Kadastrinis (geodezinis) žemės sklypų matavimas - tai tikslus suformuotų žemės sklypų nustatymas, plano ir kitų duomenų, būtinų įregistruoti Kadastro duomenų bazėje, parengimas, tikslus žemės sklypų ribų posūkio taškų derinimas.
Ši paslauga aktuali tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems žinoti tikslų žemės nuosavybės plotą ir ribas, kad galėtų netrukdomai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu.
Kadastriniai matavimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 534 (Vyriausybės 2002 m. nutarimo Nr. 695 peržiūra). Lietuvos Respublika 2005 m. birželio 23 d.) ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų rinkimo ir tikslinimo nuostatais (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12 m. įsakymas Nr. 522).
Vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, esą matavimų metu galima keisti sklypo ribas, tačiau tikroji šios procedūros paskirtis - atkurti teisėtai nustatytas ribas, jas aiškiai paženklinti riboženkliais, apskaičiuoti tikslų sklypo plotą ir atnaujinti kadastro duomenis.
Tai tarsi žemės sklypo „techninė patikra“, užtikrinanti tikslumą ir teisinį aiškumą, tad aptarsime svarbiausius klausimus ir atsakymus, padedančius geriau suprasti kadastrinių matavimų procesą.
Kodėl verta atlikti kadastrinius matavimus?
Kadastriniai matavimai - tai tarsi tvirtas pamatas, ant kurio laikosi visos sklypo valdymo, statybų ir turto sandorių procedūros. Juos atlikus, savininkas išvengia daugybės galimų nesusipratimų ir rizikų.
- Tiksliai nustatytos sklypo ribos nepalieka vietos ginčams su kaimynais - nebelieka abejonių dėl tvoros vietos ar galimai užimtos svetimos teritorijos.
- Tvarkingi dokumentai taip pat gerokai palengvina turto pardavimą ar dovanojimą, nes aiškūs duomenys leidžia greičiau ir saugiau įgyvendinti sandorius.
- Tikslūs matavimai tampa ir patikimu pagrindu projektavimo bei statybos darbams - rangovai dirba remdamiesi realiais sklypo parametrais, todėl mažėja klaidų tikimybė.
- Galiausiai tai ir ilgalaikė teisinė apsauga: aiškiai nustatytos ribos padeda išvengti brangių teisminių procesų ir apsaugo nuo finansinių nuostolių ateityje.
Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus?
Kadastriniai matavimai tampa būtini tuomet, kai sklypo duomenys turi būti aiškiai įtvirtinti ir teisiškai tikslūs.
Jie privalomi:
- parduodant ar dovanojant žemės sklypą - tikslūs dokumentai užtikrina sklandų sandorį;
- planuojant naują statybą ar rekonstrukciją;
- formuojant valstybinės žemės sklypus;
- dalijant ar jungiant sklypus;
Pasikeitus žemės naudmenoms - pastačius ar nugriovus statinius, nutiesus naujus kelius - būtina atnaujinti duomenis, kad jie atspindėtų realią situaciją. Kadastriniai matavimai atliekami ir įteisinant esamus statinius, taip pat kilus nesutarimams dėl ribų ar dingus riboženkliams. Tai procedūra, padedanti atkurti aiškumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.
Šie matavimai svarbūs valstybinės žemės nuomos siekiantiems asmenims.
Per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo privaloma pateikti kadastro duomenų bylą žemės ūkio paskirties sklypui, suplanuotam nuomai (išskyrus asmeninio ūkio sklypus). Nepateikus bylos per nustatytą terminą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę priimti naują sprendimą atsisakyti nuomoti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti pareiškėją iš patvirtinto sąrašo.
Į ką kreiptis dėl šios paslaugos?
Kadastrinių matavimų paslaugas gali užsakyti sklypo savininkai, nuomininkai, naudotojai, jų įgalioti atstovai ar statytojai - svarbu tik kreiptis į kvalifikuotą matininką, atliekantį šiuos darbus. Specialistai gali dirbti visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo biuro vietos ar matuojamo sklypo lokacijos.
Šalyje šiuo metu registruota daugiau kaip du tūkstančiai matininkų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus. Paslaugų kainos nėra reglamentuotos, todėl jos nustatomos abipusiu susitarimu. Siekiant aiškumo, rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų tiksliai apibrėžti darbų terminai, įkainiai, sąlygos ir atsiskaitymo tvarka.
Kokius dokumentus reikia pateikti matininkui?
Paslaugos užsakovas matininkui turėtų pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su žemės sklypu:
- sklypo planus;
- teritorijų planavimo dokumentų ištraukas;
- ribų paženklinimo aktus;
- Nekilnojamojo turto registro išrašą (jei sklypas jau registruotas);
- kitą turimą informaciją.
Jei dalies dokumentų nėra, matininkas, sudarius sutartį, pats kreipiasi į Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą ar savivaldybę dėl reikiamų archyvinių duomenų gavimo.
Ar kaimynui būtina dalyvauti žymint sklypo ribas?
Kaimyno dalyvavimas žymint sklypo ribas nėra formaliai privalomas, tačiau jis itin svarbus siekiant aiškaus ir abiem pusėms priimtino ribų nustatymo.
Dalyvaudamas ženklinime besiribojančio sklypo savininkas gali patvirtinti siūlomas ribas arba pateikti pastabas, kurias matininkas gali iškart įvertinti ir suderinti. Tai padeda išvengti nesusipratimų, galimų teisinių ginčų ir užtikrina tikslią žemės sklypų padėtį.
Jeigu sklypas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ribų paženklinimo ar parodymo akte bei plane turi pasirašyti abu sutuoktiniai. Ta pati taisyklė taikoma ir gretimų sklypų savininkams. Išimtis daroma tik tada, jei pateikiamas dokumentas, suteikiantis teisę veikti kito sutuoktinio vardu, pavyzdžiui, įgaliojimas.
Po ženklinimo parengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri elektroniniu būdu, naudojantis Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“, pateikiama Registrų centrui. Jei tikrinant bylą reikia priimti sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo ar keitimo, ji perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Ši institucija priima galutinį sprendimą. Nustačius neatitikimų ar klaidų, byla grąžinama matininkui - teisės aktai numato aiškų tokių klaidų taisymo mechanizmą.
Kaip vyksta procesas ir kiek laiko trunka?
Kadastrinių matavimų procesas prasideda tuomet, kai matininkas, surinkęs visą reikalingą informaciją, atvyksta į vietovę atlikti pirminio matavimo. Jo metu sukartografuojama esama situacija ir organizuojamas sklypo ribų paženklinimas bei ribų parodymas vietoje.
Pagal nustatytą tvarką matininkas privalo ne vėliau kaip prieš dešimt dienų informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie planuojamus ženklinimo darbus - pranešimus išsiunčiant registruotu paštu arba įteikiant asmeniškai.
Tai suteikia galimybę išsakyti pastabas dėl ribų nustatymo ir padeda išvengti netikslumų, galimų pažeidimų ar būsimų ginčų. Matavimo prietaisais tiksliai nustatomos sklypo ribos, o posūkio taškuose įrengiami riboženkliai.
Jei procesas vyksta sklandžiai, kadastrinių matavimų trukmė - nuo pirminio matavimo iki duomenų įregistravimo Registrų centre - paprastai siekia apie keturis mėnesius. Vis dėlto terminai gali pailgėti, jei besiribojančių sklypų savininkai ar institucijų atstovai nedalyvauja ribų ženklinime. Tokiais atvejais jiems išsiunčiami registruoti pranešimai, o pastaboms pateikti suteikiama 30 dienų nuo pranešimo atsiėmimo. Dėl šios privalomos procedūros bendras procesas gali užtrukti dar iki dviejų papildomų mėnesių.
Atsižvelgiant į proceso trukmę, verta kuo anksčiau pasirūpinti reikalingais matavimais - ypač jei planuojate sandorius, statybas ar norite tiksliai žinoti savo sklypo ribas. Kuo anksčiau kreipsitės į kvalifikuotą matininką, tuo greičiau galėsite priimti sprendimus ir sutaupyti laiko bei išlaidų.
Dėl kadastrinių matavimų galima kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą Specialistai dirba visoje Lietuvoje, turi geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimus, naudoja tikslią GNSS įrangą ir elektroninį tacheometrą.
Kadastriniai matavimai yra svarbi paslauga, jog būtų užtikrintas nuosavybės teisių aiškumas. Jie yra atliekami pagal konkrečius geodezijos ir žemėtvarkos standartus bei taisykles. Esminė kadastrinių matavimų funkcija yra nustatyti kokia yra nekilnojamojo turto tapatybė.
Kadastrinių matavimų metu taip pat yra nustatomi žemės sklypo ribų posūkio taškai, statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys, techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai bei kiti reikiami duomenys.
Kadastriniams matavimams geriausia yra pasiruošti iš anksto, jog pateiktumėte visus reikiamus dokumentus laiku. Matininkui reikės pateikti žemės sklypo planą, schemą, žemės sklype įregistruotų statinių dokumentus bei planą ir savininko paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją.
Kadastrinių matavimų atlikimo laikas labai priklauso nuo konkrečios įmonės bei jos užimtumo, profesionalumo.
Kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą: kada jų reikia?
Kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą yra atliekami norint parduoti, išnuomoti ar dovanoti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai (namų valda ar kita paskirtis), kuris yra miesto ribose. Taip pat jei to pageidauja būsimas savininkas ar nuomininkas, nors sklypas yra ne miesto, o rajono ribose.
Jei žemės sklypas yra rajono ribose, tai tiek pardavimui, tiek dovanojimui pakanka preliminarių sklypo matavimų, neatsižvelgiant į sklypo paskirtį, ir kadastriniai matavimai nėra būtini. Tokiu atveju ant preliminarių sklypo matavimų plano yra būtina žyma apie tai, kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje.
Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus yra būtini šie dokumentai:
- Žemės sklypo registro pažymėjimas;
- Preliminarių matavimų planas;
- Statinių, esančių sklype, registro pažymėjimas.
Atliekami žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai:
- Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo, sujungimo procedūrose;
- Keičiant Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kuriuose ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės nebuvo nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar lokalinėje, pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. koordinačių sistemos, susijusios su šia sistema;
- Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus nuosavybės teisėms ir asmeninėms valdoms atkurti kaimo gyvenamosiose vietovėse);
- Perleidžiant nuosavybėn miestuose esančius privačius žemės sklypus (jos dalis) kitiems asmenims, kuriuose ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės nebuvo nustatyti valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su tuo susijusiose vietinėse koordinačių sistemose.
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai atliekami ir kitais atvejais, jeigu to pageidauja žemės savininkas.
Žemės sklypo paskirties keitimas
Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.
Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis
Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.
Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.
Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.
Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?
Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''.
Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:
- žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
- žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
- pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
- įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);
Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.
Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra procedūra, kuria siekiama tiksliai nustatyti ir įregistruoti sklypo ribas, plotą bei kitus kadastro duomenis, kad jie atitiktų faktinę situaciją vietovėje ir galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šios procedūros eiga yra reglamentuojama, todėl kiekvienas etapas turi aiškias taisykles. Toliau aptariame visą procesą nuo pirmojo kontakto su matininku iki galutinio duomenų įregistravimo.
Kadastrinių matavimų eiga
Pirmasis etapas - esamos situacijos analizė ir komercinio pasiūlymo pateikimas. Matininkas įvertina užsakovo tikslus, planuojamus veiksmus ir esamus duomenis, patikrina informacija Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre bei kituose šaltiniuose, kad būtų nustatyta, ar sklypo duomenys yra tikslūs, ar reikia juos tikslinti. Užsakovui pateikiamas pasiūlymas su darbų apimtimi, kaina ir numatoma trukme.
Antrasis etapas - sutarties pasirašymas ir darbų planavimas. Pasirašius sutartį, matininkas suplanuoja visus darbus pagal nustatytus terminus ir galiojančių teisės aktų procedūras.
Trečiasis etapas - archyvinių duomenų surinkimas. Matininkas privalo gauti visus reikalingus dokumentus iš savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos archyvų. Tai sklypo planai, ankstesnės kadastrinių matavimų bylos, teritorijų planavimo dokumentai, statinių išdėstymo schemos ir kiti reikalingo dokumentai. Šių duomenų surinkimas yra būtinas tam, kad matavimai vietovėje būtų atlikti remiantis patikima informacija.
Surinkti archyviniai dokumentai sudaro pagrindą matininko atliekamiems matavimams vietovėje. Teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos laikomos galiojančiomis, todėl matininkas privalo jas tiksliai atkurti vietovėje. Šių ribų jis negali keisti savo nuožiūra. Jei matavimo metu nustatoma, kad archyviniai duomenys neatitinka faktinės situacijos, matininkas privalo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimo procedūrą, kuri vykdoma nustatyta teisine tvarka kaip atskiras procesas.
Ketvirtasis etapas - vienas esminių kadastrinių matavimų proceso etapų, kurio metu matininkas atlieka matavimus, remdamasis galiojančiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisyklių reikalavimais. Matavimų tikslas - nustatyti ir tiksliai koordinuoti sklypo ribų taškus, riboženklių vietas, esamus vietovės elementus (pastatus, statinius, naudmenas).
Matavimų metu gauti duomenys apdorojami naudojant licencijuotą programinę įrangą, užtikrinant, kad visi objektų atributai, kodavimas ir topologija atitiktų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos struktūrą. Tikslūs ir pilnai parengti skaitmeniniai duomenys tampa pagrindu tolimesniam ženklinimo procedūros etapui ir oficialiam kadastro duomenų atnaujinimui VĮ Registrų centre.
Penktasis etapas - dokumentų parengimas ženklinimo procedūrai. Pagal reglamentavimą matininkas parengia kvietimus į ženklinimą kaimyninių sklypų savininkams, savivaldybei arba Nacionalinei žemės tarnybai. Kvietimai privalo būti siunčiami ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki ženklinimo.
Šeštasis etapas - žemės sklypo ženklinimo procedūra vietovėje, kurios metu matininkas vietoje įtvirtina riboženklius ir surašo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Dalyvauti kviečiami žemės sklypo savininkai ir kviestiniai asmenys, o jų pastabos fiksuojamos ribų paženklinimo akte.
Septintasis etapas - dokumentacijos paengimas ir derinimai. Po ženklinimo matininkas parengia visą reikalingą kadastrinių matavimų bylos dokumentaciją ir derina ją su atsakingomis institucijomis. Jei kuris nors kviestas asmuo nedalyvavo ženklinime, jam siunčiamas papildomas pranešimas su nustatyta galimybe susipažinti su duomenimis ir pateikti pastabas.
Aštuntasis etapas - derinimas su Registrų centru ir jei privalomas sprendimas papildomai su Nacionaline žemės tarnyba.
Devintasis etapas - dokumentų perdavimas. Gavus institucijų suderinimą, matininkas perduoda užsakovui patvirtintus dokumentus, kurie reikalingi atnaujintų kadastro duomenų registravimui.
Dešimtasis etapas - atnaujintų kadastro duomenų įregistravimas. Patvirtinus bylos duomenis, jie žemės sklypo savininko arba įgalioto asmens įregistruojami nekilnojamojo turto registre ir nuo to momento laikomi oficialiai galiojančiais bei naudojami visose teisinėse ir administracinėse procedūrose.
Apibendrinant, kadastriniai matavimai yra neatsiejama žemės valdymo ir planavimo proceso dalis. Tiksliai nustatytos ir teisiškai įregistruotos sklypo ribos užtikrina aiškumą, mažina ginčų riziką ir sudaro patikimą pagrindą bet kokiems su žeme susijusiems veiksmams - nuo kasdienės ūkinės veiklos iki ilgalaikių investicinių ar infrastruktūros projektų.
Jei Jums reikalingi kadastriniai (geodeziniai) matavimai, kreipkitės į specialistus, kurie įvertins Jūsų turimus dokumentus, nustatys, ar matavimai būtini, paaiškins rizikas, bei greitai ir kokybiškai padės parengti reikiamus dokumentus.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.
Kas yra kadastro duomenys? - tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numato atvejus, kada žemės sklypų kadastriniai matavimai yra būtini.
Kadastrinių matavimų paslauga yra aktuali tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas. Tai žemės sklypų kadastrinius matavimus gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai, turintys Nacionalinės žemės tarnybos, išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.
tags: #kadastriniai #matavimai #kokiu #reikia #dokumentu