Vis daugiau žmonių prieš didžiąsias metų šventes puošia savo sodybas, dabina jas įvairiomis švytinčiomis dekoracijomis. Ožtakių kaime, Užvenčio g. 20, R. ir D. Gudauskai gyvena jau 24 metus. Sodybą, kuri buvo gerokai apleista ir reikalinga daug darbo, sutuoktiniai sutvarkė ir restauravo. Teritorija puoselėjama medeliais, gėlėmis, kitais augalais. Sodyboje yra nuomojama salė, kur žmonės gali švęsti įvairias asmenines šventes.
Iš mažos idėjos išsiplėtojo iki didžiausio ,,Kalėdinio kaimelio“. Puošmenos buvo minimalios, tačiau visada buvo kreipiamas dėmesys į spalvų gamas, kad nebūtų perkrauta. Kalėdines dekoracijas Gudauskai pradeda ruošti likus dviem savaitėms iki sodybos įžiebimo. Didžiosioms metų šventėms sodybos šeimininkai ruošiasi ištisus metus: kuria ir gamina dekoracijas, o galvoje vis sukasi naujos įvairios idėjos.
Šitaip išradingai papuošti sodybą nėra lengva, o kad viskas vyktų sklandžiai, šeima pasiskirstė darbais. Sodybos šeimininkai teigia, kad puošmenoms išlaidų negaili. Štai 2019 metais išradingieji Gudauskai sukūrė karietą su dviem arkliais, o 2020-aisiais pagamino kone trijų metrų ūgio briedį, po kurio papilve gali atsistoti žmogus.
„Pastaruoju šventiniu laikotarpiu žmonių sulaukėme mažiau, turbūt tai lėmė karantino suvaržymai. Žmonės sąmoningi, saugo ne tik save, bet ir kitus. Tačiau buvo tokių, kurie nekantriai domėjosi ir laukė įžiebimo. Ankstesniais metais ypač daug dėmesio sulaukėme iš Šiaulių rajono, Kelmės, automobiliai tiesėsi eilėmis. Žmonės ne tik gerų žodžių išsako, bet ir dovanėlių pašto dėžutėje palieka.
DIY - Kalėdiniai stalo papuošimai (ENG sub)
Telšiai ir Apylinkės: Ką Aplankyti?
Telšiai - miestas Žemaitijoje, garsėjantis savo istorija ir kultūra. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį. Šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 m., XVIII a. gavo Magdeburgo teises ir greitai tapo žemaičių kultūriniu ir politiniu centru. Telšių senamiestis yra paskelbtas urbanistikos paminklu.
Ant septynių kalvų stovi XVIII a. bažnyčia (nuo 1926 m. Telšių katedra). Mieste veikia Kunigų seminarija. Istoriją galima geriau pažinti muziejuje „Alka”. Telšiai garsėja istoriniu paveldu, aktyviu kultūriniu gyvenimu ir Biržuvėnų dvaru.
Telšių šv. katedra
Pagrindinės Lankytinos Vietos Telšiuose:
- Žemaičių Kaimo Muziejus: 7,5 ha plote autentiškuose XIX a. pab.-XX a. pr.
- Telšių Šv. Katedra: Pastatyta 1765 m. Ji yra vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus.
- Telšių Stačiatikių Šv. Nikolajaus cerkvė: Tai vienas gražiausių Lietuvoje kubizmo architektūros pavyzdžių.
- Rainių Kančios Koplyčia: Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš buvusio Telšių kalėjimo 1941 m. nužudė 76 politinius kalinius.
Kitos Įdomios Vietos:
- Biržuvėnų Dvaras: Šiandien Biržuvėnai - vertingas XVIII-XIX a. architektūros paminklas.
- Varnių Regioninis Parkas: Čia galima pamatyti didingiausius Žemaitijos piliakalnius, menančius kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikus.
- Šatrijos Kalnas: Šatrijos kalno aukštis - 228 m. virš jūros lygio.
Varnių Regioninis Parkas: Gamtos ir Istorijos Sintezė
Šatrijos kalnas įeina į Varnių regioninio parko teritoriją. Jo lankytojų centre galima sužinoti įdomių dalykų. Pvz., kad čia saugomas 6 tūkst. metų senumo luotas, kad nėra kitos vietos Lietuvoje, kur prie ežero (Lūksto) galima rasti gintaro ar patirti jausmą, ką reiškia bristi Sietuvos kūlgrinda, kuri yra dalis krašto archeologinio palikimo.
Šatrijos kalnas iš aukštai
Tačiau netenka nusivilti ir dėl Šatrijos. Čia galima pamatyti kalno geologinį pjūvį ir sužinoti, kad 2010 metrų gylyje geologinis pagrindas yra granitinis, susiformavęs prieš 1,8 mlrd. Aukštų kalvų žiedas apie Biržulio-Lūksto duburį ir iš jo ištekančios Žemaitijos upės Minija, Virvytė ir Venta sudaro širdies formos figūrą su trimis arterijomis. Čia jau prieš 6 tūkst. metų buvo tankiausiai Lietuvoje gyvenama vieta.
Biržulio-Lūksto duburio teritorijoje užfiksuotai 107 archeologiniai paminklai, 161 šventvietė ir mitologiniai objektai. Apie duburį ir jo teritorijoje suskaičiuojami 23 piliakalniai, kurie galėjo egzistuoti apie XIII a. Piliakalnių gausa rodo tankiai gyvenamos vietovės apsaugos reikmę. Pritaikant tai reikmei realias gamtines sąlygas, ant aukščiausių duburį juosiančių kalvų buvo pradėtos statyti pilys. Todėl galima teigti, kad XIII a.
Kaip pastebi V. Vaitkevičius „Baltų šventvietėse“, Šatrijos aikštelė, šlaitai, terasos iki šiol nėra archeologų tyrinėtos. Tačiau papėdėje plytinčioje 15 ha senovės gyvenvietėje aptikta daugelis paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą ir vėlesnių šimtmečių lipdytos ir žiestos keramikos šukių, gyvūnų kaulų, geležies šlako, kai kurių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, taip pat akmenų grindinių, židinių, stulpaviečių ir didžiausias netikėtumas - 9 griautiniai kapai be įkapių.
Kalnas dažnai buvo laikomas žemėmis apipilta bažnyčia, o jo įdubęs viršus rodęs, kad šios mitinės bažnyčios stogas laikui bėgant įlūžo. Tačiau remiantis Vincentu Juzumu, XIX a. pab. vietos gyventojai tą didelę įdubą, primenančią pilies rūsį, kur esą nuo priešų gelbėdavosi moterys, vaikai ir buvo slepiamas turtas, vadino... kūdra.