Kaimynų santykiai ne visada būna idiliški. Dažnai nesutarimai kyla dėl sklypo ribų, statinių, želdinių ar kitų veiklų, vykdomų šalia vienas kito. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką reikėtų žinoti, norint išvengti konfliktų su kaimynais, ir kaip elgtis, jei ginčas jau kilo. Aptarsime teisės aktus, reglamentuojančius atstumus, statybas ir želdinius, taip pat pateiksime teismų praktikos pavyzdžių.
Ginčų Priežastys ir Teisinis Reglamentavimas
Dažniausiai nesutarimų kyla dėl:
- Per arti sklypo ribų pastatytų statinių (voljerų, kompostinių ir kt.)
- Metalo laužo ir sunkiasvorės technikos laikymo
- Per arti sklypo ribų pasodintų želdinių (medžių, krūmų)
- Tvoros statymo
Svarbu žinoti, kad teisės aktai nustato tam tikrus reikalavimus, kurių privalu laikytis, norint nepažeisti kaimynų interesų.
Šuns Voljeras
Teisės aktų nustatyta tvarka, stogo neturintys inžineriniai statiniai statomi vieno metro, o stogą turintys - trijų metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų. Dažniausiai voljerai turi stogą, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, todėl priskiriami antros grupės inžineriniams statiniams, kurie turi būti atitraukti trijų metrų atstumu.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019). Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus. Mažesniu atstumu statyti galiam tik turint rašytinį besiribojančio sklypo kaimyno sutikimą.
Taigi, kaimynas, kuris pasistatė mažesniu atstumu, nei numato teisės aktai, privalo voljerą patraukti, priešingu atveju galima kreiptis į teismą.
Kompostinė Dėžė
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro priimtas įsakymas „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“. Įsakymo 35.1 punkto nuostata teigia, kad kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį).
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Metalo Laužas ir Sunkiasvorė Technika
Metalo laužas, sunkiasvorė technika nėra statiniai, tad atitinkamai jų atžvilgiu statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos. Kokiu atstumu nuo sklypo ribų gali būti laikomi daiktai, nereglamentuota. Tačiau svarbu ir tai, apie kokį metalo laužą kalbama. Metalo laužas gali būti traktuojamas ir kaip pavojingos bei nepavojingos atliekos. Jei traktuojamas kaip pavojinga atlieka, jis gali būti laikomas laikinai, o jei kaip nepavojinga - galima laikyti vienerius metus.
Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Plačiau apie tai galima pasiskaityti LR aplinkos ministro įsakyme dėl atliekų tvarkymo taisyklių patikrinimo.
Vertinant situaciją, kai kurie daiktai - metalo laužas ir pan. laikomi kertant sklypo ribą, t. y. iš dalies patenka į kito savininko sklypą. Tai laikoma nuosavybės teisių pažeidimu, kadangi asmuo negali naudotis visu, jam nuosavybės teise priklausančiu, sklypu.
Medžiai ir Krūmai
Dažniausiai nesutarimų kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles įtvirtinantys teisės aktai nurodo mažiausius leistinus atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
Atstumai priklauso nuo želdinių aukščio:
- Medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 metrų: Iš šiaurinės pusės sodinami ne mažesniu kaip 5 metrų atstumu, kitų pusių - ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Medžiai ir krūmai, kurie individualiai gali užaugti arba formuojami nuo 2 iki 3 metrų aukščio: sodinami ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu iš visų pusių nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Medžiai ir krūmai, kurie individualiai gali užaugti arba formuojami iki 2 metrų aukščio: sodinami ne mažesniu kaip 1 metro atstumu iš visų pusių nuo kaimyninio sklypo ribos.
Žinoma, svarbu vertinti ir tai, kokiam teisiniam reglamentavimui galiojant buvo sodinti želdiniai. Bet kuriuo atveju, jei medžių šakos ar šaknys patenka į jūsų sklypą, tai yra nuosavybės teisių pažeidimas. Tokiu atveju turite pateikti kaimynams rašytinę pretenziją su reikalavimu pašalinti per konkretų terminą, o to nepadarius - įgyjate teisę pašalinti patys.
Pagal Želdynų įstatymą, želdinius reikia tvarkyti taip, kad nebūtų pažeisti kaimyninių sklypų interesai.
Tvoros
Tvora - tai ne tik estetinė sklypo detalė, bet ir teisinis bei praktinis riboženklis. Neteisingai įrengta tvora gali sukelti konfliktų su kaimynais ar net teisinį ginčą.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2023 („Statinių klasifikavimas“), tvora, kurios aukštis iki 2 metrų, nėra priskiriama prie statinių, kuriems reikalingas statybos leidimas.
Statybos leidimas reikalingas tik tuo atveju, jei:
- Tvora aukštesnė nei 2 metrai
- Įrengiami paminklai, atraminės sienelės, turinčios poveikį gretimam sklypui
- Tvora įrengiama kultūros paveldo objekto teritorijoje
Jei tvora statoma ant bendros sklypo ribos, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas. Jei tvora statoma nuožulniai arba visiškai jūsų sklype (nėra fizinio kontakto su riba), kaimyno sutikimas nebūtinas, tačiau būtina išlaikyti statybos normatyvų reikalavimus.
STR nenumato konkretaus atstumo tvarkai, kai tvora iki 2 m aukščio statoma nuosavame sklype, tačiau rekomenduojama išlaikyti bent 0,5 m nuo ribos, jei tvora neturi pamatų ar išsikišimų į kaimyno pusę.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
Ginčų nagrinėjimas vargina, tęsiasi dvejus metus ir ilgiau. Pateikiame keletą pamokančių istorijų:
Ginčas dėl Lazdynų
Seimo kontrolieriaus įstaigai prieš kelis metus teko gilintis į ginčo situaciją Vilniaus sodininkų bendrijoje. Kaimynas dėl lazdynų, pasodintų nepaisant teisės aktuose įtvirtintų sodinimo atstumų, raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Vilniaus padalinį. Aprašė situaciją, pridėjo nuotraukas.
Nepraėjus nė dviem mėnesiams po aplinkosaugos inspektorių apsilankymo sode AAD skyrius sulaukė jau skundžiamo asmens, lazdynų sodintojo, skundo. Iš jo paaiškėjo, kad ir pats ginčo sprendimo pasitelkiant valdžios institucijas iniciatorius ne šventasis. Jis taip pat pažeidė teisės aktus, nes pats ėmėsi „daryti tvarką“: kaimyno sklype tiesiog savavališkai iškirto lazdynų krūmus.
Praėjus dar keliems mėnesiams lazdynų problemą iškėlęs asmuo sulaukė žinios iš AAD, kad tyrimas nutrauktas. Priežastis - lazdynai pasodinti anksčiau nei buvo patvirtinti minimalūs sodinimo atstumai sodininkų bendrijoje (taip teigė suinteresuotas asmuo - lazdynų sodintojas). Seimo kontrolierius pripažino, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas objektyvumo principas ir teisė į tinkamą viešąjį administravimą.
Ginčas dėl Tujų
Administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius praėjusių metų kovo mėn. priėmė sprendimą, kuriuo buvo padėtas taškas asmens ginče su Kauno rajono savivaldybe. Ginčo objektas - tujos, kaimyniniame sklype susodintos ties sklypo riba.
Pasak savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pirmojo tikrinimo akto, tujos pasodintos rytinėje žemės sklypo dalyje, yra 3,25-3,80 metrų aukščio. Pripažinta, kad gyvatvorė yra per aukšta, tačiau administracinio nusižengimo poveikio priemonės nebuvo pritaikytos, nes tujų savininkė įsipareigojo jas pavasarį nugenėti. Regionų apygardos administracinis teismas įpareigojo naujai ištirti pareiškėjo skundą.
Išsiaiškinta, kad tujų gyvatvorė ant sklypo ribos buvo pasodinta maždaug prieš 20 metų, o prieš 10 metų sklypo pakraštyje buvo pasodinti ir medžiai - šermukšnis, gluosnis. Kaimynai tuomet neprieštaravo dėl želdinių sodinimo ties sklypo riba. Nepasitenkinimą ėmė reikšti jiems užaugus.
Teisėjai atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas nėra pagrįstas, nes reikalavimai privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamiems medžiams ir krūmams, įrengiamoms vejoms ir gėlynams pradėti taikyti vėliau nei buvo pasodinti ginčo želdiniai. Sodinimo atstumai privačioje žemėje, privačiose namų valdose reglamentuojami nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintos naujos redakcijos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės.
Ką Daryti Iškilus Ginčui?
- Bandykite susitarti gražiuoju. Raštu (registruotu laišku ar el. paštu) kreipkitės į kaimyną, nurodykite pažeidimą (per arti pasodinti augalai, užstoja saulę, gadina tvorą, šaknys ar šakos pereina į jūsų pusę).
- Kreipkitės į savivaldybės administraciją (aplinkos apsaugos ar želdinių priežiūros skyrių). Savivaldybė turi teisę patikrinti, ar laikomasi „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ bei vietinių želdinių tvarkymo taisyklių. Už pažeidimus gali būti skirta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 str. (už želdinių priežiūros ir apsaugos taisyklių pažeidimus).
- Kreipkitės į teismą. Jeigu su kaimynu susitarti taikiai nepavyksta - ginčas sprendžiamas civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jeigu asmuo mano, jog yra pažeidžiami jo teisėti interesai ar teisės, jas gali ginti.
Kiekvienu atveju iškilus ginčui tarp kaimynų rekomenduojama pradžiai raštu įteikti kaimynams pretenziją išdėstant reikalavimus. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, pažeistus interesus gali tekti ginti teisme. Tokiu atveju rekomenduojama pasiruošti ir užfiksuoti faktines aplinkybes dėl neišlaikytų atstumų ir kt.