Nekilnojamojo turto pardavimas, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, gali atrodyti sudėtingas procesas. Tačiau svarbu žinoti, kokie įstatymai ir procedūros reglamentuoja šią sritį. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas teismo leidimas, kokie dokumentai reikalingi ir kokie pokyčiai įvyko nuo 2023 metų.
Kada Reikalingas Teismo Leidimas?
Iki 2023 m. sausio 1 d. teismo leidimas buvo būtinas parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais. Tačiau nuo 2023 m. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės.
Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai.
Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Teismai šio pakeitimo siekė daugiau nei dešimt metų.
Kontrolė parduodant turtą, kuris yra vienintelis šeimos su nepilnamečiais vaikais, išlieka. Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Nuo šiol leidimus parduoti turtą išduos notarai. Teismai šią paslaugą teikdavo nemokamai, o pas notarus ji bus mokama. Buto pardavimas papildomai Jums gali pabrangti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo Jūsų būsto vertės. Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.
„Tai nėra visai nauja funkcija, tačiau atsiranda papildomai atsakomybė notarui. Jis turės nuspręsti, ar toks sandoris neprieštarauja šeimos interesams, nepilnamečių interesams. <…> Valstybė nustato tokį įkainį, kokį notaras gali imti už bet kokį notarinį veiksmą“, - komentuoja Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Per metus teismai išduodavo 15 - 16 tūkst. leidimų parduoti būstą, turint nepilnamečių vaikų.
Hipotekos Įregistravimas (Turto Įkeitimas Bankui) Turint Nepilnamečių Vaikų Nuo 2023 M.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.
Svarbu atsiminti, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą. Kitaip tariant, jis negali likti gatvėje - jis privalo kažkur gyventi iš karto, o ne po mėnesio ar dviejų.
Teismo Leidimo Gavimo Tvarka (Iki 2023 M.)
Nors teismo leidimas dabar nebūtinas, verta žinoti, kaip ši procedūra atrodė anksčiau:
- Vaiko registracija: Pirmiausia, reikėjo priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute.
- Pažyma iš savivaldybės: Paimti pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai.
- Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis: Sudaryti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su būsimaisiais savo būsto pirkėjais.
- Dokumentų pateikimas teismui: Pristatyti visus dokumentus su prašymu į apylinkės teismą.
Jei tuo pačiu metu ketinote patys pirkti kitą būstą, bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti.
Yra viena procesą palengvinanti sąlyga. Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas.
Kai gaudavote teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkydavote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.
Šeimos Turto Sąvoka
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras aiškina, kad šeimos turto sąvoka gana siaurai apibrėžta Civiliniame kodekse. Anot V. Mizaro, ji ypatingą vaidmenį atlieka tuomet, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų.
„Taip numatyta nepilnamečių vaikų apsauga tam, kad vaikams būtų kiek įmanoma labiau užtikrinta teisė į būstą, į gyvenamąją patalpą, kad vaikai nebūtų išmesti į gatvę, jei būtų išieškojimai dėl skolinių įpareigojimų į tą gyvenamąją patalpą.
Nors Civiliniame kodekse šeimos turtas pripažįstamas tik tuo atveju, kai tėvai susituokę, V. Mizaras tvirtina, kad nesklandumų nebūna - problema atsiranda Nekilnojamo turto registrą tvarkančios institucijos veikloje.
Situacija kiek kitokia, kai vaikų tėvai nesusituokę. Tokiu atveju tėvas arba motina neturi galimybės nekilnojamojo turto objektui įregistruoti šeimos turto režimo, aiškina V. Mizaras.
„Tai jau yra didelė problema. Mano manymu, tai tikrai bloga situacija, aš traktuočiau, kad taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas prieš įstatymą. Bent jau konstitucine teisine prasme visos šeimos turi apsaugą pagal Konstituciją, visos šeimos yra saugomos, turi būti paisoma visų šeimų lygiateisiškumo principo, nepriklausomai nuo turimo statuso“, - LRT.lt komentuoja V. Mizaras.
Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė apibūdina situaciją, kad neieškome būdų, kaip pašalinti tokias kliūtis.
„Mes turėtume kalbėti apie tokius struktūrinės diskriminacijos atvejus, kai įstatymas, iš pažiūros neva sudarantis lygias galimybes visiems, iš tikrųjų jų neužtikrina. Ši situacija yra akivaizdus to pavyzdys - žmogus kreipiasi ir jam reikalinga Registrų centro išduodama pažyma, kad turtas yra šeimos turtas, bet žmogus to negali padaryti, nes augina vaikus vienas“, - LRT.lt tvirtina B. Sabatauskaitė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad valstybės įmonės, šiuo atveju - Registrų centras, vadovaujasi Civilinio kodekso straipsniu pažodžiui, visiškai ignoruodamas susiklosčiusią teisinę praktiką.
Anot M. Samkaus, Registrų centras savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir neturi teisės jų interpretuoti ar aiškinti plečiamai.
Vis dėlto, sako M. Samkus, Registrų centras siūlys inicijuoti Nekilnojamojo turto registro nuostatų pakeitimą, siekiant numatyti, kad žyma apie nekilnojamojo turto priskyrimą būtų daroma turtui, priklausančiam ne tik sutuoktiniams, bet ir nesusituokusiems asmenims, auginantiems nepilnamečių vaikų.
Teisingumo ministerijos vertinimu, šioje situacijoje pirmiausia keltinas klausimas, ar kiekvienu atveju pasirenkamos tikrai tinkamos ir proporcingos nepilnamečių vaikų apsaugos priemonės.
„Tokio leidimo neturėtų būti reikalaujama tais atvejais, kai šeima jau turi vieną gyvenamąją patalpą ir siekia parduoti ar įkeisti kitą.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis sako, kad problema turi būti sprendžiama teikiant prioritetą nepilnamečių vaikų interesams.
„Ir teisės doktrinoje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nekilnojamasis daiktas gali būti šeimos turtu ir tais atvejais, kai jis priklauso asmeniui, kurio santuoka pasibaigusi, arba nesusituokusiam asmeniui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai.
Kai bus aiški Registrų centro pozicija dėl šeimos turto statuso registravimo, kai dėl to kreipiasi nesusituokę ar išsituokę asmenys, auginantys nepilnamečių vaikų, Lietuvos notarų rūmai apibendrins notarų praktiką šiuo klausimu“, - komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.
Patarimai Sudėtingose Situacijose
Jei susiduriate su sudėtinga situacija, pavyzdžiui, skyrybomis ar finansiniais sunkumais, svarbu žinoti, kad yra pagalbos galimybių:
- Kreipkitės į vaiko teisių apsaugos skyrių: Šis skyrius turėtų pasirūpinti, kad jei šeima bus iškeldinta iš vienintelės gyvenamosios vietos, nepilnamečiai vaikai neliktų be pastogės, inicijuoti reikalingos pagalbos teikimą.
- Gaukite nemokamą teisinę pagalbą: Gyventojai, dėl turtinės padėties negalintys tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų, turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą.
- Kreipkitės dėl paramos būstui: Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas reglamentuoja paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai akcentuoja, kad nesutarimai šeimoje ir juo labiau skyrybos neigiamai atsiliepia vaikams, todėl labai svarbu, kad abu tėvai spręsdami tarpusavio ginčus imtųsi visų įmanomų priemonių apsaugoti nepilnametį nuo neigiamų pasekmių jo vystymuisi bei neįtrauktų vaiko į tarpusavio konfliktus.
„Pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt skyrelyje „Skyrybos“ galima rasti naudingos informacijos, tokios kaip tėvų skyrybų pasekmės vaikui, patarimai, pagalba“, - teigė ministerijos atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.
Civilinis kodeksas taip pat numato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą vaikui proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvui, gyvenančiam atskirai nuo vaiko, išlieka pareiga jį prižiūrėti, rūpintis, išlaikyti. Todėl jei vaikų tėvas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, vaikų mama turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.
SADM priminė, kad pradėtos teikti ES lėšomis finansuojamos kompleksinės paslaugos šeimai, kuriomis siekiama padėti šeimoms, jas stiprinti, įveikti iškilusius sunkumus ir krizes.
Praktiniai Pavyzdžiai Ir Patarimai
Dažnai pasitaikanti situacija: šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti faktiškai negyvena.
Prašymas teismui pateikiamas kai su potencialiu pirkėju esate pasirašę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir turite visus dokumentus, kurių pateikimo reikalauja teismas.
Prašymas teikiamas teisme pagal teikiančiojo gyvenamąją vietą (pvz.: jei gyvenate Kaune, Kauno rajone prašymai teikiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams). Dokumentai gali būti pateikiami nuvykus į teismą, siunčiant Lietuvos paštu arba el. Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Teismas atsakymą turi pateikti per 5 darbo dienas.
Kaip Vyksta Varžytynės?
Trylika žurnalo „Ivestuok“ akcentuojamų momentų:
- Šiuo metu varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu.
- Gali dalyvauti asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą.
- Galima registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse. Be to, galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.
- Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
- Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 7 tūkst. litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 tūkst. litų.
- Skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją; jei į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios sumokama reikiama pinigų suma, varžytynės atšaukiamos.
- Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 % rinkos kainos, antrosiose varžytynėse - 60 % rinkos kainos.
- Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 % pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas.
- Varžytynės laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvauja bent vienas pirkėjas.
- Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale „E-varžytynės“.
- Varžytynės trunka ne trumpiau kaip 7 paras.
- Atsižvelgiant į parduodamo turto vertę, pirmasis kainos padidinimas varžytynėse turi sudaryti ne mažiau kaip 5 %, 4 % arba 3 % pradinės pardavimo kainos. Paskui kiekvienas varžytynių dalyvis gali didinti kainą neribotą skaičių kartų.
- Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Per 3 darbo dienas sumokėjus visą turto kainą antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą. Kai pirkėjas šį aktą pasirašo, jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Akto pasirašymas yra vienintelė procedūra, dėl kurios turtą įgijęs asmuo ar jo atstovas turi atvykti į antstolio kontorą.
tags: #kai #is #varzytyniu #parduodamas #turtas #kuriame