Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra procedūra, kuria siekiama tiksliai nustatyti ir įregistruoti sklypo ribas, plotą bei kitus kadastro duomenis, kad jie atitiktų faktinę situaciją vietovėje ir galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šios procedūros eiga yra reglamentuojama, todėl kiekvienas etapas turi aiškias taisykles. Toliau aptariame visą procesą nuo pirmojo kontakto su matininku iki galutinio duomenų įregistravimo.
Kadastriniai ir geodeziniai matavimai: skirtumai
Galite pastebėti, kad vienur yra vartojama sąvoka kadastriniai matavimai, o kitur - kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas. Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė. Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai.
Žemės sklypų kadastriniai, dar kitaip geodeziniai, matavimai yra apibrėžiami kaip veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas, jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos, kiti techniniai nekilnojamo turto matmenys, geometriniai duomenys.
Kadastrinių matavimų etapai
1. Esamos situacijos analizė ir komercinio pasiūlymo pateikimas
Pirmasis etapas - esamos situacijos analizė ir komercinio pasiūlymo pateikimas. Matininkas įvertina užsakovo tikslus, planuojamus veiksmus ir esamus duomenis, patikrina informacija Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre bei kituose šaltiniuose, kad būtų nustatyta, ar sklypo duomenys yra tikslūs, ar reikia juos tikslinti. Užsakovui pateikiamas pasiūlymas su darbų apimtimi, kaina ir numatoma trukme.
2. Sutarties pasirašymas ir darbų planavimas
Antrasis etapas - sutarties pasirašymas ir darbų planavimas. Pasirašius sutartį, matininkas suplanuoja visus darbus pagal nustatytus terminus ir galiojančių teisės aktų procedūras.
3. Archyvinių duomenų surinkimas
Trečiasis etapas - archyvinių duomenų surinkimas. Matininkas privalo gauti visus reikalingus dokumentus iš savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos archyvų. Tai sklypo planai, ankstesnės kadastrinių matavimų bylos, teritorijų planavimo dokumentai, statinių išdėstymo schemos ir kiti reikalingo dokumentai. Šių duomenų surinkimas yra būtinas tam, kad matavimai vietovėje būtų atlikti remiantis patikima informacija.
Surinkti archyviniai dokumentai sudaro pagrindą matininko atliekamiems matavimams vietovėje. Teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos laikomos galiojančiomis, todėl matininkas privalo jas tiksliai atkurti vietovėje. Šių ribų jis negali keisti savo nuožiūra. Jei matavimo metu nustatoma, kad archyviniai duomenys neatitinka faktinės situacijos, matininkas privalo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimo procedūrą, kuri vykdoma nustatyta teisine tvarka kaip atskiras procesas.
4. Matavimai vietovėje
Ketvirtasis etapas - vienas esminių kadastrinių matavimų proceso etapų, kurio metu matininkas atlieka matavimus, remdamasis galiojančiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisyklių reikalavimais. Matavimų tikslas - nustatyti ir tiksliai koordinuoti sklypo ribų taškus, riboženklių vietas, esamus vietovės elementus (pastatus, statinius, naudmenas). Matavimų metu gauti duomenys apdorojami naudojant licencijuotą programinę įrangą, užtikrinant, kad visi objektų atributai, kodavimas ir topologija atitiktų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos struktūrą. Tikslūs ir pilnai parengti skaitmeniniai duomenys tampa pagrindu tolimesniam ženklinimo procedūros etapui ir oficialiam kadastro duomenų atnaujinimui VĮ Registrų centre.
5. Dokumentų parengimas ženklinimo procedūrai
Penktasis etapas - dokumentų parengimas ženklinimo procedūrai. Pagal reglamentavimą matininkas parengia kvietimus į ženklinimą kaimyninių sklypų savininkams, savivaldybei arba Nacionalinei žemės tarnybai. Kvietimai privalo būti siunčiami ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki ženklinimo.
6. Žemės sklypo ženklinimo procedūra vietovėje
Šeštasis etapas - žemės sklypo ženklinimo procedūra vietovėje, kurios metu matininkas vietoje įtvirtina riboženklius ir surašo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Dalyvauti kviečiami žemės sklypo savininkai ir kviestiniai asmenys, o jų pastabos fiksuojamos ribų paženklinimo akte.
7. Dokumentacijos parengimas ir derinimai
Septintasis etapas - dokumentacijos parengimas ir derinimai. Po ženklinimo matininkas parengia visą reikalingą kadastrinių matavimų bylos dokumentaciją ir derina ją su atsakingomis institucijomis. Jei kuris nors kviestas asmuo nedalyvavo ženklinime, jam siunčiamas papildomas pranešimas su nustatyta galimybe susipažinti su duomenimis ir pateikti pastabas.
8. Derinimas su Registrų centru ir Nacionaline žemės tarnyba
Aštuntasis etapas - derinimas su Registrų centru ir jei privalomas sprendimas papildomai su Nacionaline žemės tarnyba.
9. Dokumentų perdavimas
Devintasis etapas - dokumentų perdavimas. Gavus institucijų suderinimą, matininkas perduoda užsakovui patvirtintus dokumentus, kurie reikalingi atnaujintų kadastro duomenų registravimui.
10. Atnaujintų kadastro duomenų įregistravimas
Dešimtasis etapas - atnaujintų kadastro duomenų įregistravimas. Patvirtinus bylos duomenis, jie žemės sklypo savininko arba įgalioto asmens įregistruojami nekilnojamojo turto registre ir nuo to momento laikomi oficialiai galiojančiais bei naudojami visose teisinėse ir administracinėse procedūrose.
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo informacijos surinkimo. Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui. Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.
Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus. Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
Apibendrinant, kadastriniai matavimai yra neatsiejama žemės valdymo ir planavimo proceso dalis. Tiksliai nustatytos ir teisiškai įregistruotos sklypo ribos užtikrina aiškumą, mažina ginčų riziką ir sudaro patikimą pagrindą bet kokiems su žeme susijusiems veiksmams - nuo kasdienės ūkinės veiklos iki ilgalaikių investicinių ar infrastruktūros projektų.
Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.
tags: #kadastriniu #matavimu #informacija