Kaip Apsaugoti Turtą Nuo Liūčių Žalos Lietuvoje

Klimatologų teigimu, Lietuvoje ekstremalių gamtos reiškinių - audrų, potvynių ir liūčių - tik daugės, ypač vasaros metu. Tokios gamtos stichijos gali pridaryti įvairios žalos ir gyventojų sveikatai, ir jų turtui. Lietuvoje vis dažniau pasireiškia gamtos stichijos, tokios kaip audros, liūtys, potvyniai ir kiti ekstremalūs reiškiniai. Klimato kaita sukelia vis intensyvesnius ir neprognozuojamus gamtos pokyčius, todėl būtina pasiruošti šiems iššūkiams.

Stichijos gali sukelti tiek materialinių nuostolių, tiek pažeisti turtą, todėl šiame straipsnyje aptarsime, kaip apsaugoti savo turtą ir imtis efektyvių priemonių, kad gamtos jėgos nesukeltų rimtų problemų jūsų gyvenime.

Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė, daugiausia žalos gyventojų nekilnojamam turtui praėjusiais metais pridarė būtent gamtos stichijos. Skaičiuojama, kad audros ir jas lydinčios liūtys, krušos bei stiprus vėjas lėmė turto sugadinimus ar sunaikinimus už beveik 1,9 mln. eurų. Dėl siaučiančių gamtos stichijų dažniausiai nukenčia gyventojų būstai - lubos, sienos, grindys, gyventojai nuostolių patiria ir dėl viršįtampių sugadintų elektronikos bei elektros įrenginių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. D. Žinovas mini, kad Lietuvoje juntamesnis vidutinės metinės temperatūros augimas stebimas nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Būtent nuo tada ypač išaugo karštų dienų, kuomet oro temperatūra viršija 30 laipsnių karštį, skaičius. Pasak jo, numatyti artėjančią audrą ar liūtį patiems nėra paprasta, o oro ar debesų stebėjimas ne itin padės. Labiau reikėtų kreipti dėmesį į pranešimus apie šalyje numatomus ekstremalius įvykius, kuriuos galite gauti į savo išmaniuosius telefonus.

„Jau ilgą laiką vykstanti globalinė klimato kaita ir didėjanti vidutinė metinė oro temperatūra yra pagrindinis faktorius, lemiantis dažnesnes gamtos stichijas Lietuvoje. Kuo šilčiau, tuo daugiau išgarinama vandens ir ore susikaupia energijos, kuri vėliau pasireiškia ekstremaliais gamtos reiškiniais. Kylant vidutinei metinei oro temperatūrai ištinka stipresnės liūtys, siaučia daugiau vėtrų, vargina intensyvesnės karščio bangos. Ir šią vasarą Lietuvoje galime tikėtis sulaukti audrų, škvalų, liūčių. Pastaraisiais metais jos suintensyvėjusios, dažniau pasitaiko ir karščio bangos - tai gan ryški paskutinio dešimtmečio tendencija. Tokie reiškiniai tikrai dažnėja ir intensyvėja, bet, žinoma, juos lengviau ir pamatyti, nes fotografuojame, vieni su kitais dalijamės naujienomis socialinėse medijose“, - pasakoja dr. D. Žinovas.

„Dar vienas potencialios gamtos stichijos pranašas gali būti karštis. Liepa ir rugpjūtis įprastai yra tie mėnesiai, kuomet ekstremalių gamtos reiškinių būna daugiausiai, nes istoriškai - tai ir karščiausi mėnesiai Lietuvoje. Bet šie reiškiniai gali slinkti laike - paankstėti ar pavėlyvėti, priklausomai būtent nuo temperatūros“, - kalba dr. D. Žinovas.

„Jei sumažintume šiltnamio dujų emisijas dabar, temperatūra nustotų kilti tik po keliasdešimties metų dėl ilgo šių dujų gyvavimo ciklo. Todėl reikia priimti sprendimus ir kuo anksčiau imtis veiksmų, nes tai, kiek temperatūra kils toliau, priklausys nuo to, ką padarysime dabar“, - pabrėžia dr. D. Žinovas.

„Net jei danguje jau kaupiasi debesys, dar yra laiko pasirūpinti būsto ir kieme esančių daiktų saugumu - sunešti juos vidun ar bent jau uždengti ir pritvirtinti. Taip pat uždaryti langus bei balkonų duris, išjungti elektros prietaisus“, - pataria M. Čebelienė.

Praktiniai Patarimai Turtui Apsaugoti

Pirmas žingsnis, siekiant apsaugoti savo turtą nuo gamtos stichijų, yra atlikti prevencines priemones. Viena pagrindinių priemonių yra apsaugoti langus ir duris. Apsaugos nuo krušos ar stipraus vėjo gali būti paprastos ir nebrangios, tačiau jos labai sumažina žalą. Pavyzdžiui, langų apsaugos užtikrina, kad net stiprus vėjas nesugadins stiklo, o durų sandarumo patikrinimas neleidžia vandeniui patekti į vidų.

Svarbu pasirūpinti ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra. Laiku išvalyta lietaus kanalizacija užtikrins, kad vanduo nesikauptų ant stogo ar kieme, o lietūs ir potvyniai neturės galimybės sukelti rimtos žalos. Jei gyvenate teritorijoje, kur dažnai pasitaiko liūčių ar potvynių, įsitikinkite, kad jūsų kanalizacija yra užtikrintai veikianti ir paruošta ekstremalioms sąlygoms.

Kitas svarbus aspektas - elektros tiekimo užtikrinimas. Audros ir stiprūs vėjai dažnai nutraukia elektros tiekimą, todėl reikėtų investuoti į generatorius, kurie padėtų palaikyti energijos tiekimą kritinėse situacijose. Be to, mobilieji įrenginiai ir nešiojamieji įkrovikliai gali padėti užtikrinti, kad turėsite ryšį ir galėsite gauti svarbią informaciją, jei elektros tiekimas bus sutrikdytas.

Jei turite automobilių, pasirūpinkite jų apsauga. Kruša ir audros gali padaryti rimtą žalą automobilių kėbulams. Norint apsaugoti transporto priemones, rekomenduojama jas laikyti garažuose arba po pastatais, kurie suteiks papildomą apsaugą. Jei garažas nėra galimybė, galite naudoti specialias automobilio apsaugos priemones, kurios padės sumažinti žalos riziką. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į automobilių padangų būklę, kad jos būtų tvirtos ir pasirengusios ekstremalioms sąlygoms.

Štai, pavyzdžiui, pernai per audrą ant namo užvirtęs medis pridarė nuostolių už beveik 20 tūkst. eurų. Taigi, tinkamai prižiūrėkite šalia augančius medžius - genėkite šakas, o kylant grėsmei aplinkiniams - apsvarstykite ir medžio pašalinimą.

Svarba Stebėti Orų Prognozes

Norint išvengti galimų nuostolių, labai svarbu nuolat stebėti orų prognozes ir laiku reaguoti į galimas stichijas. Šiuo metu galima naudotis įvairiomis mobiliomis programėlėmis, kurios pateikia tikslias prognozes ir realaus laiko informaciją apie artėjančius gamtos reiškinius. Tai suteikia galimybę laiku pasirūpinti turtu ir užtikrinti savo saugumą. Reguliarus orų stebėjimas ir pasiruošimas gali žymiai sumažinti riziką patirti nuostolių dėl stichijų. Visada gerai žinoti, kada tikėtis audros ar lietaus, kad galėtumėte imtis reikiamų priemonių.

Naudokitės patikimais informacijos kanalais - meteorologiniais portalais, programėlėmis ar SMS perspėjimų sistemomis.

Artėjant audroms, taip pat svarbu nepamiršti lauke esančių didesnių daiktų, kuriuos gali pakelti vėjas, pavyzdžiui, lauko baldų ar batutų.

Tam, kad audros metu iškritęs nemažas kritulių kiekis neužtvindytų patalpų, taip pat svarbu valyti lietaus surinkimo vamzdynus, užtikrinti, kad patikimai veiktų kieme esanti vandens nutekėjimo sistema.

Turto Draudimas

Remiantis tyrimo duomenimis, 6 iš 10 (62 proc.) gyventojų turi pagrindinio būsto draudimą. Pasirūpinkite pastatų ir kilnojamojo turto draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu.

• Vidaus turtas: Baldai, televizoriai, langai, esantys namuose.
• Pastatai: Namo ar buto sienos, lubos, stogas ir grindys.
• Civilinė atsakomybė: Apsauga nuo žalos, padarytos kitiems asmenims ar jų turtui.

Draudimo bendrovės sutartyje numato, kokie namų daiktai yra draudžiamieji, o kokie - nedraudžiami, todėl visada reikia itin atidžiai skaityti sutartį. Kartais nedraudžiami išmanieji telefonai ir namų langai.

Namų savininkas atsako už namų pastatų ir turto saugumą pats. Tai reiškia, kad draudimas greičiausiai nepadengs nuostolių, jei tam tikrais daiktais nebuvo pasirūpinta. Pavyzdžiui, neaptvertame ir nerakinamame kieme palikote kepsninę ir ją pavogė.

Dažniausios Draudiminiai Įvykiai

• Užliejimas vandeniu: Kai turtas sugadinamas išsiliejusio vandens.
• Gaisras: Nedidelė ugnis ar viso pastato gaisras naikina viską.
• Fizinis sugadinimas: Pastatų ir namų turto apgadinimas ar sunaikinimas kitais daiktais, įrankiais.
• Vagystės ir plėšimai: Namų turto sunaikinimas nelegaliai įsilaužus į namus, taip pat daiktų pavogimas.
• Sprogimas:
• Žaibo išlydis:
• Stichinės nelaimės:
• Aviakatastrofa:
• Karas:

Yra ir daugiau priežasčių, tačiau jos retesnės.

Kitas momentas yra kai tam tikros turto žalos padaromos nuolatos. Pavyzdžiui, smarkaus lietaus vanduo kiekvienais metais užpila rūsį ir sugadina grindis, rūsyje esančią buitinę techniką, baldus.

Dažnai tokiais atvejais įtraukiami ir teisininkai, kurie padeda įrodyti turto žalos atvejus. Dėl šios priežasties, prieš pildydami turto žalos deklaraciją draudimo bendrovei, visada pasitarkite su specialistais - padėsime tinkamai užpildyti pačią formą ir atstovausime jūsų interesus.

Ką Daryti Įvykus Žalai

Anot L. Garbenčiaus, patyrus nuostolių svarbu juos užfiksuoti: nufotografuoti įvykio vietą, išsaugoti sugadintą turtą ir nepradėti remonto darbų, kol neįvertinta žala. Atsitikus įvykiui, rekomenduojame imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų sumažinta papildoma žala turtui arba jos visai išvengiama. Jei turite galimybę - užfiksuokite priežastį, nufotografuokite, tačiau nepradėkite atstatymo darbų ir išsaugokite sugadintą turtą tam, kad būtų galima objektyviai nustatyti žalos dydį.

G. Matiukas primena, kad nuo gamtos stichijos nukentėjus turtui, itin svarbu laiku informuoti draudiką. Pranešti apie padarytą žalą būtina iš karto apie ją sužinojus - artimiausią darbo dieną, o jei apie patirtą žalą sužinoma ne iškart, apie ją būtina pranešti per tris kalendorines dienas po įvykio. Toks procesas būtinas, kad apsidraudusiam asmeniui vėliau būtų išmokėta padarytą žalą padengianti suma.

Labai svarbu nufotografuoti įvykio vietą ir apgadintą turtą, kad draudikas galėtų tinkamai įvertinti žalą. Nors veiksmų, atrodytų, nemažai, tačiau nuotraukas padaryti ir apie žalą pranešti galima tiesiog mobiliuoju telefonu - paskambinus specialiu numeriu ar prisijungus prie savitarnos internete. Taip pat, jei padaroma žala nekilnojamam turtui, būtina pagal galimybes užsandarinti atsiradusias ertmes ir stabdyti žalos plitimą. Jei to nepavyksta padaryti pačiam, patariama kreiptis visą parą veikiančiu telefonu 1887 ir rinktis „Pagalba kelyje ir namuose“ meniu punktą.

Jei turtą apgadino ir žalą sukėlė užkritęs neapsidraudusiam žmogui priklausantis objektas, pavyzdžiui, medis, jo šaka ar kokia konstrukcija, įvykį būtina registruoti policijoje, o dėl objekto šalinimo rekomenduojama kreiptis į priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padalinius.

Statistika ir Tendencijos

„Swedbank“ skaičiuoja, kad per šešis šių metų mėnesius vien turto draudimo žaloms atlyginti jau išmokėta beveik 7 mln. eurų. Joninių laikotarpiu banko draudimo bendrovė fiksavo beveik dešimtadaliu išaugusį žalų skaičių, daugiausia dėl stipraus vėjo, krušos bei smarkių liūčių. Didžiausi nuostoliai registruoti Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose. Prasidėjus atostogų sezonui, žalos padaromos pavėsinėms, šiltnamiams bei terasoms, kurias apgadina ir nuvirtę griliai.

Šiemet registruota 9 proc. daugiau žalų. „Kasmet fiksuojame vis daugiau žalų, susijusių su gamtos stichijomis - dažniausiai nukenčia gyvenamųjų namų stogai, tvoros, kieme esantys daiktai ar automobiliai. Pernai Joninių laikotarpiu buvo užregistruota 661 turto draudimo žala, o šiemet per tą patį laikotarpį tokių atvejų registruota 9 proc. daugiau. Vasarą dažniau nukenčia šiltnamiai, terasos, lauko baldai. Žalų savo ar kaimynų turtui padaroma su žoliapjovėmis. Tokios situacijos signalizuoja, kad gyventojams tampa vis svarbiau iš anksto pasirūpinti turto apsauga“, - sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius.

Draudikai tik šiomis dienomis baigia registruoti praūžusios audros padarytą žalą ir gali įvertinti finansinius nuostolius. Draudimo bendrovė „Gjensidige” Baltijos šalyse iki šiol sulaukė apie 1100 pranešimų apie audros sukeltus nuostolius už beveik 2 mln. Eur.

Pavyzdžiai iš Gyvenimo

Vieni klientai visą naktį sėmė ar valė vandenį iš vis užliejamų patalpų, rado talkininkų kovoti su vandeniu. Kiti ieškojo priemonių apsaugoti šlampančias sienas. Žmonės suprato, kad pagalba po rimtos audros gali užtrukti, tad patys maksimaliai ėmėsi priemonių žalai sumažinti.

Pasak žalų ekspertės, neretai gyventojai jau iš anksto imasi veiksmų turtui apsaugoti, jei gauna įspėjimą apie artėjančią audrą - surenka arba pritvirtina baldus terasoje, išneša iš kiemo vazonus, batutus, skėčius, pasirūpina elektros prietaisais. Be to, gavus pranešimą apie artėjančią audrą automobiliai nebepaliekami po medžiais, o parkuojami saugesnėje vietoje.

Civilinės Atsakomybės Draudimas

Ekspertas pastebi, kad gyventojai dažnai klaidingai mano, kad civilinės atsakomybės draudimas yra reikalingas tik tuomet, kai gyvenama daugiabutyje, kur už sienos gyvena kaimynai.

„Mūsų patirtis rodo, kad civilinės atsakomybės draudimas dažnai praverčia ir nuosavo namo gyventojams. Pavyzdžiui, per audrą į kaimynų kiemą vėjo nublokštas batutas gali pridaryti nemenkų nuostolių pastatui ar automobiliui, tad verta atsakingai apsvarstyti civilinės atsakomybės draudimo pasirinkimą bei draudimo sumas“, - pataria L. Garbenčius.

tags: #kaip #apsaugoti #turta #nuo #liuciu