Būsto Įrengimo Paskola: Išlaidų Kontrolės Patarimai

Būsto įsirengimas - tai ne tik vienas svarbiausių, bet ir sudėtingiausių etapų naujakurių gyvenime. Norint nuo raktų gavimo iki pirmo vakaro svetainėje įsirengti būstą pilnai - su baldais, apdaila, technika ir aksesuarais - bendra kaina dažniausiai siekia nuo 1 000 iki 1 500 eurų už kvadratinį metrą. Todėl jau nuo pirmų žingsnių būtina planuoti ne mažesnį nei 1 000 Eur/kv.

Kaip Planuoti Būsto Įrengimo Biudžetą?

„Klientui visada sakau: nuo raktų gavimo iki kavos puodelio virtuvėje bendrausite su 20 tiekėjų. Rangovas dalyvauja tik pirmoje kelionės pusėje - antrąją dažnai tenka nueiti patiems arba su dizainerio pagalba“, - kalba M. Pilnai įrengti tipinį, 2 kambarių (40-45 kv. m) butą retai kada kainuos mažiau nei 40 000-60 000 eurų.

Šis etapas apima ir medžiagas, ir darbus, jo išlaidos dažniausiai sudaro apie 500 Eur/kv. Pavyzdys: jeigu standartinėms plytelėms buvo numatyta 1 000 Eur, bet išsirenkame didesnes, už 1 500 Eur, o jų montavimas kainuoja papildomus 300 Eur - vienoje pozicijoje biudžetas auga 80 proc. Vonios kambarys - techniškai sudėtingiausia erdvė. Jos įrengimas gali sudaryti iki 20 proc. Gaminami baldai - antrasis didelis išlaidų segmentas. Dažnam būstui reikia 8-10 gaminamų korpusinių baldų, o tai nesunkiai siekia 20-30 proc.

Dažnos klaidos planuojant būsto įrengimą:

• „Baldus nusipirksiu po truputį, kai gyvensiu“. Jei tikimės įsikelti į būstą su esminiais baldais (lova, stalu, virtuve), o likusius įsigyti palaipsniui, toks modelis gali lemti funkcinių sprendimų stoką, prarasime vientisumą ir galų gale permokėsime.
• „Koks skirtumas, koks šviestuvas, svarbiausia - funkcija“. Apšvietimas dažnai nuvertinamas kaip neesminė interjero dalis, tačiau jis stipriai veikia estetiką ir kasdienį komfortą.
• „Lenkijoje ar internetu bus pigiau“. Kai kuriais atvejais tai tiesa, bet neretai prekės neatitinka lūkesčių, ekrane atrodo kitaip nei realybėje, ilgiau trunka pristatymas.
• „Grindys ir durys - tik techniniai elementai, galima pigiau“. O tai - vienos labiausiai naudojamų ir matomų interjero dalių.
• „Santechniką rinksiuosi pigiausią; juk nesimato“. Potinkinės sistemos ar vamzdynai iš tiesų nėra matomi, bet jų kokybė lemia būsto ilgalaikiškumą.
• „Dizaineriai - prabanga, galiu pats“. Iš pirmo žvilgsnio, savarankiškas projektavimas padeda sutaupyti.
• „Čia galima paprasčiau ir pigiau“. Paprastumas - ne visada pigus. Didelių gabaritų plytelės, plokštės, „paprasto“ dizaino baldai dažnai reikalauja nestandartinio montavimo ar specialių medžiagų.

Kaip taupyti neprarandant kokybės?

• Biudžeto kontrolė prasideda nuo tikslios sąmatos. Kai viskas paskaičiuojame iki detalių, galime palyginti kainas ir derėtis su tiekėjais.
• Detalizuokite sąmatą ir konkursuokite.
• Turintys patirties, dalį baldų surinkti ir sumontuoti gali patys. Tačiau atidžiai - klaida gali kainuoti daugiau nei sutaupysite.
• „Tiekėjų skaičius lemia ir rizikas. Kuo daugiau jų - tuo daugiau pristatymų, klaidų, laiko sąnaudų. Rinkitės tiekėjus, siūlančius daugiau sprendimų iš vienų rankų“, - pataria M.
• „Dizaineris - ne tik stilistas. Jis tampa ir biudžeto sargu, tiekėjų koordinatoriumi, problemų sprendėju. Dirbant kartu, rezultatas - labiau prognozuojamas ir dažnai pigesnis nei bandant viską daryti pačiam“, - pabrėžia M.

Būsto įsirengimas - kompleksinis procesas, kiekvienas sprendimas turi tiek finansinę, tiek funkcinę ir estetinę vertę. „Svarbiausia - įrengimą pradėti nuo aiškios vizijos, tikslaus biudžeto ir realistiško požiūrio. Svajonė ar finansinė našta?

Būsto Paskolos Valdymas

Nuo šių metų, sumažinus pradinio įnašo reikalavimą iki 10 proc., nuosavo būsto įsigijimas tapo labiau prieinamas didelei daliai Lietuvos gyventojų.

Pagrindinės klaidos imant būsto paskolą:

1. Viena pavojingiausių klaidų - per didelio įsipareigojimo prisiėmimas, kai mėnesinė paskolos įmoka pasiekia 40 proc. namų ūkio pajamų ar net daugiau. Jei paskola sudaro 40 proc. pajamų, norint padengti kitas būtinas išlaidas (maistas, transportas), tenka atsisakyti laisvalaikio ir taupymo, kas veda prie nuolatinio lėšų trūkumo jausmo. Idealus scenarijus: paskolos įmoka neturėtų viršyti 20-30 proc. bendrų šeimos pajamų.
2. S. Strockytė-Varnė pažymi, kad būsto įrengimo ir remonto kaštai yra didžiulis finansinis šaltinis.
3. Didelė dalis paskolų Lietuvoje yra su kintama palūkanų norma. Klaida kyla tada, kai biudžetas suplanuojamas pagal tuo metu esančias žemas palūkanas, neįvertinant galimo jų šuolio. Net ir minimalus bazinės palūkanų normos pakilimas gali kritiškai padidinti mėnesinę įmoką, ypač jei jau dabar balansuojama ant 40 proc.

Kokia maksimali būsto paskolos įmokos dalis, lyginant su mėnesinėmis pajamomis, yra laikoma saugia? Nors bankai gali leisti, kad paskolos įmoka sudarytų iki 40 proc. namų ūkio pajamų, finansų ekspertai pataria rinktis saugesnį santykį. Idealu, jei mėnesio įmoka neviršija 20-30 proc. pajamų.

Kaip 50/30/20 biudžeto taisyklė turėtų būti taikoma planuojant būsto pirkimą? 50/30/20 taisyklė padeda užtikrinti finansinį komfortą: 50 proc. pajamų skiriama būtinoms išlaidoms (įskaitant būsto paskolą, komunalinius mokesčius, maistą), 30 proc. - norams ir laisvalaikiui, o 20 proc. - taupymui ir investicijoms. Jei jūsų paskolos įmoka užima didelę dalį tų 50 proc., turite užtikrinti, kad likusi dalis padengtų visas kitas būtinas išlaidas.

Prieš pasirašant būsto paskolos sutartį, būtina turėti sukauptą tvirtą finansinį rezervą. Rekomenduojama suma turėtų padengti bent 3-6 mėnesių visas būtinas namų ūkio išlaidas, įskaitant ir naująją būsto paskolos įmoką.

Be pradinio įnašo ir mėnesinės įmokos, svarbu nepamiršti pradinių išlaidų, tokių kaip nekilnojamo turto vertinimas, notaro ir banko sutarties mokesčiai. Taip pat reguliariai nustebina didesnės būsto išlaikymo išlaidos (nekilnojamojo turto ir gyvybės draudimas, išaugę komunaliniai mokesčiai) bei fondas nenumatytiems remontams ir gedimams, kuris per metus turėtų sudaryti apie 1 proc.

Papildomos išlaidos įsigyjant būstą:

• Turto vertinimas: Bankas, suteikdamas būsto paskolą, privalo žinoti, kokia reali būsto vertė, todėl, norint gauti būsto paskolos pasiūlymą, bankui reikia pateikti nepriklausomos turto vertinimo bendrovės atliktą turto vertinimo ataskaitą.
• Sutarties administravimo mokestis: Planuojant būsto įsigijimo išlaidas, reikia nepamiršti banko taikomo sutarties administravimo mokesčio - vienkartinio mokesčio, kuris imamas už sutarties administravimą. Pavyzdžiui, „Luminor“ banke šiuo metu sutarties administravimo mokestis yra 0,5 proc. kredito sumos, bet ne mažiau kaip 100 eurų.
• Mokestis notarui: Perkant būstą, pirkimo-pardavimo sutartis yra tvirtinama notaro, o už sutarties patvirtinimą taikomas mokestis - 0,37 proc. įsigyjamo būsto kainos. Mokestis notarui bus ne mažesnis kaip 33 eurai ir ne didesnis kaip 5 tūkst. eurų, prie jo dar priskaičiuojamas PVM.
• Nuosavybės teisės įregistravimas: Piniginę dar teks patuštinti ir Registrų centre, įregistruojant nuosavybės teisę į įgytą turtą. Čia mokesčio dydis taip pat priklauso nuo registruojamo turto rūšies, rinkos vertės ir termino, per kurį nuosavybės teisė į turtą yra įregistruojama (kuo trumpesnis terminas, tuo didesnis mokestis).
• Turto draudimas: Imant paskolą būstui, įsigyjamas turtas visą paskolos laikotarpį turi būti apdraustas. Draudimui galima rinktis bet kurią draudimo bendrovę, svarbiausia, kad draudimo sąlygos atitiktų banko taisyklėse numatytas sąlygas.
• Turto įkeitimas: Perkant ar statant būstą su finansavimo paslauga, būstas turi būti įkeičiamas bankui, o įkeitimo sutartis sudaroma notarų biure. Mokestis už turto įkeitimą yra nuo 0,17 iki 0,25 proc. įkeičiamo daikto vertės (pridedant PVM), bet ne mažiau kaip 13 eurų ir ne daugiau kaip 240 eurų.

Bendra visų mokesčių suma skirtingais atvejais gali gerokai skirtis, tačiau reikalingą sumą galima suskaičiuoti pagal vidutinius dydžius.

Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą.

Kai kurios tendencijos ryškėja: atsiranda didesnio ploto, papildomų patalpų, darbo vietos poreikis, noras namuose ar greta jų turėti daugiau gamtos (neatsitiktinai išaugo santykinė balkono ar terasos namuose bei suplanavimo svarba).

Svarbiausi būsto pasirinkimo kriterijai:

• Kaina
• Namo vieta mieste
• Parkavimosi galimybės
• Suplanavimas (erdvus ar kompaktiškas būstas; tam tikras kambarių skaičius)
• Balkonas, terasa
• Eksploatavimo mokesčiai, išlaikymo kaštai
• Vaizdas pro langą
• Infrastruktūra (atstumas iki mokyklos, darželio, prekybos centro)
• Finansinės įsigijimo sąlygos (pradinio įnašo dydis, įmokų skaidymas, banko finansavimas)
• Bendrovės reputacija (projekto plėtotojo patikimumas ir žinomumas)
• Buto įrengimo lygis (su pilna apdaila ar be apdailos)
• Įsikėlimo data, projekto baigtumo lygis (statomas, pastatytas namas)
• Draugų, pažįstamų rekomendacijos
• Pardavimo vadybininkų aptarnavimas

A. Keršytė pabrėžia, kad labai aktyvi rinka pelningumu vilioja patirties neturinčius ir ilgalaikės veiklos neplanuojančius žaidėjus. Būstą žmonės pakeičia kelis kartus per gyvenimą, todėl labai svarbu jį rinktis atsakingai įvertinant būsimų gyventojų poreikius bei galimybes ir iš karto numatant faktorius, kurie leis lengviau būstą parduoti ateityje.

Patarimai renkantis būstą:

1. Nuspręskite, kiek laiko gyvensite būste ir įsivardykite poreikius. Pirmiausia, reikia apsispręsti, kiek laiko gyvensite būste - bandyti įsigyti tinkamą visam gyvenimui yra neefektyvu. Taip pat išgryninkite savo poreikius ir susiraskite kuo daugiau informacijos apie plėtojamų projektų privalumus. Neskubėkite ir aplankykite bent 5 projektus. Dažniausiai žmonės žino, kokio ploto, kelių kambarių būstas turėtų būti, kuriame aukšte norėtų gyventi, tačiau nepakankamai išanalizuoja technologinius ir socialinius sprendinius.
2. Įvertinkite būsto likvidumą. Šiandien būsto keitimas nebėra vienkartinis gyvenimo įvykis, o pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, poreikiams ar atsiradus naujai svajonei, bus svarbu reikiamu metu esamą butą ar kotedžą sėkmingai parduoti. Būsto likvidumą lemia lokacija ir rajono potencialas 5-10 metų perspektyvoje, infrastruktūra, būste įgyvendinti technologiniai ir socialiniai sprendimai.
3. Kainą vertinkite kompleksiškai. Vertinkite ne tik banko paskolos dengimo sumą (jei perkama per banką), bet ir mėnesines būsto išlaikymo išlaidas bei kitas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl konkretaus būsto pasirinkimo: eksploatacijos išlaidas (jas nulemia energinio efektyvumo klasė), kelionės išlaidas nuo būsimos būsto lokacijos iki darbo, darželių ar mokyklų. Ilgalaikėje perspektyvoje vertingiausi bus tie būstai, kuriuose šiandien įdiegti moderniausi, alternatyvūs šildymo sprendimai, bei butai, kotedžai ar namai, kuriems suteikta aukščiausia energinė klasė. Realią būsto vertę išsiaiškinti padės portalas www.ntsandoriai.lt. Jame galima sužinoti, už kiek buvo parduoti panašūs būstai (kokios buvo jau įvykusių notarinių sandorių vertės). Kruopščiai pasirinkite paieškos kriterijus - panašioje vietoje, panašiame name esančius panašaus dydžio būstus.
4. Rinkitės tik patikimą plėtotoją. Būtinai pasidomėkite plėtotoju: kiek metų rinkoje dirba, kokius projektus yra išplėtojęs, kokius plėtoja, kokius apdovanojimus yra gavęs, kokioms asociacijoms priklauso.
5. Neieškokite nuolaidų ir dovanų. Būstų pardavėjai, siekdami atkreipti dėmesį, medžioja klientus tūkstantinėmis nuolaidomis ar dovanomis - kelionėmis, buitine technika ir pan., tačiau projektus labai svarbu rinktis ir savo laiką skirti jų aplankymui, pirmiausia, reikia pagal projekto privalumus, o ne nuolaidas, kaip turguje.

„Mūsų patirtis ir klientų praktika rodo, kad įsikurdami naujame būste klientai vidutiniškai skiria apie 500 eurų vienam kvadratiniam metrui. Visgi, žmonių poreikiai yra labai skirtingi, todėl daugiau santaupų turintys asmenys kartais skiria ir 1000 eurų ar dar daugiau vienam kvadratiniam metrui.

Įsivertinus lėšų būsto įsirengimui poreikį, kai kurie naujakuriai nusprendžia kreiptis finansinės pagalbos į banką. Paprastai žmonės gali rinktis vieną iš dviejų būdų pasiskolinti įsikūrimui naujuose namuose - imti didesnę būsto paskolą arba gauti vartojimo paskolą.

Būsto Paskola vs. Vartojimo Paskola

Palyginus su vartojimo paskola, būsto paskolos didinimas palankesnis žmonėms, planuojantiems įsigyti neįrengtą namą ar butą. Tokiu atveju, galima skolintis tiek namams pirkti, tiek jiems įrengti.

Šiuo atveju, nors bankas išduoda vieną paskolą, jos išmokėjimai skaidomi į dvi dalis. Viena suma skiriama būstui įsigyti, o kita - įsirengti. Atitinkamai, norintysis gauti paskolą turės abiem paskolos dalims skirti savo lėšų.

Pasak finansavimo ekspertės, vartojimo paskola tinkamesnė gyventojams, kurie būstą įsigyja nuosavomis lėšomis, arba jeigu namams įrengti reikalinga mažesnė suma pinigų. Šios paskolos palūkanos yra didesnės negu būsto paskolos, taip pat paskolinta gali būti ne didesnė nei 30 tūkst. eurų suma, tačiau procesas paprastesnis ir greitesnis.

Prieš imant paskolą būstui įsirengti, finansavimo specialistė rekomenduoja pasitarti su banko specialistais, kurie padės rasti geriausią sprendimą, detaliai papasakos apie paskolų rūšis ir kaip jas gauti.

„Be to, visada svarbu turėti omenyje, kad Lietuvoje visi asmens ar šeimos finansiniai įsipareigojimai mėnesio įmokoms negali būti didesni nei 40 proc. pajamų, tad paskolą imti planuojantys žmonės turėtų atsižvelgti į tai, kiek išlaidų reikalauja dabartiniai pragyvenimo įsipareigojimai ir kokia suma galėtų būti skiriama paskolai išmokėti“, - teigia „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė.

Išvados

Pirmasis būstas dažnam tampa vienu iš svarbiausių gyvenimo pirkinių. Nesvarbu, kokio amžiaus esate, ar jau sukūrę šeimą, ar dar ne, nusprendus žengti žingsnį - pirkti būstą, pirmiausia turite apgalvoti ir žinoti savo finansines galimybes.

tags: #kaip #bankas #kontroliuoja #islaidas #busto #irengimo