Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, tačiau ir vaikus, sulaukusius pilnametystės. Vis dėlto, pilnametystės sulaukę vaikai turėtų žinoti apie jiems teisės aktų suteikiamą teisę į išlaikymą bei šia teise, esant poreikiui, pasinaudoti. Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu.
Vaikų išlaikymas iš dienpinigių. Kada galima išieškoti alimentus iš dienpinigių
Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kokios sąlygos gali lemti išlaikymo paskyrimą, kokios yra jo formos bei kiti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ypatumai.
Išlaikymas pilnamečiams vaikams
Vaikui sulaukus 18 metų, jis įgauna visišką veiksnumą. Tai reiškia, kad jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, taip pat ginti savo teises teisme. Dėl šios priežasties, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
Pažymėtina, kad šiuo atveju, priešingai nei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo nenumatyta nei tėvams ar globėjams, su kuriais, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės, nei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Todėl reikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turėtų pats pilnametis vaikas, kuris, beje, gali būti atstovaujamas advokato.
Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus yra pakankamai ribota. Teisės aktai numato griežtas sąlygas, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami. Įstatyme įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Papildomai patikslinama, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog priteisiant alimentus pilnamečiui asmeniui, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar pilnametis mokosi, ar įgyja pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui.
Kriterijai, vertinami sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo:
- Sunki turtinė padėtis.
- Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.
- Sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Verta atkreipti dėmesį, kad teismai gana skeptiškai pasisako dėl pilnamečių vaikų galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) ir tokiu būdu pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Teismai nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar alimentai vaikui po 18 metų yra būtini, be to, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.
Pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja kitų svarbių aplinkybių sąvokos, į kurias taip pat turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiui, nustatoma individualiai pagal bylos faktines aplinkybes.
Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, turi būti nustatomas priteisiamų alimentų dydis. Alimentų dydžio nustatymui taikytini tie patys kriterijai, kaip ir alimentų priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Išlaikymo formos
Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas gali būti teikiamas skirtingomis formomis:
- Išlaikymas periodinėmis išmokomis (Renta) - tai dažniausiai taikoma išlaikymo forma, kai vienas sutuoktinis periodiškai moka nustatyto dydžio pinigų.
- Išlaikymas vienkartine pinigų suma - tam tikrais atvejais teismas gali nuspręsti, kad geriausius sutuoktinio, reikalaujančio išlaikymo, interesus atitiktų išlaikymo priteisimas vienkartine pinigų suma.
- Išlaikymas turtu - kai išlaikymas priteisiamas perleidžiant kitam sutuoktiniui priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ar jo dalį.
Išlaikymo dydžio įtaka
Išlaikymo dydis priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie pateikti lentelėje:
| Veiksnys | Poveikis išlaikymo dydžiui |
|---|---|
| Vaiko poreikiai | Didėjant poreikiams, didėja ir išlaikymo suma |
| Tėvų turtinė padėtis | Kuo geresnė turtinė padėtis, tuo didesnis išlaikymas gali būti priteistas |
| Kiti išlaikomi asmenys | Jei tėvas turi daugiau išlaikomų asmenų, išlaikymo suma gali būti mažesnė |
Mediacija bylose dėl išlaikymo
Ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo priskiriami šeimos bylų kategorijai, tokios bylos dažnai yra lydimos emocijų, kadangi ginčo šalys tokiose bylose yra esami ar buvę artimi asmenys, turintys vienas kitam vienokių ar kitokių asmeninio pobūdžio nuoskaudų. Tačiau būtent bylose dėl šeimos teisinių santykių teisminei mediacijai perduotų bylų skaičius 2019 m. didėjo labiausiai, net 52 procentais, ir siekė 292 atvejus.
Be to, tokio pobūdžio bylos - ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo - pakankamai dažnai baigiami šalims sudarius taikos sutartį teismo proceso metu.
Teisėjas V. Pliuskevičius teigia, kad „mediacija yra puiki galimybė taikiai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, ypač šeimos bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų ir yra svarbu išsaugoti taiką bei gerus šalių santykius. Dėl mediacijos svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo pakeitimams, šeimos bylose buvo įtvirtinta privalomoji mediacija. Tai reiškia, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą mediacijos inicijavimas yra privalomas - bendro abiejų šalių arba kurios nors vienos šalies prašymo pateikimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Nesant bendro šalių prašymo, mediaciją inicijuojant tik vienai ginčo šaliai, o kitai ginčo šaliai nesutinkant, neatsiliepiant į kvietimą dalyvauti mediacijoje, ginčas sprendžiamas teisme. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Taigi, pirmiausia reikia inicijuoti privalomąją mediaciją, ir prie ieškinio kreipiantis į teismą pridėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotą pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymo arba mediatoriaus pažymą dėl mediacijos įvykdymo.
Jeigu išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu arba teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis, kurioje taikiai sutartas išlaikymo dydis, tačiau vaiko tėvas, nemoka išlaikymo, tėvas, su kuriuo gyvena vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Vykdomąjį raštą galite pateikti antstoliui dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.
tags: #kai #islaikymas #priteistas #turtu