Gyvenimas daugiabutyje gali būti ramus ir patogus, tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai kaimynų veikla kelia nerimą ir diskomfortą. Viena iš tokių situacijų - įtarimai, kad kaimynas bute užsiima neteisėta gamyba. Tai gali būti naminės degtinės gamyba, narkotinių medžiagų auginimas ar kita nelegali veikla. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos.
Naminės degtinės gamyba: problemos ir pasekmės
Šiauliuose nuo 2000-ųjų metų vieno Klevų g. namo gyventojai kentėjo nuo J. K. neteisėto verslo - naminės degtinės pardavinėjimo. Kas turi kaimyną, gaminantį ir pardavinėjantį naminukę, tas puikiai žino, kokių problemų laiptinės gyventojams sukelia virtinėmis einantys apgirtę pirkėjai, kurie čia pat, laiptinėje, tuštinasi, triukšmauja ir drumsčia gyventojų ramybę.
2000-ųjų metų balandį J.K. policijos pareigūnų buvo sulaikyta su 63 litrais naminės degtinės, kuriuos vežė pasamdytu automobiliu. Teismas jai skyrė 2500 litų baudą ir trejus metus laisvės atėmimo, tačiau, pritaikius amnestijos aktą, nuo laisvės atėmimo bausmės ji buvo atleista. Prekyba namine degtine nesiliovė.
Kaimynai juokavo: reikia gi kompensuoti baudai sumokėtus pinigus…Policijos pareigūnai dar tris kartus jos namuose rado naminės degtinės, tačiau svaigalų kiekiai buvo nedideli, todėl J.K. buvo nubausta administracine tvarka. Administracinė atsakomybė yra numatoma tokiais atvejais, kai pas žmogų randama ne daugiau kaip 10 litrų naminės degtinės ir ji yra skirta savo reikmėms. Tada jo laukia bauda nuo 300 Lt iki 1500 Lt.
Baudžiamojon atsakomybėn naminukės gamintoją leidžiama patraukti tik tada, kai pas jį randama daugiau kaip 10 litrų naminukės, pagamintos savoms reikmėms, arba mažesnis kiekis tokio skysčio, jei jis buvo parduodamas.
2005 metais J.K. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes pareigūnai nutvėrė ją prekiaujančią naminuke. Teismo skirta 2000 litų bauda jos nesustabdė. Po keleto mėnesių policininkai vėl užfiksavo jos neteisėtą veiklą, ir teismas jai skyrė vėl 2000 Lt baudą bei 6 mėnesius nelaisvės, teismo nuosprendžio vykdymą, atidedant dvejiems metams.
J.K. tai buvo nė motais - 2006-siais pareigūnai vėl sėdėjo pasaloje ties jos butu ir stebėjo pro langą vykstančią prekyba naminuke. Klientas, pasibeldęs į langą, J.K. paduoda tuščią butelį ir pinigus, po kurio laiko pro tą patį langą jis gauna jau pilną butelį naminukės ir spūdina šalin…į pareigūnų glėbį.
Pirkėjų parodymai pareigūnams reikalingi, norint teisme įrodyti moters nusikalstamą veiklą. Būna, taip, kad pirkėjai, nurodę, iš ko pirko naminukę, po to teisme bando savo žodžių išsiginti ir tokiu būdu išgelbėti pardavinėtoją nuo atsakomybės.
J.K. bylos nagrinėjimo metu ir buvo, būtent, taip - vienas pirkėjas bandė paneigti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tačiau tai moters neišgelbėjo. Teismas skyrė 2000 Lt baudą ir 9 mėnesius laisvės atėmimo, tačiau bausmės vykdymą atidėjo, motyvuodamas, kad šeimoje auga nepilnamečiai vaikai.
Taigi J.K. dabar - ant pavadėlio: jei pareigūnai dar nors kartelį užfiksuos jos nusikalstamą veiklą, moteris atsidurs už grotų.
Kiekvienas, net ir anoniminis pranešimas apie nelegalią prekybą alkoholiu, nelieka be policijos pareigūnų dėmesio. Yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir pradedami rinkti duomenys tokiai nusikalstamai veiklai įrodyti, nes vien kaimynų skundo neužtenka. Reikia „naminukės“ gamintoją ar pardavinėtoją „nutverti už rankos“. Tai užima laiko.
Vienam tokiam pažeidimui užfiksuoti tenka pasaloje išbūti ne vieną savaitę ar mėnesį. Juo labiau, kad tokia veikla užsiimantys žmonės labai atsargūs ir nepažįstamiems durų nedaro, o juo labiau savo apylinkės inspektoriams, kuriuos yra įsidėmėję. Todėl tenka imtis įvairių netradicinių priemonių ir pergudrauti juos.
Pietinės nuovados pareigūnai prisimena atvejį, kai pas naminukės pardavėjus Sondeckio g. teko lipti net ugniagesių kopėčiomis. Buto šeimininką 75 metų Antaną K. jie sutiko prie namo vedžiojantį vilkšunį. Sužinojęs policininkų tikslą apsilankyti jo bute, vyras pareiškė buto raktų neturįs, o žmonos namuose nesą.
Antanas raktų tikrai neturėjo, o jo buto durys buvo šarvuotos. Tad pareigūnai nutarė iškviesti ugniagesius ir į patalpą antrajame aukšte patekti su jų technika pro balkoną. Bute juos pasitiko vis dėlto namuose buvusi 69 metų Antano žmona. Moteriai, žinoma, buvo staigmena pamatyti per balkoną į butą besiropščiančius pareigūnus. Tačiau ką daryti, jei pro duris svečiai nepriimami?.. Pareigūnai bute rado dvi statinaites po 32 litrus raugo, apie litrą naminukės ir aparatą naminei degtinei gaminti.
Stengdamiesi patekti į butą ir užfiksuoti nusikalstamą veiklą, apylinkės inspektoriai yra ne kartą patyrę traumas ar kitaip nukentėję. Kai prieš porą metų Šiaulių Pietinės nuovados pareigūnai priartėjo prie „taško“, esančio viename iš Dainų g. namų, buto durų, apsidžiaugė, nes durys pačios prasivėrė - pardavėja išleido pirkėją.
Moteris, atpažinusi policijos pareigūnus, nors jie ir vilkėjo civiliai, paskubėjo užtrenkti duris, kad nekviesti svečiai nepatektų į vidų. Tačiau policininkai buvo vikresni : viena tyrėja suspėjo tarp durų ir staktos įkišti koją. Taigi į butą patekti pavyko, tik pareigūnei buvo traumuota koją, nes nuo smūgio durimis skilo kremzlė.
Aršioji naminukės pardavinėtoja Nijolė Černikauskienė už naminės degtinės laikymą buvo nubausta administracine tvarka, o už pareigūnės sužalojimą jai teko stoti prieš teismą.
Kovojant su Gegužių g. 35-ojo namo „bobutėmis“, pareigūnams kartą teko net išsimaudyti naminukėje. Norėdami sunaikinti savo nusikalstamos veiklos įkalčius, šeimininkai puolė į kriauklę pilti degtinę, o pareigūnams teko su jais susigrumti, kad įkalčius išsaugotų. Tai jiems pavyko, tačiau į nuovadą teko grįžti degtine persisunkusias drabužiais, nes naminukė buvo išlieta ant jų.
Būna dar kurioziškesnių atvejų: pareigūnai į butą patenka, čia randa naminės degtinės, tačiau jos pardavinėtoja vis tiek išsisuka nuo atsakomybės. Ją išgelbėja tuo metu bute buvęs koks mėlynanosis klientas, teigdamas, kad visa rasta naminė degtinė priklauso jam. Ateityje už tai jam bus dosniai atsilyginta vienu kitu nemokamu stikliuku naminukės.
Tokiu būdu ne vieną kartą išsisuko Dainų g. 62-ajame name esančio „taško“ savininkė. Apylinkės inspektoriai sako, kad, kovojant su naminės degtinės gamintojais ir pardavinėtojais, labai trūksta gyventojų, kenčiančių nuo šios nusikalstamos veiklos keliamų problemų, bendradarbiavimo. Anonimišką informaciją jie pareigūnams suteikia. Tai labai gerai.
Tačiau, norint, kad naminės degtinės pardavinėtojai sulauktų atpildo, būtini liudininkai ne anonimai. Kai tik pareigūnai pradeda jų ieškoti, kaimynai praranda atmintį ir žadą. Žmonių baime „bobutės“ ir naudojasi, jausdamos nebaudžiamumą. Norint įveikti jas, reikalingas gyventojų pilietinis aktyvumas.
2008 metais Šiaulių miesto policijos pareigūnai dėl naminės degtinės gaminimo ir realizavimo pradėjo 22 ikiteisminius tyrimus, 60 - čiai šiauliečių surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Ką daryti, jei įtariate neteisėtą veiklą?
- Stebėkite situaciją. Atkreipkite dėmesį į neįprastus kvapus, nuolatinį triukšmą, didelį žmonių srautą, ypač naktį, ir kitus įtartinus požymius.
- Pasikalbėkite su kaimynais. Jei turite įtarimų, pasikalbėkite su kitais kaimynais. Galbūt jie taip pat pastebėjo kažką įtartino.
- Kreipkitės į policiją. Jei jūsų įtarimai pagrįsti, nedelsdami kreipkitės į policiją. Galite skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į savo apylinkės inspektorių.
- Anoniminis pranešimas. Jei bijote atskleisti savo tapatybę, galite pateikti anoniminį pranešimą policijai.
- Būkite pasiruošę liudyti. Jei policija pradės tyrimą, būkite pasiruošę liudyti teisme. Jūsų parodymai gali būti labai svarbūs įrodant kaimyno kaltę.
Asmens būsto neliečiamumas
Svarbu prisiminti, kad asmens būsto neliečiamumas - įstatymų garantija kiekvienam piliečiui. Už neteisėtą įsibrovimą į kito žmogaus gyvenamąją patalpą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Rugpjūčio 19 dieną Širvintų policija užregistravo J. S. pareiškimą. Rašoma, kad tądien, apie 20.50 val, jam su žmona būnant savo bute Širvintose bei atidarius duris, laiptinėje buvęs Jonas M. stvėrė už pravertų durų. Šis asmuo jėga jas atidarė ir, panaudodamas fizinį smurtą, nustūmė J. S. Nustūmęs, Jonas M. įsiveržė į butą, taip prieš savininko valią įsibrovė į jo gyvenamąją patalpą.
Praeidamas koridoriumi, Jonas M. nustūmė į šalį tuo metu ten buvusią buto savininko žmoną. Nuėjęs į svetainės kambarį - atsidarė balkono duris, išėjo į jį ir iš ten perlipo į greta esančio buto balkoną. Policija sulaikė įsibrovusį asmenį. Ne kartą iki tol teistam Jonui M. nustatytas lengvas, 0,56 prom. girtumas.
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tą vakarą, apie 20.50 val., jis su savo žmona norėjo pasiklausyti radijo, tačiau bute jau kurį laiką nebuvo elektros energijos. Jis norėjo patikrinti laiptinėje esančią elektros skydinę.
Atidarius buto duris, laiptinėje buvęs jam nepažįstamas vyras pradėjo kažką sakyti, kad pametė raktą ir nori patekti per šį butą į greta esanti butą. J. S. jam kategoriškai atsakė, kad jo nepažįsta ir į savo butą neįsileis bei kvies policiją. Po šių žodžių, laiptinėje buvęs vyras stvėrė už atidarytų buto durų.
Jėga jas išplėšęs savininkui iš rankų ir, panaudodamas fizinį smurtą, vyras nustūmė J. S. į šoną. Buto savininkė patvirtino sutuoktinio žodžius. Ji pridūrė, kad tuo metu, kai dingo elektra, jie girdėjo, kaip laiptinėje kažkas traškėjo. Sakė, dar pagalvojo, kad tikriausiai tuo metu jų bute buvo atjunginėjama elektra.
Į durų skambutį niekas neskambino, nes jis neveikia. Į duris niekas nesibeldė. Pro durų akutę vyras pamatė, kad laiptinėje šviesu, tad suprato, kad elektra „dingo“ tik jų bute. Prie durų kilus šurmuliui, sutuoktinis nurodė kviesti policiją. Kai moteris ėmė telefoną, pro ją pastumdamas prabėgo prie durų matytas vyriškis.
Policijai apklausus gretimo buto savininkę paaiškėjo, kad Jonas M. yra jos sugyventinis, pas ją apsigyvenęs birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Ji davusi jam buto raktus. Tądien apie pietus Jonas kažkur išėjo, o ji kelioms dienoms išvažiavo į Vilnių.
Pasakodamas, kodėl įsiveržė į pagyvenusios poros butą, Jonas M. policiją tikino neketinęs to daryti. Sėdint ant laiptų ir svarstant, kaip patekti į sugyventinės namus, prasivėrė kaimyninio buto durys. Jis tada ir paprašė, kad kaimynas leistų per jo buto balkoną perlipti į gretimo buto balkoną, tačiau jis nesutiko.
Jonas M. neigė išjungęs elektrą. Teisindamasis, kodėl pastūmė buto savininką, Jonas M. teigė, kad norėjo patekti į butą, o štai moteriškę pastūmė, nes ši jam pakeliui koridoriuje tiesiog „pasimaišė po kojomis“.
Skirdamas bausmę, teismas pastebėjo, kad Jonas M. yra teistas 15 kartų, o administracine tvarka baustas 24 kartus. Nors gali atsirasti įsitikinusių, kad taip į butą patekti sumanęs Jonas M. nepadarė nieko blogo, teismas jo veiksmus traktavo principingai.
Už neteisėtą asmens buto neliečiamumo pažeidimą Jonui M. skirta bausmė.
Atminkite, kad jūsų pilietinis aktyvumas ir bendradarbiavimas su policija gali padėti užtikrinti saugią ir ramią aplinką jūsų daugiabutyje.
Kaip anonimiškai pranešti apie ne skubų įvykį? - CountyOffice.org
tags: #kaimynas #bute #neteisetai #organizavo #gamyba