Lizinguojamo Turto Apskaita: Principai ir Praktika

Lizingas ir nuoma yra populiarūs būdai įsigyti turtą verslui. Tačiau svarbu suprasti, kaip tinkamai apskaityti lizinguojamą turtą, kad būtų laikomasi įstatymų ir teisingai atspindėta įmonės finansinė padėtis.

Esminis principas tiek lizingo, tiek nuomos atveju yra vienodas - nuomininkas naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu daiktu. Tačiau apskaita kiekvienu atveju tvarkoma skirtingai. Svarbu atskirti, ar apskaitoje bus registruojama nuoma, lizingas ar panauda, nes nuo to priklauso, kas - nuomotojas (davėjas) ar nuomininkas (gavėjas) - turi skaičiuoti ir pripažinti turto nusidėvėjimą.

Lizingas ar Nuoma: Kaip Atskirti?

Apskaitoje bus registruojamas lizingas ar nuoma, priklauso ne nuo sutarties pavadinimo, o nuo sudaryto sandorio ekonominės prasmės bei sutarties turinio. Svarbiausia atsižvelgti į tai, kiek nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizikos prisiima nuomotojas ir nuomininkas, bei kiek ekonominės naudos kiekvienas iš jų gauna (remiantis 20 VAS).

• Lizingas (arba finansinė nuoma) - nuomos rūšis, kai turto gavėjui kartu su daiktu perduodama ir didžioji dalis rizikos bei naudos, susijusios su turtine nuosavybe.
• Nuoma - jeigu su turtu susijusi rizika ir nauda neperduodama turto nuomininkui, tai apskaitoje registruojama nuoma ar panauda.

Lizingo Kriterijai

Yra keli pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar turtas valdomas lizingo nuomos būdu:

• Lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui.
• Jei lizingo gavėjas turi teisę lizingo laikotarpio pabaigoje įsigyti turtą už kur kas mažesnę kainą nei yra tikroji jo vertė, ir lizingo laikotarpio pradžioje numatoma, kad šia teise gali būti pasinaudota.
• Lizingo laikotarpis trunka didesniąją dalį turto ekonominio tarnavimo laiko, netgi jei nuosavybės teisė neperduodama. Šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75 procentai turto ekonominio tarnavimo laiko.
• Lizingo laikotarpio pradžioje dabartinė minimalių įmokų vertė yra lygi turto tikrajai vertei (arba sudaro ne mažiau 90 procentų turto tikrosios vertės), t. y. nuomininkas, mokėdamas nuomos mokestį, per nuomos laikotarpį padengia tikrąją turto vertę.
• Turtas yra specifinės paskirties (pvz., pagaminta pagal specialų užsakymą ar pritaikyta prie kitų įrengimų) ir, neatlikus didesnių pakeitimų, jį naudoti gali tik šis lizingo gavėjas.

Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutarties kriterijus atitinkančią sutartį, apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus. Nusidėvėjimui skaičiuoti yra taikoma tokia pati apskaitos politika kaip ir nuosavos turto.

Papildomos Išlaidos

Svarbu paminėti, kad įsigyjant turtą lizingo būdu lizingo gavėjas dar iki turto naudojimo pradžios gali patirti papildomų išlaidų, tokių kaip lizingo sutarties sudarymo mokestis, turto paruošimas naudojimui - montavimas, instaliavimas. Šios papildomos išlaidos priskiriamos turto, gauto pagal lizingo sutartį, vertei. Tačiau lizinguojamo turto vertei negali būti priskiriamos mokamos palūkanos.

Apskaita

Taigi apskaitoje lizingo įmokos turi būti išskaidomos ir apskaitomos skirtingai:

• Turto vertės dengimo suma (turto išpirkimo įmoka) mažinamos mokėtinos skolos.
• Palūkanos yra priskiriamos finansinėms ir investicinės veiklos sąnaudoms.
• Kitos įmokos, tokios kaip kompensuotini mokesčiai (pvz., draudimas), neapibrėžti nuompinigiai (pvz., procentas nuo pagamintos produkcijos), priskiriamos veiklos sąnaudoms.

Lietuvos Respublikos Finansų Ministro įsakymas Nr. 144 "Dėl išnuomoto ir išsinuomoto turto finansinės apskaitos tvarkos patvirtinimo" (2002.06.05 V.Ž.2000. Nr.) reglamentuoja lizingo vedimo tvarką.

Nuoma: Apskaitos Ypatumai

Kita galimybė veikloje naudoti nuosavybės teise nepriklausantį turtą - nuoma, kai nuomotojas už mokestį suteikia teisę nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą. Norint priskirti nuomos mokesčius sąnaudoms, reikia atsižvelgti į ūkio apskaitos politiką ir kokiam tikslui turtas išsinuomotas.

Pavyzdžiui:

• Jei nuomininko apskaitos politikoje numatyta, kad nuomos išlaidos priskiriamos bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (pvz., administracinio pastato nuoma), tai nuomos mokestis parodomas kaip bendrosios ir administracinės sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje.
• Jeigu pagal apskaitos politiką nuomos mokesčio išlaidos yra tiesiogiai susijusios su paslaugų ar prekių pardavimais (pvz., pardavimo vietos nuoma), tai nuomos mokestis priskiriamas pardavimo sąnaudoms pelno (nuostolių) ataskaitoje.
• Taip pat nuomos išlaidos, susijusios su produkcijos gamyba ar ilgalaikio turto įsigijimu (pvz., gamybinės įrangos nuomos išlaidos), gali būti priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai (jei pasirinkta produkcijos savikainos skaičiavimo metodika tai leidžia).

Nuomos sutartyse paprastai numatomos turto remonto, eksploatacinių, draudimo išlaidų kompensavimo sąlygos, tai nuomininko ir nuomotojo susitarimo dalykas. Jei išsinuomoto turto eksploatacinės išlaidos (išlaidos, skirtos būsimai ekonominei naudai gauti) nėra kompensuojamos nuomotojo ir nepriskiriamos produkcijos savikainai, tai šios išlaidos pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis.

Išsinuomoto turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas - nuomotojas, nuomininkas išsinuomotą turtą registruoja nebalansinėse sąskaitose ir jo nusidėvėjimo neskaičiuoja. Taigi dažniausiai nuomininko apskaitoje registruojamos išlaidos, susijusios su išsinuomoto turto išlaikymu, nes jis gaus ekonominę naudą, o nuomininko apskaitoje skaičiuojamas to turto nusidėvėjimas, nes nuosavybės teisė priklauso jam.

Panauda: Apskaitos Principai

Tai panaudos davėjo perduota teisė panaudos gavėjui sutartą laiką neatlygintinai valdyti ir naudoti turtą. Panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti panaudos būdu valdomą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ar sutartyje numatytos būklės.

Panaudos būdu valdomo turto eksploatavimo išlaidos, rekonstrukcijos ar remonto, draudimo išlaidos apskaitoje registruojamos taip pat kaip ir pagal nuomos sutartį valdomo turto patiriamos išlaidos - jei panaudos davėjas jų nekompensuoja, tai išlaidos pripažįstamos panaudos gavėjo sąnaudomis.

Taigi nesvarbu, kokiems tikslams bus naudojamas nuosavas turtas - ar jį naudos pats savininkas, ar turtas bus perduotas pagal nuomos ar panaudos sutartį, nusidėvėjimą skaičiuoja to turto savininkas (atsižvelgiant į apskaitos politiką).

PVM Aspektai

Įsigijus naują automobilį iš JAV ir jį importavus į Lietuvą, turės būti skaičiuojamas importo PVM. Parduodant veikloje naudotą automobilį IĮ savininkui, turės būti rašoma PVM sąskaita faktūra.

Lengvųjų automobilių PVM atskaita draudžiama, tačiau šis draudimas netaikomas vežėjų suteiktoms paslaugoms.

Nuo 2023-01-01 bus leidžiama tik grynųjų elektromobilių pirkimo ir nuomos PVM atskaita.

Parduoti be PVM automobilį, kurio pirkimo PVM buvo galima atskaityti, PVM įstatymas draudžia.

Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu.

Kai įmonė perka automobilį ir planuoja jį naudoti savo veikloje, pirkimo PVM neatskaitomas.

Kai automobilis iš ES tiekėjo perkamas su 0 proc. PVM, LT įmonė turi apskaičiuoti pardavimo PVM.

Automobilių PVM: Svarbūs aspektai

Šioje lentelėje pateikiami svarbūs aspektai, susiję su automobilių PVM:

Šis straipsnis pateikia bendrą apžvalgą apie lizinguojamo turto apskaitą Lietuvoje. Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su profesionaliu buhalteriu ar mokesčių konsultantu, kad būtų užtikrintas teisingas apskaitos tvarkymas ir atitiktis galiojantiems įstatymams.

tags: #kaip #apskaitomas #lizinguojamas #turtas