Šiame straipsnyje nagrinėjamas būtasis dažninis laikas lietuvių kalboje, lyginant jį su anglų kalba. Straipsnyje aptariama laiko sąvoka, paradigminiai lietuvių ir anglų kalbų būtųjų laikų ryšiai, nustatyti mokslinėje literatūroje ir svarbiausiose gramatikose.
Laiko samprata kalbotyroje
Kalbotyroje galima rasti įvairių gramatinės laiko kategorijos kilmės hipotezių. Manoma, kad prieš laiko sąvoką buvusi veiksmo trukmės / baigtumo sąvoka, kad po to dabartis buvo skiriama nuo praeities. Laikas lingvistikoje apibrėžiamas kaip gramatinė kategorija, kuri lokalizuoja įvykius ir situacijas laike. Daugeliui kalbų būdingas universalus laiko dalijimas į praeitį, dabartį ir ateitį bei orientacija į kalbamąjį momentą. Taip pat yra kalbų, kurios visai neturi laiko. Svarbu, kaip kas yra atlikta, įvyko.
Lingvistikoje skiriamas absoliutus ir santykinis laikas. Absoliutaus laiko deiktinis centras - kalbamasis momentas. Absoliutūs laikai įvardijami tradiciniais terminais: esamasis laikas, būtasis laikas ir būsimasis laikas. Santykinio laiko deiktinis centras kitas; jo funkcija - žymėti, kad vienas veiksmas ankstesnis arba vėlesnis už kitą, arba kad du veiksmai vyksta tuo pat metu. Gramatinis laikas paradigmoje pasireiškia ne tik lokalizacija suvokiamoje nepertraukiamoje procesų kaitos linijoje, bet ir papildomos reikšmės bei jų atspalviai.
Būtasis dažninis laikas lietuvių kalboje
Lietuvių kalboje yra du vientisiniai laikai: būtasis kartinis ir būtasis dažninis. Abiems šiems laikams bendra tai, kad jie reiškia veiksmą, vykusį prieš kalbamąjį momentą, o skiria juos pagrindinė santykio su kalbamuoju momentu reikšmė: būtasis kartinis laikas gali reikšti labai artimą veiksmą atskaitos momentui: ar tai būtasis dabartis, ar kitas praeities veiksmas. Taigi būtasis kartinis laikas turi ir perfekto, ir pliuskvamperfekto reikšmes. Šių reikšmių neturi būtasis dažninis laikas. Jis reiškia tolesnės praeities kartojamą veiksmą. Kartojamo veiksmo atžvilgiu jis sudaro opoziciją būtajam kartiniam laikui.
Savotiškai prie vientisinių būtųjų laikų šliejasi vadinamieji analitiniai tariniai. Visose akademinėse lietuvių kalbos gramatikose analitinės laikų ir nuosakų formos aprašomos vienoje plotmėje ir teigiama, kad jos visos santykiauja su vientisinėmis. Bet klausimas, kaip jos santykiauja: ar sudaro vientisinėms opozicijas, ar yra sinoniminės, ar visos santykiauja vienodai.
Pirmiausia nauja yra tai, kad toks darbas, gretinant su anglų kalba, pirmas ir vienintelis lietuvių kalbotyroje. Analitinis anglų kalbos laikų pobūdis geriau padeda suprasti ir įvertinti lietuvių kalbos laikų reikšmes ir funkcijas. Kadangi lietuvių kalbos būtasis dažninis laikas nenagrinėtas kilmės požiūriu, mėginti jo kilmę paaiškinti remiantis veikslo opozicija.
Būtasis dažninis laikas anglų kalboje
Anglų kalbos gramatikose skiriamos keturios laikų grupės: paprastieji (indefinite), eigos (continuous), atliktiniai (perfect), eigos atliktiniai (perfect continuous) laikai. Kiekvienoje grupėje dar skiriami: būtieji (past), esamieji (present), būsimieji (future) ir būsimieji praeities atžvilgiu (future in the past) laikai. Teigiama, kad anglų kalboje būsimojo laiko nėra, nes ateities veiksmams reikšti yra vartojamos įvairios gramatinės formos (priklausomai nuo veiksmo pobūdžio), o būsimojo laiko forma paprastai vartojama modalumui reikšti.
Anglų kalboje yra tik vienas būtasis laikas, kuris vadinamas santykiniu: būtasis atliktinis laikas (The Past Perfect Tense). Anglų kalboje su laiko kategorija glaudžiai susijusi ir veikslo kategorija. Comrie (2001) teigia, kad opozicija tarp būtojo laiko he read (The Past Simple Tense) ir būtojo tęstinio laiko he was reading (The Past Continuous Tense) yra ne laiko, bet veikslo opozicija. Skiriamas įvykio (perfective) ir eigos (progressive) veikslo, veiksmo baigtumo / trukmės priešprieša.
Nors vis dar diskutuojama, kiek laikų yra anglų kalboje, darbe remiamasi norminėse anglų kalbos gramatikose nustatyta būtųjų laikų paradigma. Sugretinus lietuvių ir anglų kalbos praeities raiškos formas, aiškiausiai matyti lietuvių kalbos analitinių laikų sudėtinių dalių laisvumas. Anglų kalbos analitinės laikų formos stabilios, o lietuvių kalbos - labai laisvos: pagalbinis veiksmažodis gali būti prieš dalyvį ir po dalyvio (Jis buvo dirbęs // jis dirbęs buvo); tarp pagalbinio veiksmažodžio ir dalyvio gali įsiterpti ne vienas žodis (Ji buvo daugiau nei bet kuris iš jūsų dirbęs); prie pagalbinio veiksmažodžio ir dalyvio galime pridėti po neiginį (Jis nebuvo nei nematęs, nei negirdėjęs); pagalbinis veiksmažodis iškart gali eiti ir analitinės formos dalimi, ir sudurtinio būdvardinio tarinio jungtimi (Jis buvo užmirštas ir niekam nereikalingas).
Praeities kartotiniam veiksmui reikšti vartojami used to ir would.
Lietuvių ir anglų kalbų laikų palyginimas
Šiais laikais nustato įvykio vietą laiko linijoje, jo tėkmėje priklausomai nuo to, ar veiksmas vykęs prieš kalbamąjį momentą, ar kalbamuoju momentu, ar vyks ateityje.
Lietuvių kalbos analitinės praeities raiškos formos santykiauja su vientisinėmis kaip prielinksninės konstrukcijos su linksniais. Lietuvių kalbos visų laikų dalyvių vardininkai, predikatyviai vartojami vietoj tiesioginės nuosakos laikų, yra ne atskira nuosaka, bet tik kitas tiesioginės nuosakos modalinis variantas.
Ne visada lietuvių kalbos būtuosius laikus atitinka anglų kalbos būtieji laikai.
Anglų kalbos laikų lentelė
| Laikas | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Esamasis paprastasis (Present Simple) | Apibūdina įpročius, rutinas, bendras tiesas ir faktus. | I drink coffee every morning. (Aš geriu kavą kiekvieną rytą.) |
| Esamasis tęstinasis (Present Continuous) | Apibūdina veiksmus, kurie vyksta šiuo metu. | I am drinking coffee now. (Aš dabar geriu kavą.) |
| Esamasis atitiktinis (Present Perfect) | Apibūdina veiksmus, atliktus nenustatytu laiku praeityje, arba veiksmus, kurie prasidėjo praeityje ir tęsiasi iki dabarties. | I have drunk coffee today. (Aš šiandien jau gėriau kavą.) |
| Esamasis atliktinis tęstinis (Present Perfect Continuous) | Apibūdina veiksmus, kurie prasidėjo praeityje ir tęsiasi iki dabar, pabrėžiant jų trukmę. | I have been drinking coffee since I woke up. (Aš geriu kavą nuo to laiko, kai atsikėliau.) |
| Būtasis paprastasis (Past Simple) | Apibūdina veiksmus, kurie įvyko praeityje ir baigėsi praeityje. | I drank coffee yesterday. (Aš vakar gėriau kavą.) |
| Būtasis tęstinis (Past Continuous) | Apibūdina veiksmus, kurie vyko tam tikru laiko momentu praeityje. | I was drinking coffee when you called. (Aš gėriau kavą, kai tu paskambinai.) |
| Būtasis atitiktinis (Past Perfect) | Apibūdina veiksmus, kurie įvyko prieš kitą veiksmą praeityje. | I had drunk coffee before I went to bed. (Aš buvau išgėręs kavą prieš einant miegoti.) |
| Būtasis atliktinis tęstinis (Past Perfect Continuous) | Apibūdina veiksmus, kurie vyko prieš kitą veiksmą praeityje, pabrėžiant jų trukmę. | I had been drinking coffee for an hour when you called. (Aš valandą gėriau kavą, kai tu paskambinai.) |
| Būsimasis paprastasis (Future Simple) | Apibūdina veiksmus, kurie įvyks ateityje. | I will drink coffee tomorrow. (Aš rytoj gersiu kavą.) |
| Būsimasis tęstinis (Future Continuous) | Apibūdina veiksmus, kurie vyks tam tikru laiko momentu ateityje. | I will be drinking coffee at 8 o'clock tomorrow. (Aš rytoj 8 valandą gersiu kavą.) |
| Būsimasis atliktinis (Future Perfect) | Apibūdina veiksmus, kurie bus atlikti iki tam tikro laiko ateityje. | I will have drunk coffee by the time you arrive. (Aš būsiu išgėręs kavą iki to laiko, kai tu atvyksi.) |
| Būsimasis atliktinis tęstinis (Future Perfect Continuous) | Apibūdina veiksmus, kurie bus atlikti iki tam tikro laiko ateityje, pabrėžiant jų trukmę. | I will have been drinking coffee for an hour by the time you arrive. |