Ką daryti, jei kaimynas užėmė bendro naudojimo patalpas daugiabutyje?

Situacijos, kai senos statybos daugiabučiuose namuose kyla kaimynų konfliktai dėl rūsio patalpų naudojimo, yra gana dažnos. Neretai pasitaiko ir situacijų, kai nauji savininkai, nusipirkę butą su rūsiu, supranta, kad formaliai toks rūsys jiems nepriklauso.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei kaimynas užėmė bendro naudojimo patalpas daugiabutyje, kokios yra bendrasavininkų teisės ir pareigos, bei kaip spręsti nesutarimus.

Kas yra bendroji nuosavybė?

Visų pirma, tam, kad bendrasavininkai žinotų visas savo teises bei atsakomybes, reikia tiksliai apibrėžti, kas yra bendroji nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės.

Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji dalinė nuosavybė

Svarbu žinoti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.

Bendroji jungtinė nuosavybė

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Reikia žinoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Bendrasavininkų teisės

Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:

• Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Tai reiškia, jog jei iš bendro turto naudojimo, valdymo, disponavimo yra gaunamos pajamos, kiekvienas bendrasavininkas turi teisę į gaunamas pajamas, bet tik į tokią pajamų dalį, kuri yra proporcinga jo valdomam, naudojamam ir disponuojamam turtui.
• Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Svarbu tai, kad jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
• Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Reikia žinoti, kad atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

Bendrasavininkų pareigos

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:

• Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Ką daryti, jei kaimynas užėmė bendro naudojimo patalpas?

Jei kaimynas užėmė bendro naudojimo patalpas daugiabutyje, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar tos patalpos iš tiesų yra bendro naudojimo. Rūsio paskirčiai naudojami plotai (taip pat šiluminis mazgas, sandėliukai, koridoriai tarp sandėliukų) įprastai yra priskirtini prie pastato bendrojo naudojimo objektų, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Už jų valdymą, naudojimą, priežiūrą atsakingas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: bendrija ar pastato administratorius.

Jei patalpos yra bendro naudojimo, reikėtų kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, kad jie imtųsi veiksmų. Jie gali įspėti kaimyną, kad jis atlaisvintų patalpas, arba imtis kitų priemonių.

Jei namo administratorius ar bendrija nesiima veiksmų, galima kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti kaimyną atlaisvinti patalpas.

Kaip legaliai įsigyti rūsį iš kaimyno?

Jei norite legaliai įsigyti rūsį iš kaimyno, procedūra priklauso nuo to, kaip rūsys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR).

Rūsys įregistruotas kaip buto priklausinys

Jei sandėliukas Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas kaip buto priklausinys (neturintis atskiro unikalaus numerio, nesuformuota atskira nekilnojamojo turto objekto kadastrinė duomenų byla, tačiau jo plotas identifikuojamas pagal pastato patalpos, kuriame yra sandėliukas, kadastrinį planą), tuomet sandėliuko įsigijimas kito asmens nuosavybėn yra atliekamas sudarant notaro tvirtinamu pirkimo-pardavimo sandoriu. Tokiu atveju iki notarinio pirkimo-pardavimo sandorio tvirtinimo rekomenduotina gauti iš pastato bendrijos pirmininko ar pastatą administruojančio subjekto pažymą apie tai, kokia patalpos, kurioje yra sandėliukas, dalis priskirtina konkrečiam butui.

Rūsys priskirtinas prie bendros pastato rūsio patalpos

Daug sudėtingesnė sandėliuko įsigijimo procedūra susiklosto, kai sandėliuko patalpa yra priskirtina prie bendros pastato rūsio patalpos ir visi sandėliukai, nors ir atskirti pertvaromis, Nekilnojamojo turto registre registruoti kaip viena rūsio patalpa, nors faktiškai kiekvienas buto savininkas naudojasi bei valdo atskirą rūsio patalpos dalį. Tokiu atveju siekiant teisiškai atskirti vieną konkrečią tokios rūsio patalpos dalį nuo kitų, bus būtina atlikti visos rūsio patalpos ar netgi namo (priklausomai nuo faktinės situacijos) kadastrinių duomenų bylos patikslinimus, suformuoti atskirą rūsio patalpos dalies, kurią siekiate įsigyti, kadastrinę bylą. Taip pat bus reikalinga gauti visų pastato patalpų savininkų pritarimą rūsio patalpos (ar viso namo, priklausomai nuo faktinės situacijos) kadastrinių duomenų patikslinimui ir jų atskyrimui pagal suformuotus kadastrinių duomenų patikslinimus.

Bendrasavininkų nesutarimai - pagrindinės priežastys

Kodėl bendrasavininkai gali nesutarti? Verta pastebėti, kad dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas namas du savininkai, turintys skirtingus lūkesčius. Kaip sąžiningai pasidalinti bendrą turtą? Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Tad galima teigti, kad vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Tokie apribojimai, išsiskyrusios bendrasavininkų nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.

Kaip elgtis bendrasavininkų nesutarimo atveju?

Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.

Patarimai, kaip išvengti konfliktų dėl bendro naudojimo patalpų

Norint išvengti konfliktų dėl bendro naudojimo patalpų, svarbu:

• Gerbti kaimynų teises ir interesus.
• Laikytis nustatytų taisyklių.
• Būti sukalbamiems ir ieškoti kompromisų.
• Informuoti kaimynus apie planuojamus remonto darbus ar kitus veiksmus, kurie gali sukelti nepatogumų.
• Pasirūpinti laiptinės ir kitų bendro naudojimo patalpų švara.

Teisiniai Aspektai ir Mokesčių Skaičiavimas Daugiabučiuose

Daugiabučiuose namuose dažnai kyla klausimų dėl mokesčių paskirstymo, bendro naudojimo patalpų naudojimo ir kitų teisinių aspektų. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir į juos pateiktų atsakymų:

Kaip paskirstomi mokesčiai bendrijoje? Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus.

Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas, privalo papildomai mokėti mokesčius? Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.

Ar neįrengtos, tačiau įregistruotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai? Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas.

Mokesčių skaičiavimas daugiabutyje: pavyzdys

Šioje lentelėje pateikiamas pavyzdys, kaip gali būti skaičiuojami mokesčiai daugiabutyje, atsižvelgiant į buto plotą ir bendro naudojimo patalpas:

tags: #kaimynas #uzeme #bendro #naudojimo #patalpas #daugiabutyje