Kaip apsaugoti sodybą be elektros: išsamus vadovas

Vasaros pabaiga daugeliui lietuvių reiškia laikiną atsisveikinimą su sodybomis ir sodais, kuriuose praleidžiame šiltąjį metų laiką. Ilgesniam laikui paliekant namus kaime, svarbu nepamiršti elektros įrenginių - jų netinkama elektros prietaisų priežiūra gali lemti ne tik papildomas išlaidas, bet ir technikos gedimus.

Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip pasirūpinti energijos taupymu bei apsaugoti įrenginius nuo žalos, kai sodyba lieka tuščia.

Energijos taupymas ir elektros prietaisų priežiūra

Kai sodybos paliekamos ilgesniam laikui - dažnai mėnesiams - kyla klausimas, kaip tinkamai pasirūpinti elektros įrenginiais ir nemokėti už nesuvartotą elektrą.

Tylieji energijos vampyrai

Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovo, dažnai budėjimo režimu palikti įrenginiai naudoja elektros energiją. Tai vadinama „fantomine“ arba „vampyrine“ energija, kurios kiekis gali sudaryti net iki 15 proc. viso namuose suvartojamo elektros kiekio.

„Daugelis žmonių nesusimąsto, kad netgi iš pažiūros išjungti, bet elektros tinkle palikti įrenginiai, pavyzdžiui, maršrutizatoriai, televizoriai ar kompiuteriai, vis tiek naudoja energiją“, - primena M.Kavaliauskas.

Eksperto teigimu, prieš išvykstant iš sodybos rekomenduojama išjungti visus nereikalingus elektros įrenginius. Tai gali būti virtuvės buitinė technika - elektriniai arbatinukai, kavos aparatai, mikrobangų krosnelės, taip pat televizoriai. Šie įrenginiai net budėjimo režime, gali sunaudoti iki 10 proc. visos savo energijos, tad jų atjungimas yra pirmas ir paprasčiausias būdas sumažinti sąnaudas.

Šaldytuvas - ištuštintas ir išjungtas

Jei planuojate išvykti ilgesniam laikui, šaldytuvas turėtų būti vienas iš pirmųjų įrenginių, kurį reikėtų tinkamai paruošti.

„Tai vienas iš didžiausių elektros „rijikų“, priklausomai nuo modelio ir energetinės klasės šaldytuvai gali sunaudoti iki 13 proc. namų ūkio elektros energijos. Rekomenduojama išvykstant šaldytuvą ištuštinti ir jei tik įmanoma - išjungti“, - pataria „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Žinoma, M.Kavaliauskas primena, kad kai kurie modernesni šaldytuvai, kaip ir šilumos siurbliai, turi specialią funkciją, vadinamą „atostogų režimu“.

„Pasirinkus „atostogų režimo“ funkciją, ji leidžia sumažinti energijos suvartojimą iki minimumo ir nebelieka būtinybės išjungti įrenginį. Tad išties, verta pasitikrinti instrukciją - galbūt išjungti nereikės, jei įrenginys gali veikti ir taip ekonomiškiau“, - sako ekspertas.

M. Kavaliausko teigimu, atsisveikinimą su sodybomis ir visų įrenginių išjungimą gali supaprastinti naudojami kištukiniai lizdai ar ilgintuvai su išjungimo mygtukais, kurie leidžia išjungti kelis prietaisus vienu paspaudimu. Taip pat galima atjungti elektrą visame name ar pasirinktuose kambariuose per elektros skirstymo skydelį.

Apsauga nuo įtampos šuolių ir žaibo kirčių

„Paliekant sodybas ilgesniam laikui elektros įrenginius reikėtų išjungti ne tik dėl taupumo, bet ir siekiant apsisaugoti nuo galimų viršįtampių. Vis dažniau į Lietuvą užsuka audringi orai, kasmet fiksuojama daugiau nei 40 tūkst. žaibų, o staigus elektros srovės šuolis gali sugadinti brangią buitinę techniką“, - įspėja jis.

„Elektrum Lietuva“ atstovas primena ir apie galimybę pasinaudoti tiekėjų siūlomu viršįtampių draudimu. Šios paslaugos vartotojams suteikiama pagalba šalinant elektros prietaisų gedimus ir ruošiant žalos atlyginimo dokumentus.

Informuokite tiekėją apie laikiną nevartojimą

Jei planuojate išvykti ilgesniam laikui - mėnesiui ar net keliems mėnesiams - būtina ne tik pasirūpinti elektros prietaisais, bet ir informuoti elektros tiekėją.

„Žinodami, kad elektros energijos nenaudosite ilgą laiką, galite pateikti prašymą tiekėjui dėl laikino nevartojimo, taip išvengsite sąskaitų su apskaičiuotu suvartojimo vidurkiu. Tokį prašymą galima lengvai užpildyti prisijungus prie elektros tiekėjo savitarnos svetainės ar mobiliosios programėlės“, - pataria ekspertas.

Pasak „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo, laiku neinformavus tiekėjo apie laikiną nevartojimą, sąskaitos gali būti apskaičiuojamos remiantis jūsų pastarųjų mėnesių vidutiniu vartojimu ir atsiunčiamos apmokėjimui net jei tuo laikotarpiu elektros visai nenaudojote.

Kita alternatyva - kas mėnesį deklaruoti suvartojimą pagal faktą, tokiu būdu taip pat galėsite sėkmingai užsitikrinti mažesnes išlaidas ir išvengti netikėtų sąskaitų.

Sodybos saugumo užtikrinimas

Norėdami pasirūpinti namo saugumu ir priežiūra, susidursite su savais sunkumais, ypač jei jame gyvenate ne nuolatos. Nesvarbu, ar tai atostogų būstas, nuomojamas butas, ar antra gyvenamoji vieta - tik pasirūpinę turto saugumu ir tvarka apsaugosite savo investicijas ir užsitikrinsite ramybę.

Jums padės tinkami išmanieji įrenginiai, organizuota pastato būklės apžiūra ir kitos strategijos.

Reguliarūs patikrinimai ir kaimynų pagalba

Jei turite butą ar namą, kuriame nuolatos negyvenate, svarbu periodiškai jame apsilankyti, kad įsitikintumėte, jog viskas yra tvarkinga. Jei įmanoma, palaikykite gerus santykius su kaimynais ir galbūt palikite jiems atsarginį raktą. Prevencija yra geriau nei padarinių šalinimas! Reguliarūs patikrinimai padeda laiku aptikti galimas problemas ir imtis veiksmų joms spręsti.

Nuotolinio stebėjimo sistemos

Nuotolinio stebėjimo sistemos suteikia papildomą „akių porą“ namuose, kai jūsų nėra. Galėdami peržiūrėti filmuotą apsaugos kamerų medžiagą iš savo išmaniojo telefono ar kompiuterio, galite lengvai patikrinti savo nuosavybę, kada tik panorėję. Investuodami į apsaugos kameras ir kitus išmaniųjų namų įrenginius išvengsite įsibrovėlių, užtikrinsite savo būsto ir namų turto saugumą. Strategiškai išdėstę kameras galite stebėti pagrindines sritis, tokias kaip įėjimai, išėjimai ir aklosios zonos.

Fizinės saugumo priemonės

Stiprios ir patikimos spynos, langai ir durys būtini siekiant atgrasyti įsibrovėlius ir užtikrinti jūsų nuosavybės saugumą - ypač jei nuolat ten negyvenate. Skląsčiai yra populiari priemonė sutvirtinti duris, nes jie suteikia papildomą pasipriešinimą tuo atveju, kai bandoma įsibrauti panaudojant jėgą. Šarvuotosios durys projektuojamos taip, kad suteiktų papildomą apsaugą nuo įsibrovėlių. Išmaniosios spynos dažniausiai pasižymi pažangiomis funkcijomis, tokiomis kaip beraktis įėjimas, nuotolinis užrakinimas / atrakinimas ir integracija su kitais išmaniaisiais namų įrenginiais.

Išmaniosios signalizacijos sistemos

Namų apsaugos sistemos tampa vis sudėtingesnės, deja, tobulėja ir įsibrovėliai bei vagys. Išmaniąją signalizacijos sistemą galima stebėti ir valdyti nuotoliniu būdu per išmanųjį telefoną arba kompiuterį. Išmanioji signalizacijos sistema pasižymi daugybe individualiai koreguojamų nuostatų, leidžiančių pritaikyti sistemą pagal konkrečius poreikius ir pageidavimus. Daugelį išmaniųjų signalizacijos sistemų galima integruoti su kitais išmaniaisiais namų įrenginiais, pvz., kameromis, spynomis ir šviestuvais.

Išmanusis apšvietimas

Išmanusis apšvietimas yra gudrus būdas sukurti įspūdį, kad name arba bute gyvenama, nors iš tiesų jame nieko nėra. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad apšvietimas įsijungtų ir išsijungtų suplanuotu arba atsitiktiniu laiku, imituodami savo buvimą net tada, kai esate išvykę. Išmanieji šviestuvai gali būti integruoti į apsaugos sistemą kuriant automatizuotas procedūras. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad šviesos įsijungtų, kai suveikia žadintuvas, arba imituoti judesio aptikimą.

Vadovaudamiesi šiame straipsnyje pateiktais patarimais galite sustiprinti savo namo arba buto saugumą, net jeigu jame nuolat negyvenate.

Signalizacija nėra privaloma, tačiau ji labai rekomenduojama, ypač jei būstas ilgesnį laiką stovi tuščias.

Norint atbaidyti įsibrovėlius, galite sukurti įspūdį, kad namas nėra tuščias.

Būsto draudimas: finansinė apsauga nuo netikėtumų

Namai - tai vieta, kur norisi jaustis saugiai ir ramiai. Tačiau net ir kruopščiai prižiūrimuose namuose gali nutikti netikėtų įvykių: trūkti vandens vamzdis, kilti gaisras, siautėti audra ar įvykti vagystė. Tokiose situacijose nuostoliai gali būti ne tik nemalonūs, bet ir finansiškai sudėtingi.

Namų draudimas padeda apsaugoti būstą ir jame esantį turtą nuo įvairių rizikų bei užtikrina finansinę pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia. Nesvarbu, ar gyvenate bute, name, ar turite vasarnamį - tinkamai pasirinktas draudimas leidžia greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą po netikėtų įvykių.

Taip, būsto draudimas gali galioti ir tuomet, kai būstas laikinai negyvenamas, tačiau svarbu laikytis draudimo sutarties sąlygų ir užtikrinti tinkamą turto priežiūrą.

Žinoma, net ir įrengus puikiai apgalvotas apsaugos priemones, netikėtų situacijų gali pasitaikyti bet kada. Jei atsidūrėte nemalonioje padėtyje ir kažkas atsitiko jūsų turtui, su „If“ būsto draudimu būsite užtikrinti, kad pagalba visada yra šalia.

Būsto draudimas padės išvengti finansinių nuostolių tiek gaisro, tiek vandentiekio avarijos atveju, tačiau geriausia tokių nelaimių išvengti.

Pasiruošimas šaltajam sezonui

Dienoms trumpėjant ir įsitvirtinant rudeniškiems orams, laikas paruošti savo turtą, įskaitant vasarnamį, ateinantiems šaltiesiems mėnesiams. Norint išvengti nemalonių žiemos siurprizų, svarbu atkreipti dėmesį netgi į smulkmenas, kurios paprastai neatrodo itin reikšmingos, patariama portale „MSN Lifestyle“.

Svarbūs patarimai ruošiant sodybą žiemai:

• Ledas: Jei namas nėra tinkamai apšiltintas ir jame neveikia efektyvaus vėdinimo sistema, gali pradėti formuotis ledo sankaupos bei luitai. Norint išvengti šios grėsmės, reikia reguliariai apžiūrinėti namą iš lauko, tikrinant, ar nesiformuoja ledo gabalai ir pastogėje nėra varveklių.
• Židinio filtras: Židinio filtrą derėtų keisti maždaug kartą per mėnesį. Šio nurodymo paisantys namų savininkai, esą, ne tik pailgina židinio tarnavimo trukmę, bet ir pagerina namuose tvyrančio oro kokybę bei sumažina elektros energijos kaštus.
• Siurblys: Pavasarį, kai ima tirpti sniegas, o lietūs žemę merkia daugiau negu reikėtų, problemos tikėtinos tuo atveju, jeigu siurblys nesusidoros su tenkančiu krūviu. Norint užbėgti nesklandumams už akių, siurblį reikėtų patikrinti žiemą.
• Prieangio grindinys: Jeigu ant prieangio grindų arba į namą vedančio betonuoto tako pastebėjote įtrūkimų, juos turite užglaistyti prieš žiemą, nes šaltis, vanduo ir ledas įtrūkimus tikrai paplatins ir pavasarį išvysite dukart platesnius plušius nei rudenį.
• Lietvamzdžiai: Lietvamzdžių valymas - privalomas punktas bet kurio namo savininko darbų sąraše, ir taip yra ne be pagrindo. Dėl apleistų lietvamzdžių gali gerokai nukentėti namas, nes lietaus ir tirpstančio ledo vanduo ilgainiui ims tekėti sienomis ir sunktis į vidų, o kartais net į pamatus. Net ir išvalius lietvamzdžius rudenį, būtina stebėti, kad jie ir vėl neužsikimštų.
• Prie lauko čiaupų jungiamos žarnos: Žarnas būtina atjungti nuo laiko vandens čiaupų. Tiktai atrodo, kad šitai nesvarbu, bet žarnos žiemą gali sutrūkinėti, nes jų viduje paprastai užsilieka vandens. Taigi, prieš žiemą nepamirškite ne tik atjungti žarnų, bet ir tvirtai užsukti čiaupo.
• Termoizoliacija: Jei termoizoliacinės medžiagos kokybiškos, žiemą name visada šilta, o karštomis vasaros dienomis - vėsu. Svarbu ir tai, kad termoizoliacija padeda taupyti elektros energiją. Deja, ją mėgta pelės ir šikšnosparniai, todėl užėjus šalčiams patikrinkite, ar šie gyvūnai neįjunko į termoizoliaciją, ypač palėpėje.
• Ventiliacijos angos: Turite pasirūpinti, kad ventiliacijos angose nebūtų sniego ir ledo, todėl žiemą angas reikia reguliariai tikrinti. Jei ventiliacijos angos bus užsikimšusios, viduje ims kauptis anglies monoksidas.
• Durys ir langai: Net ir nuo menkiausio skersvėjo namo viduje gali imti kauptis kondensatas, o ilgainiui užsiveisti pelėsis. Kad taip nenutiktų, reikia pasirūpinti, kad visi langai ir durys tinkamai užsidarytų. Langų ir durų sandarumas ne tik apsaugo nuo pelėsio, bet ir padeda taupyti elektros energiją.
• Kaminas: Kaminą būtina išvalyti kiekvieno sezono pradžioje. Tik taip pavyks atsikratyti besikaupiančių kenksmingų kreozoto apnašų ir tokių šiukšlių kaip lapai ar paukščių lizdai, galinčių tapti net gaisro priežastimi.
• Kenkėjai: Rūpestingi namų šeimininkai privalo reguliariai tikrinti, ar namo pamatuose, prie durų staktų ir langų neatsirado kokių nors plyšių, per kuriuos į vidų gali patekti ne tik drėgmė, bet ir graužikai - pelės, žiurkės ir net voverės.
• Medžių šakos: Gausus sniegas, ledas ir stiprus vėjas gali gerokai pakenkti medžiams, todėl sausas ir pažeistas medžių šakas reikia nupjauti - taip sumažės vėjo keliamo pavojaus namui tikimybė.

Išmaniosios technologijos sodybos priežiūrai

Sodybos bei laisvalaikis Lietuvos gamtoje išgyvena tikrą renesansą. Dabar kas antram miestiečiui ne tik prabangus vasarnamis kur prie ežero, bet ir iš senelių paveldėta kaimo troba ar net sodo namelis -milžiniška prabanga, leidžianti pabėgti iš miesto ir pailsėti gamtoje.

Tačiau ką daryti, kad šimtametės trobos išliktų ne tik kaip brangus palikimas - akiai ir širdžiai mielas atvirukas, bet ir būtų vasarai ar žiemos savaitgaliui apsistoti tinkami namai?

Automatizuotas šiltnamio laistymas ir vėdinimas

„Itin paprastas būdas pasirūpinti savo pomidorų ir agurkų derliumi yra iš drėgmės matuoklių ir automatinės laistymo sistemos sukonstruota įranga. Šios nesudėtingos sistemos gali būti montuojamos ir atviruose daržuose, - pasakojo automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

O jei šiltnamyje įrengti rimtesni langai, jį ir vėdinti galima automatiškai, pagal iš anksto nustatytą programą (ryte atidarom, nakčiai - sandariai uždarom) arba nuotoliniu būdu išmaniaisiais įrenginiais - telefonu, kompiuteriu ar planšete. Stebėti šiltnamį ir jame nokstančias daržoves galima per vaizdo kameras“.

Daugiasluoksnės apsaugos sistemos

„Daugiasluoksnės išmaniųjų namų apsaugos sistemos, sudarytos iš filmavimo kamerų, signalizacijos, gebančios imituoti veiklą namuose ir atlikti daugybę kitokių funkcijų, yra pritaikomos ir sodybose. Žinoma, pastatų automatikos teikiama apsauga kiekvienu konkrečiu atveju įrengiama individualiai, nes sodyba sodybai nelygu. Tačiau veiksmingai apsaugoti galima ir šiuolaikinį namą, ir trobelę moline asla - svarbu, kad joje būtų įvesta elektra“, - sakė R. Skurdenis.

Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių yra veiklos imitavimas namuose, kai iš šalies stebint namus atrodo, kad juose kažkas yra, nes kartais užsidega šviesa, įsijungia garso aparatūra, atitraukiamos ar užtraukiamos užuolaidos ir pan.

Jei kažkas vyksta ne pagal šeimininkams išvykstant užprogramuotą režimą „namuose nieko nėra“, pvz., staigiai krinta temperatūra ir šilumos jutikliai tai fiksuoja (juk labai tikėtina, kad tokie pokyčiai vyksta dėl išdaužto lango ar trumpam atidarytų ir skubiai vėl uždarytų lauko durų), šeimininkas tuojau pat į telefoną gauna žinutę.

Jei yra kameros, kurios įsijungia dėl nenumatyto judesio sodyboje - tiek name, tiek teritorijoje - žinutę į telefoną papildo ir vaizdas ar nuotraukos.

Išmanieji pastatai ir sodybos gali iš voljero paleisti piktą šunį. Žinoma, ir parvilioti jį atgal. Taip pat gali įsijungti garsinis įspėjimas, kuris mažų mažiausiai išgąsdina vagis.

Nuotolinis šildymo valdymas

„Dėl šios priežasties sodybos Lietuvoje dažniausiai atgyja tik vasarą. Vis dėlto įmanoma prisijaukinti savaitgalio išvykas į kaimą ir apsnigtais žiemos savaitgaliais, - sakė R. Skurdenis.

Žinoma, tai įmanoma tuomet, kai šildymas valdomas elektriniu būdu. Taigi kietojo kuro katilo ir malkomis kūrenamos krosnies taip nepavaldysi, nes nuotoliniu būdu uždegti, pvz., malkas, būtų ir keblu, ir nesaugu.

„Tačiau tuose namuose, kuriuose įrengti kietojo kuro katilai ar tiesiog molinis pečius, dažniausiai būna ir alternatyvus elektrinis šildymas , t. y. mažesni buitiniai ar didesni elektriniai radiatoriai, kuriuos galima įjungti nuotoliniu būdu. Du dalykai, kurių prireiks - tai sodyboje įdiegta nesudėtinga valdymo sistema, kuri leis elektrinį šildytuvą įjungti ir išjungti nuotoliniu būdu, ir ryšys - internetas arba GSM.

„Internetas geriau, nes leidžia sumontuoti ir vieną kitą vaizdo kamerą, todėl nereikės baimintis nematant, kaip sodyba šyla ir ar nėra gaisro pavojaus. Be to, kamera lauke labai pravartu, jei suveikia signalizacija; nei saugos tarnybai, nei jums nereikės važiuoti kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų iki sodybos vien tam, kad įsitikintumėte, jog vėjas atplėšė ūkinio priestato duris, nuolat judina signalizacijos laidą ir ją įjungia, arba koks atkaklus barsukas jūsų rūsyje ieško prieglobsčio nuo žiemos speigų“, - sakė R. Skurdenis.

Statistika apie nuostolius sodybose

Sodybų savininkai, ypač vasarą, turi įvairių malonių rūpesčių, kaip kad nušienauti veją, pasirūpinti aplink augančiais vaiskrūmiais. Tačiau vis dėlto, ne tik malonūs rūpesčiai gali užgriūti pečius - sodybose kasmet auga nuostolių skaičiai ir sumos jiems padengti.

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad šiemet per pirmus 7 mėnesius nuostolių sumos sodybų savininkams yra jau 86 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia fiksuota stichinių nelaimių ir užliejimų, nesnaudžia ir vagys.

Gyventojai vasarą sodybose ir sodų bendrijose praleidžia nemažai laiko. Ne paslaptis, kad vis labiau modernėja sodo nameliai, juose esantys įrenginiai.

„Norėdami vasaroti komfortiškai, žmonės sodybose įsirengia ar į jas atsiveža įvairių daiktų, kurie didina vertę nelaimės atveju. Pavyzdžiui pasiima vaizdo, garso aparatūros, išmaniųjų įrenginių, elektronikos prietaisų, sodo baldų, itin populiarėja ir brangios naujos kepsninės.

Anot jo, bendrovės duomenimis, šiemet gyventojai jau patyrė beveik pusės milijono eurų nuostolius savo sodybose.

„Iš tiesų, šių metų sausio-liepos mėnesiais sodybose matome ženklų nuostolių sumų šuolį - net 86 proc., lyginant su pernai metų sausio-liepos laikotarpiu. Pernai buvome išmokėję virš 255 tūkst. eurų, o šiemet - jau 476 tūkst. eurų sumą gyventojams, kurie susidūrė su nelaimėmis savo sodybose.

Kaip pasakoja draudimo ekspertas, šiemet skaičiai išties rekordiniai, o kas pridaro nuostolių - visas sąrašas. Nesnaudžia ir vagys, įvyksta nelaimingi įvykiai, gaisrai.

„Sodybų savininkai susidūrė ir su gaisrais, ir su stichinėmis nelaimėmis, kurios niokojo jų turtą, užliejimais.

Artūras Juodeikis sako, kad šiemet stichinės nelaimės pridarė daug nuostolių - sumos didesnės net 67 proc., lyginant su pernai metų pirmais 7 mėnesiais.

„Nors bendras gaisrų skaičius nėra pats didžiausias, jų padaroma žala kainuoja brangiausiai. Šiemet ugnis iš sodybų pasiglemžė turto už daugiau nei 215 tūkst. eurų. Vasarą gaisrai sodybose dažniausiai kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos, pasitaiko ir pavienių žaibų atvejų. Kai būna vėsiau - daugėja gaisrų dėl šildymo sistemos gedimų, kai netinkamai prižiūrimos krosnys, židiniai, nevalomi kaminai. Todėl sodybų savininkai tikrai turi patys atkreipti dėmesį ir investuoti rūpinantis savo turtu. Išskirčiau būtinybę įsigyti dūmų detektorius“, - sako A. Juodeikis.

„Šiemet fiksavome daugiau vagysčių nei pernai, didesni ir patirti piniginiai nuostoliai - vagys nusitaiko į brangią sodo techniką, įrankius, elektronikos prietaisus. Šiemet kol kas didžiausia vagystė buvo fiksuota, kai nuostolis viršijo 2,6 tūkst. eurų sumą“, - pasakoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Nepalikite įrankių ir sodo technikos kieme - tai ne tik gali patraukti vagių dėmesį, bet ir pridaryti papildomos žalos užklupus stichinėms nelaimėms.

Statistika apie nuostolius sodybose 2023 m. (sausio-liepos mėn.)

Artėjant žiemai, aktyvus gyvenimas sodybose ir sodo nameliuose sustoja ir persikelia į miestus. Kad atšilus orams sugrįžtumėte į jaukią ir tvarkingą aplinką, jau prieš šaltąjį sezoną būtina atlikti svarbius namų darbus.

tags: #kaip #apsaugoti #sodyba #kurioje #nera #elektros