Senuose daugiabučiuose namuose viena iš pagrindinių problemų yra bendras energijos suvartojimo kiekis. Jei daugiabutis pastatytas pagal galiojantį statybų reglamentą arba bus renovuotas su individualia apskaita atsiras patalpų tolygaus šildymo sąlygos, kurios taip pat gali paploninti jūsų piniginę. Šie žemiau pateikti reikalavimai daugiabučiams yra dar vienas papildomas pliusas individualiam ir nedideliam pasyviam namui.
Kaip apskaičiuojamas mokestis už šilumą?
Mokestis už šilumą apskaičiuojamas pagal gyvenamajame name įrengto šilumos punkto apskaitos prietaiso rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis išdalinamas visiems vartotojams. Šilumos išdalinimo metodus pasirenka butų savininkai, pagal įstatymais reglamentuotą tvarką.
Šilumos kainos komponentai
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką. Šilumos kainą sudaro trys pagrindinės dalys:
- Pastovioji
- Kintamoji
- PVM (pridėtinės vertės mokestis)
Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų. Vėstant orui pastatų šildymui reikia pagaminti daugiau šilumos energijos, todėl išauga sunaudojamo kuro kiekis. Pastovioji kainos dalis yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos. PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %).
Šilumos bazinė kainos dedamosios, galiojusios iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir karšto vandens kainos kintamosios dedamosios metams nuo 2011 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje panaikino Komisijos aukščiau minėtus nutarimus ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamąsias dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d.
Kuro kainos įtaka
Didžiausią įtaką taikomai šilumos kainai, o kartu ir sąskaitos dydžiui, turi kuro kaina. Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija“ perka ir naudoja pigesnį biokurą, todėl tiekiamos šilumos kaina yra mažesnė, o kiti šilumos tiekėjai perka dujas, todėl jų tiekiamos šilumos kaina yra didesnė. Perkamo kuro kaina kinta kiekvieną mėnesį, todėl šilumos kaina, mokėta, pavyzdžiui, sausio mėnesį, nėra lygi šilumos kainai, mokėtai vasario mėnesį. Šilumos bazinė kaina nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui reguliavimo periodui ir kasmet perskaičiuojamos.
Šilumos kainoje visada yra įvertinamos įsigyto prieš du mėnesius kuro kainos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 58.4 punktas). Taip reglamentuota todėl, kad Komisija galėtų nustatyti kuro (žaliavos) kainų vidurkius ir prižiūrėti, jog naudojamos kuro (žaliavos) kainos šių vidurkių neviršytų. Įmonės, apskaičiuodamos, pavyzdžiui, 2015 m. vasario mėn. šilumos kainas, naudoja 2014 m. gruodžio mėnesio kuro kainas.
Šilumos suvartojimas ir pastato būklė
Net ir esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vartotojų sąskaitų dydis nėra vienodas. Šilumos suvartojimas priklauso nuo techninių charakteristikų: namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t. y. pastato atitvarų šiluminės izoliacijos, t. y. sugebėjimo neišleisti šilumos.
Šilumos suvartojimo klasifikacija
Šilumos suvartojimas gali būti klasifikuojamas pagal šiuos lygius:
- Mažas: iki 12 kWh/kv. m
- Vidutinis: nuo 12 iki 19 kWh/kv. m
- Didelis: nuo 19 iki 25 kWh/kv. m
- Labai didelis: nuo 25 ir daugiau kWh/kv. m
Nuo 2019 metų vasario pirmos dienos atsirado korekcijos statinių suvartojamai energijai, techninei specifikacijai.
Šiluma bendroms reikmėms
AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad mokestis už šilumą bendroms reikmėms atskira eilute vartotojams pateikiamose sąskaitose išskiriamas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių priede Nr.6 nurodyta privaloma vartotojams pateikti informacija. Toks šilumos paskirstymas atliekamas vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) sudarytu šilumos paskirstymo metodu Nr.5, taikomu kartu su bet kuriuo Tarybos rekomenduojamu šilumos paskirstymo metodu, išskyrus metodus Nr.2 ir Nr.3, kuriuose numatyta šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo tvarka.
Šiluma bendroms reikmėms sunaudojama bendro naudojimo patalpose. Vadovaujantis LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p., bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
Daugiabučiame name šiluma bendroms reikmėms sunaudojama ir tuo atveju, jei namo laiptinėse nėra radiatorių.
- kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, šilumai bendroms reikmėms nuo viso pastate nustatyto šilumos kiekio patalpų šildymui skiriama 18 % (metode Nr. 5 p.
- kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų, šilumai bendroms reikmėms nuo viso pastate nustatyto šilumos kiekio patalpų šildymui skiriama 10 % (metode Nr. 5 p.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta buto ar kitų patalpų sąlyginio šildomo ploto sąvoka. Tai buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia. Tais atvejais kai buto savininkas sumontuoja bute papildomas radiatorių sekcijas, o pastate taikomas vienas iš šių šilumos paskirstymo metodų (Metodas Nr. 1, Metodas Nr. 4, Metodas Nr. 7, Metodas Nr. 8, Metodas Nr. 9, Metodas Nr. 10) jo bute sunaudojamam šilumos kiekiui apskaičiuoti turėtų būti naudojamas ne faktinis, o sąlyginis šildomas plotas.
Šilumos kainų kitimas
Šilumos kainos yra perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį. Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos. Kiekvieną mėnesį pastate suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, šilumos paskirstymo metoduose nustatyta tvarka yra paskirstomas pastate tiekiamoms paslaugoms - pastate suvartotam karštam vandeniui ruošti (jei yra), šilumos kiekiui suvartotam karšto vandens tiekimo sistemoje, jo temperatūrai palaikyti (jei pastate tiekiamas karštas vanduo), o šildymo sezono metu dar ir butų ar patalpų šildymui.
Butų šildymui priskirtas šilumos kiekis yra priskiriamas kiekvienam butui pagal jo naudingą plotą, jei jame nėra įrengtų šilumos daliklių indikatorių arba šilumos skaitiklių, o jei jie įrengti, tai jų butų naudingo ploto šildymui šilumos kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis jų rodmenimis.
Šilumos kiekis priskirtas buto šildymui priklauso nuo tame pastate, kuriame yra butas, suvartoto šilumos kiekio, išmatuoto įvadiniu apskaitos prietaisu, bei nuo buto naudingo ploto ir (arba) bute įrengtais šilumos apskaitos prietaisais nustatyto šilumos kiekio. Buto naudingas plotas yra objektyviai nustatytas, nekintantis dydis, tačiau kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis skiriasi. Tam įtakos turi pastato būklė, butų (patalpų) vidaus oro temperatūra, oro sąlygos. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis šilumos kiekis suvartojamas namo šildymui.
Nuo 2016 metų vasario mėnesio pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, t. y. asmuo, kuris turi atitinkamą atestatą ir vykdo priežiūrą (priežiūros veiklą taip pat gali vykdyti ir pastato valdytojas) kiekvieną mėnesį turi nustatyti santykinius šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklius. Prižiūrėtojui taip pat nustatyta pareiga analizuoti gautus duomenis ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti juos pastato savininkui ar valdytojui, o kartą per metus parengti siūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.
Kaip sumažinti šildymo išlaidas?
Yra keletas būdų, kaip sumažinti šildymo išlaidas:
- Namo renovacija ir modernizavimas: Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
- Energijos vartojimo reguliavimas: Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
- Šilumos taupymas: AB „Šiaulių energija“, atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, su Energetikos ministerija 2018 m. lapkričio mėnesį pasirašė Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą, kuriuo vadovaujantis numatė savo švietimo ir konsultavimo priemonių planą 2018-2020 metams. Vadovaujantis šia sutartimi bendrovė vartotojams kartu su mokėjimo sąskaitomis, bendrovės leidinyje „Mūsų šiluma“ taip pat internetiniame puslapyje teikia informaciją ir praktinius patarimus, kaip efektyviau naudoti šilumos energiją savo namuose.
Daugiausiai šilumos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.), todėl izoliavus pastatą, ženkliai sumažinamas šilumos pralaidumas iš pastato vidaus į išorę - sumažėja šildymo sąskaitos, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai. Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui - lietui, sniegui ar saulės spinduliams.
Jeigu daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius. Todėl juose efektyviai reguliuoti gyventojams tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį yra sunku arba net neįmanoma. Tokio tipo sistema tikrai nepadeda taupyti šilumos namuose. Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma vartotojo pasirinkta norima temperatūra. Taip pat galima programuoti individualius vartotojo nustatymus (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis). Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu - šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Modernizavus ir automatizavus šilumos punktą sutaupoma iki 10 proc.
Specialūs termostatai daugiabučių renovacijoje
Atliekant daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių modernizavimą, pertvarkymą, atjungimą ir (ar) prijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, nurodytas pastato savininko funkcijas vykdo ir darbus organizuoja valdytojas. Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas tai komfortiškas ir tolygus šilumos paskirstymas į kiekvieną šildymo prietaisą visame pastate. Hidraulinis atskirų šildymo sistemos atšakų (stovų) balansavimas - viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių efektyvų energijos vartojimą sistemos eksploatavimo metu.
Ši termografinė nuotrauka iliustruoja pagrindinę daugiabučių pastatų bėdą - netolygų šilumnešio paskirstymą po visą pastato šildymo sistemą. Teisės aktuose nustatyta, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes, pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus.
Kompensacijos už šildymą
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. ((1099,3 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1176 Eur (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. 69 Eur x 10 proc. geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y.
Kauno miesto gyvenamųjų namų vidutinis mokestis už šildymą
Žemiau pateikiama informacija apie Kauno miesto gyvenamųjų namų vidutinį mokestį už šildymą skirtingais laikotarpiais.
| Metai | Vidutinis mokestis už šildymą |
|---|---|
| 2020-2021 m. | [Duomenys] |
| 2021-2022 m. | [Duomenys] |
| 2022-2023 m. | [Duomenys] |
| 2023-2024 m. | [Duomenys] |
| 2024-2025 m. | [Duomenys] |
| 2025-2026 m. | [Duomenys] |
Renovuotuose daugiabučiuose namuose - mažesnės sąskaitos už šildymą
PVM tarifai Lietuvoje
Lietuvoje taikomi skirtingi PVM tarifai:
- Bendrasis: 21 %
- Sumažintas: 9 % (bus pakeistas į 12 % nuo 2026 m. sausio 1 d. tam tikroms paslaugoms)
- Sumažintas: 5 % (knygoms, leidiniams ir vaistams nuo 2026 m.
Šildymo ūkio sektoriaus kainodaros pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ir karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ir karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.
Valstybinį šilumos sektoriaus kainų reguliavimą atlieka Komisija. Ji tvirtina šilumos kainų nustatymo ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, kontroliuoja kainų taikymą.
tags: #kaip #apskaiciuojamas #daugiabucio #mokejimo #uz #siluma