Ką Daryti, Jei Kaimynas Nesutinka Su Sklypo Ribomis?

Situacijos, kai kaimynas nepritaria atliktų kadastrinių matavimų rezultatams, pasitaiko gana dažnai. Tai gali sukelti ginčus dėl žemės ribų, sklypo ploto ar riboženklių vietos. Vis dėlto aiškiai nustatyta teisinė procedūra leidžia išspręsti tokius nesutarimus civilizuotai ir teisiškai pagrįstai.

Žemės sklypo riboženklis

Nesutikimas Dėl Kadastrinių Matavimų: Kaip Spręsti?

Jeigu kaimynas nesutinka su kadastrinių matavimų rezultatais, verta žinoti, kad procesas turi aiškiai nustatytas taisykles. Pirmiausia ginčas sprendžiamas matininko lygyje, tada gali būti įtrauktos institucijos, o kraštutiniu atveju - teismas.

Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, būtinos tvarkingai pažymėtos ribos. Labai dažnai į visuomenines organizacijas kreipiasi nedidelių sklypų savininkai, gaunantys vidutines ar mažesnes negu vidutines pajamas dėl sklypų žymėjimo riboženkliais problemų.

Kai pirkėjas ar savininkas nori įsitikinti, kad žemės ribos pažymėtos tvarkingai, gali užsisakyti patikros, o jei reikia, ir riboženklių atstatymo paslaugas.

Riboženklių Atstatymo Kaina

Sklypo geodeziniai kadastriniai matavimai, sunaikinto riboženklio atstatymas nemažai kainuoja. Įmonių skelbimuose internete nurodomos įvairios kainos, vidutiniškai už vieno sklypo atnaujintus kadastrinius matavimus reikia mokėti nuo 100 iki 200 eurų. Iki 5 riboženklių atkūrimą - 50 eurų; jei atkurti reikia daugiau - kaina sutartinė.

Riboženkliai yra masinės gamybos. Ant jų dangtelio yra užrašas - „Riboženklis”. Taigi nei savininko pavardės ar identifikavimo ženklo nėra.

Atsakomybė Už Riboženklių Sunaikinimą

Pirmiausia, žmonės nori sužinoti, ar sklypo šeimininkas ir pagal naująsias taisykles yra atsakingas už riboženklių sunaikinimą ar neteisėtą perkėlimą, jei akivaizdu, kad tokie veiksmai jam nenaudingi, žalingi, atneša piniginius nuostolius, atkuriant tvarką?

Į šiuos klausimus atsako Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus vyr. specialistas. „Vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standarto patvirtinimo“ (2013 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-424 redakcija), 8 punkto nuostatomis už riboženklių apsaugą, priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas.

Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir Taisyklių nustatyta tvarka.

Asmuo turėdamas informacijos apie žemės sklypo riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą, turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau -NŽT) , kuri siekdama įvertinti galimą riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą atliktų šių aplinkybių patikrinimą vietoje.

Patikrinimo metu pasitvirtinus aplinkybėms, susijusiomis su galimu žemės sklypo riboženklių sunaikinimu ar sugadinimu NŽT teritoriniame skyriuje būtų pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. Tačiau tuo atveju, kai pažeidėjas nesutinka su pažeidimu jam surašomas protokolas ir administracinio nusižengimo byla perduodama nagrinėti NŽT teritorinio skyriaus vedėjui, kuris išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priima vieną iš Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnyje nurodytų nutarimų (skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo riboženklių sunaikinimas, kai asmuo įgyvendina savo tariamą teisę (manydamas, kad gretimo žemės sklypo ribos posūkio taškas yra įtvirtintas jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) atitinka ir Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nurodytus savavaldžiavimo požymius, t . y. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 81 dalimi administracinius nusižengimus už savavaldžiavimą tiria ir protokolus surašo policija.

Savavaldžiavimas užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.

Ką Daryti Kilus Ginčams Su Kaimynais?

Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.

Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė). Sutartyje galima numatyti:

• Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai (pvz. nuomą) už naudojimąsi jūsų žeme.
• Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
• Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz. atlyginti už pasėlių sunaikinimą).
• Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y. nustatyti servitutą).

Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti.

Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).

Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.

Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).

Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.

Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. atidalijo sklypą taip, kad prie jo neprivažiuotų), servitutas neturėtų būti nustatomas.

Želdinių Sodinimui Taikomi Reikalavimai

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Atstumai nuo sklypo ribos iki želdinių

Statybos Reikalavimai Šalia Sklypo Ribos

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Sklypo Reljefo Keitimas

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Atraminių Sienelių Statyba

- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Tvorų Statyba

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Siunčiate laišką kaimynui kaip priklauso su terminais, darote pakartotinai matavimus, žymite savo sklypą, darote naują planą ir priduodate į žemėtvarką tvirtinimui. Kaimynas turės rašyti motyvuotą atsisakymą, jį nagrinės žemėtvarka, jei viskas teisingai, žemėtvarka patvirtins jūsų planą. Tada nešite į Registrų centrą.

Jūs mokat pinigus už geodezinius matavimus ir nesukat galvos, jeigu kaimynas nesutinka su naujai nustatytomis ribomis.

Ginčai Dėl Medžių Ir Augalų

Klausimas gali atrodyti paprastas, tačiau jis dažnai tampa gerų kaimyninių santykių išbandymu, peraugančiu į rimtus konfliktus. Medis, išaugęs netoli sklypų ribos, gali skleisti pavėsį, nusėti kiemą lapais ar vaisiais, o jo šakos gali prasiskverbti į svetimą teritoriją. Taigi, ar kaimynas turi teisę nupjauti šakas nuo jūsų medžio, ir ar tą patį galite padaryti su jo šakomis?

Nuosavybės teisių principas yra esminis: medis, augantis jūsų nuosavybėje, priklauso jums, todėl jūs esate atsakingas už jo būklę ir priežiūrą. Tai reiškia, kad be jūsų aiškaus leidimo ar teisiškai pagrįstos priežasties kaimynas neturi teisės savavališkai pjauti šakų nuo jūsų medžio, net jei jos kabo virš jo teritorijos. Neteisėtas šakų genėjimas gali ne tik pakenkti medžiui, o tai savo ruožtu pareikalaus žalos atlyginimo, bet ir sukelti jo žūtį. Neatsargus įsikišimas gali sukelti ligų vystymąsi, pavyzdžiui, dėl neteisingo genėjimo patogeniniai grybeliai gali prasiskverbti pro žievę.

Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu, tačiau ši teisė nėra neribota ir turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Situacijos, kai kaimynų medžio šakos uždengia jūsų sodą, išbarsto lapus ir vaisius ant vejos ar net trukdo eismui, yra dažnos. Tokiu atveju jūsų veiksmai taip pat turėtų būti apgalvoti ir atitikti įstatymus. Be kaimyno leidimo jūs taip pat negalite nukirsti jo medžio šakų.

Kaip Elgtis Esant Konfliktui Dėl Medžių?

• Dialogas visada yra pirmas žingsnis. Pradėkite nuo draugiško pokalbio su kaimynu. Paaiškinkite, kokius nepatogumus kelia jo medžio šakos, ir pasiūlykite kartu rasti sprendimą. Jis gali net nežinoti apie problemą.
• Rašytinis kreipimasis. Jei žodiniai susitarimai nedavė rezultatų arba kaimynas atsisako bendradarbiauti, pateikite rašytinį kreipimąsi. Jame aiškiai išdėstykite problemos esmę, remkitės Lietuvos civiliniu kodeksu. Nurodykite laikotarpį, per kurį tikitės išspręsti problemą (pvz., 14 arba 30 dienų).

Savarankiška pagalba su sąlyga. Lietuvoje nėra tiesioginių reglamentų, kurie leistų jums nupjauti svetimo medžio šakas be savininko sutikimo. Tačiau jei šakos kelia tiesioginį pavojų jūsų gyvybei, sveikatai ar turtui (pavyzdžiui, nulūžusi šaka kabo virš stogo), turite teisę imtis priemonių tokiai grėsmei pašalinti.

Šaknų Sistema Ir Kita

• Šaknų sistema. Problemų gali sukelti ne tik šakos, bet ir medžio šaknys. Kaimyno medžio šaknys gali įsiskverbti į jūsų sklypą, pažeisdamos pastato pamatus, drenažo sistemas ar nuotekų vamzdžius.
• Nukritę lapai ir vaisiai. Jei kaimyno medžio lapai ar vaisiai nukrenta ant jūsų nuosavybės, tai paprastai laikoma natūraliu reiškiniu. Negalite reikalauti, kad kaimynas pašalintų šias nuokrisas iš jūsų nuosavybės.
• Atsakomybė už žalą. Jei kaimyno medis dėl neatsargumo ar ligos apgadina jūsų turtą, kaimynas yra atsakingas už padarytą žalą.
• Saugomi medžiai. Prieš imantis bet kokių veiksmų su medžiu, įsitikinkite, kad jis nėra saugoma rūšis arba neturi specialaus statuso.
• Tarpininkavimas ir teismas.
• Tinkama sodinimo vieta. Planuojant naujus sodinimus prie sklypo ribos, atsižvelkite į būsimą medžio dydį.
• Reguliari priežiūra.
• Atviras bendravimas. Palaikykite gerus kaimyninius santykius.

Atminkite, kad pagrindinis principas sprendžiant bet kokius ginčus tarp kaimynų yra abipusė pagarba ir noras ieškoti kompromisų.

Esu Miglė Pociuvienė, sodininkystės, daržininkystės ir augalininkystės entuziastė su daugiau nei dešimties metų patirtimi. Mano tikslas - dalintis praktiškais patarimais, kaip tinkamai prižiūrėti augalus, didinti derlių ir kurti tvarią, sveiką aplinką jūsų sode ar darže.

tags: #kaimynas #nesuti #ka #su #sklypu #ribomis