Visi mes tikime, kad mūsų vaikai bus laimingi, bijome, kad nepatirtų didelių negandų, norime juos apsaugoti nuo tykančių problemų. Visi kažkur širdyje nešiojamės klausimą „Ką dar galiu padaryti dėl vaiko?“ Jeigu apie tai susimąstote, ši programa kaip tik Jums.
Esminiai gyvenimiški ir asmenybės pamatai yra sudedami šeimoje. Šeimoje vaikas mokosi bendrauti, sužino pagrindines socialines taisykles, šeimos įtakoje formuojasi jo jausmų, emocijų pasaulis, nuostatos ir santykis su aplinka.
Tačiau didelę įtaką daro ir mokykla, joje formuojami santykiai. Tokie faktoriai kaip galimybė reikšti savo mintis ir jausmus, sąlygos sukurti teigiamą patirtį šeimoje ir mokykloje, tvirta ir teisinga drausmė, stabili ir draugiška atmosfera, pakantumas vaiko klaidoms ir t.t. Pasirodo, tiek daug priklauso nuo mūsų - tėvų ir pedagogų.
"Įveikiame kartu" programa
Programa „Įveikiame kartu“ skirta 8-11 metų vaikų socialinių ir sunkumų įveikimo gebėjimų lavinimui ir gali būti vykdoma visų tipų mokyklų pradinėse klasėse, pailgintos dienos grupėse, vaikų dienos centruose, globos namuose, t.y. visur, kur yra suformuoti stabili ugdomų vaikų grupė (vienus mokslo metus).
Programos tikslas - ugdant pozityvius vaikų bendravimo ir emocinių problemų sprendimo įgūdžius, užkirsti kelią priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų atsiradimui, kitoms destruktyvaus ir savidestruktyvaus elgesio formoms bei gerinti bendrą emocinę vaiko savijautą.
Pradinis mokyklinis amžius šiems įgūdžiams ugdyti pasirinktas neatsitiktinai: moksliniai tyrimai rodo, kad būtent šiame amžiuje sparčiausiai vystosi vaiko bendravimo ir sunkumų įveikimo įgūdžiai, tai yra, vaikas labai intensyviai mokosi gyventi visuomenėje, bendrauti su aplinka.
Jo pasaulis, kuris anksčiau daugiau ar mažiau apsiribojo šeima, pamažu plečiasi, į jį įtraukiama vis daugiau žmonių - pedagogų, draugų, pažįstamų. Dalyvaudamas programoje vaikas mokosi savarankiškai priimti ir vertinti jo aplinkoje vykstančius įvykius ir žmones, vis daugiau iškilusių sunkumų spręsti savo jėgomis.
Nuo to, ko jis išmoksta šiuo nepaprastai svarbiu laikotarpiu, nemažai priklauso ir tolesnė jo gyvenimo sėkmė: vaikas, turintis įgūdžių, padedančių jam prisitaikyti prie naujos aplinkos, susirasti draugų, spręsti konfliktus, daug lengviau įveiks ir nedideles, kasdienes, ir didesnes problemas.
Emocinis intelektas ir socialinis ugdymas
Socialinis ir emocinis ugdymas, emocinis intelektas - sąvokos, vis dažniau išgirstamos ne tik iš pedagogų, bet ir iš tėvų lūpų. Visa tai pamažu tampa neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi.
Šiandien sąvoka „emocinis intelektas“ girdima jau pakankamai dažnai, bet kaip yra iš tiesų - ar vaikai ugdymo įstaigose gauna emocinio ugdymo pagrindus? Emocinis intelektas - labai platus terminas, apimantis daugybę gebėjimų, kurių išmokstama daugiau ar mažiau intuityviai.
Nors, daugelio nuomone, kognityvinis intelektas, paremtas žiniomis ir mąstymu, gyvenime yra svarbesnis, tačiau tyrimai rodo, jog kur kas sėkmingesni ir laimingesni yra žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą. Socialinis ir emocinis ugdymas yra palyginti nauja ir greitai besivystanti sritis, kurioje kasdien atsiranda naujų informacijos ir švietimo praktikų.
Visgi emocinis intelektas nėra tai, ko būtų galima išmokti čia ir dabar arba per kelias valandas. Emocinis intelektas yra įgūdžiai, tai yra gyvenimo būdas, veiksmas, mokymas, kuris visada yra su mumis.
Pastaruoju metu Lietuvos švietimo kontekste pastebima, kad socialiniam ir emociniam ugdymui skiriama vis daugiau dėmesio. Socialinių ir emocinių gebėjimų svarba asmenybės ūgčiai akcentuojama 2015 m. patvirtintoje Geros mokyklos koncepcijoje, o nuo 2017 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisos, kuriose numatoma, kad visi mokiniai turi turėti galimybę ugdyti savo socialines ir emocines kompetencijas, o pedagogai - galimybę jas stiprinti šioje ugdymo srityje.
Tyrimai rodo, kad aukštesni mokinių socialiniai ir emociniai gebėjimai koreliuoja su aukštesniais kognityviniais gebėjimais, pavyzdžiui, raštingumu, kritiniu mąstymu ir metakognityviniais gebėjimais, tokiais kaip mokymosi tikslų kėlimas, atsakomybė dėl pasirinktų mokymosi strategijų ir tų strategijų efektyvumo vertinimo.
Taigi, emocinis ugdymas yra paremtas žmogiškosiomis vertybėmis, kuriomis vadovaudamiesi ugdome socialiai ir emociškai išprususį vaiką. Mokslininkų teigimu, tinkamiausias laikas ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus yra vaikystė.
Nuo gimimo iki penkerių metų formuojasi vaiko asmenybės pamatai, charakterio bruožai, gyvensenos modelis. Šiuo metu tinkamiausia ugdyti itin svarbius su jausmų sritimi susijusius vaiko raidos uždavinius: gebėjimą suvokti ir apibūdinti savo jausmus, gebėjimą valdyti emocijas, gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmines būsenas.
Dar kūdikystėje vaikai emocijų pradeda mokytis stebėdami tėvų elgesį: toną, balso tembrą, reakcijas, veido mimikas. Pradėjus laiku ugdyti emocinį intelektą, vaikams lengviau suprasti, kaip juos veikia skirtingos emocijos, jausmai ir kaip tai kontroliuoti.
Vaikui augant, emocinis intelektas leidžia geriau pažinti save, labiau pasitikėti savimi, kurti tvirtesnius santykius. Šios savybės paprastai padeda sulaukti didesnio pasisekimo mokykloje ar kitose veiklose, kuriomis užsiima vaikas.
Emocinio intelekto ugdymas taip pat labai padeda paauglystėje, kai prasideda hormonų antplūdžiai, turintys įtakos emocijų šuoliams. Todėl ugdydami emocinį intelektą, paaugliai lengviau kovoja su stresu, nuotaikų kaita, negatyviomis mintimis.
Žinomos psichologės Susan David teigimu, sėkmė nepriklauso nei nuo proto, nei nuo kūrybingumo, nei nuo asmenybės tipo. Viską lemia gebėjimas suprasti savo vidinį pasaulį - mintis, jausmus, poreikius.
Trečioji pamoka. Vaikų emocinio intelekto ugdymas.
Tad socialinis ir emocinis ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių. Naujausi tyrimai patvirtina, kad emocinių įgūdžių turintys vaikai yra laimingesni, labiau savimi pasitiki, jiems geriau sekasi mokykloje. Nuoseklus vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra įvairiapusiškai naudingas ir visai visuomenei.
Mokiniai į ugdymo įstaigas ateina iš įvairių kalbinių, etninių, kultūrinių, religinių, socioekonominių aplinkų, taip pat daugėja mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Kiekvienas mokinys į ugdymo įstaigą su savimi atsineša skirtingas patirtis, žinias, gebėjimus ir nori būti pripažintas bei vertinamas bendraamžių, suaugusiųjų. Vaikui svarbu, kad jį vertintų kaip savarankišką, unikalią asmenybę. Mokytojui būtina kurti pozityvius santykius su mokiniu, jo nemenkinti ir sudaryti sąlygas, leidžiančias mokiniui patirti mokymosi sėkmę.
Ar pedagogai yra pasirengę vaikų emociniam ugdymui?
Reikia pažymėti, kad net ir geriausios socialinio ir emocinio ugdymo programos nebus veiksmingos vaikams, jei pedagogo elgesys ir jo vertybės absoliučiai skirsis nuo nuostatų, esančių programoje. Vargu ar galima tikėtis teigiamų rezultatų, jei pedagogas, kalbantis apie emocijas, jausmus, empatiją, pats visiškai jos nejaučia, jei skatina vaikus pagarbiai elgtis, tačiau pagarbos pats nereiškia.
Vaikai mokosi matydami pavyzdį. Analizuojant šiuo metu vykdomas pedagogų rengimo programas, pastebėta, kad socialinis ir emocinis ugdymas kaip atskiras studijų dalykas yra įtrauktas į daugumos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų rengimo programas. Tai patvirtina, kad pagrindinis socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas - itin svarbus ankstyvajame ir pradiniame ugdyme. Tikėtina, kad kitose pedagogų rengimo programose ši tema yra integruota į kitų studijų dalykų turinį. Ir dar kartą noriu pabrėžti, kad emocinis intelektas nėra tai, ko būtų galima išmokti čia ir dabar.
Prevencinės programos vaikų emociniam ugdymui Lietuvoje
Lietuvoje turime keletą prevencinių programų, skirtų vaikų emociniam ugdymui. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programos yra prevencinės programos, skirtos mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginiams veiksniams stiprinti ir rizikos veiksnių įtakai mažinti.
Šių nevyriausybinių organizacijų vykdomų rekomenduojamų prevencinių programų sąrašą skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šiuo metu siūloma net keletas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programų priešmokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams - tai „Zipio draugai“, „Kimochis“ „Obuolio draugai“, „Įveikime kartu“, „Antras žingsnis“, „Lions Qest“ programos „Laikas kartu“ ir „Aš žinau“.
Ugdymo institucijai renkantis prevencinę programą, labai svarbu apsvarstyti, kaip bus galima užtikrinti prevencinės programos tvarumą. Paprastai tvarumą užtikrinti padeda tie dalykai, kurie skatina tęsti prevencinės programos įgyvendinimą valstybės, savivaldybės ar projektiniam finansavimui pasibaigus. Tai galėtų būti sumažėję patyčių atvejai mokykloje, pagerėjusi drausmė pamokų metu, pagerėję pedagogų tarpusavio santykiai ir kt.
Įgyvendinama prevencinė programa turi integruotis į mokyklos veiklas, kultūrą ir tapti neatskiriama mokyklos gyvenimo dalimi. Deja, neturime apibendrintų statistinių duomenų, kiek mokyklų įgyvendina vieną ar kitą socialinio ir emocinio ugdymo programą. Šią informaciją galime rasti tik pačių ugdymo institucijų interneto svetainių puslapiuose.
Pastebima, kad Lietuvos ugdymo institucijose dažniau prevencinė programa yra įgyvendinama atskiroje klasėje, t. y. mokytojas ar klasės vadovas, kuris yra apmokytas vykdyti programą, savo vadovaujamoje klasėje veda tikslines klasės valandėles ar vykdo kitas veiklas.
Tais atvejais, kai į prevencinės programos vykdymą įtraukiama visa mokyklos bendruomenė, procesas yra kur kas sudėtingesnis - tai reikalauja ne tik visų dalyvaujančiųjų noro, žinių ir įgūdžių tai atlikti, bet ir glaudaus bendradarbiavimo, skirtingų požiūrių į sprendžiamą problemą derinimo, bendros tvarkos laikymosi.
Nepaisant įvardytų veiksnių, susijusių su prevencinės programos efektyvumu, visų darbuotojų dalyvavimas prevencinėje programoje, tikėtina, skatina pozityvius pokyčius mokykloje, keičia jos kultūrą. Emocinis intelektas atlieka svarbų vaidmenį, norint sėkmingai socializuotis, jaustis visuomenės dalimi bei norint jausti pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
Vaikai, kurių emocinis intelektas labiau išlavintas, dažnai yra kūrybiškesni, geriau sutelkia dėmesį, pasižymi aukštesniais akademiniais gebėjimais. Vaikai po truputį mokosi atpažinti savo emocijas ir įvardyti. Nesugebėjimas suvokti savo tikrųjų jausmų mus paverčia priklausomais nuo jų. Kaip tuo metu jaučiamės, taip ir elgiamės. Giliau savo jausmus suprantantis vaikas efektyviau pasirenka streso įveikos būdus, labiau savimi pasitiki.
Tad augdami vaikai išmoksta naujų savireguliacijos, nusiraminimo būdų. Taip pat labai svarbus emocinio intelekto gebėjimas yra tarpusavio bendravimas. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria pedagogai, įgyvendindami socialinį ir emocinį ugdymą, yra tėvų įtraukimas.
Svarbu ne tik tiesioginis mokymas, tačiau daug svarbiau, kaip tėvai bendrauja su vaiku, kokie mamos ir tėčio tarpusavio santykiai, kaip jie geba atpažinti vienas kito jausmus, spręsti konfliktines situacijas. Tam, kad tėvai galėtų mokyti emocinio intelekto, jie patys turi būti emociškai intelektualūs.
Jeigu tėvai nerodo savo jausmų vaikui, tai jam sunku diferencijuoti jausmus ir suprasti, kokie jausmai kokiais gyvenimo etapais išgyvenami bei kaip juos tinkamai reikšti. Taigi, nors emocinis intelektas ugdomas visą gyvenimą, tačiau pagrindus jam suteikia tėvai.
Dabartiniai tėvai yra labai smalsūs, jie nebemano, kad savo atžalų sėkmę galima palikti atsitiktinumui. Labiausiai tėvai linki savo vaikams, kad jie būtų laimingi. Kitas iššūkis yra pačių pedagogų požiūris į emocinio intelekto ugdymą. Emocinis intelektas nėra kažkas, kas susiję tik su pačiu žmogumi.
Tai yra dinamika, vykstanti visoje visuomenėje. Tai yra įgūdžiai, kurių mes mokomės kartu kiekvieną dieną, vertybės, apie kurias kalbame mokyklos suoluose, darbuotojų kambaryje. Socialinis ir emocinis ugdymas yra integrali bendruomenės veikla, kurią vaikas stebi, yra bendradarbiavimo, bendravimo ir veiksmų pavyzdys. Tik dirbdami kartu mes galime parodyti vaikams, kad empatija yra tokia pat vertinga, kaip ir didelė sėkmė. Kurdami malonią, šiltą atmosferą klasėje, mes skatiname vaikų augimą.
Norint įvertinti, ar socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas mokykloje juda tinkama linkme, reikėtų stebėti daugelį rodiklių: mokyklos lankomumo, mokinių pažangos, mokinių tarpusavio bei mokinių ir mokytojų santykių, mokytojų kaitos, mokinių dalyvavimo įvairiose mokyklos bendruomenės ir kitose veiklose bei tėvų įsitraukimo į mokyklos gyvenimą rodiklius.
Pastaruoju metu daugėja socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo tema rengiamų bakalauro ir magistro darbų, kurie prisideda prie šalies situacijos tyrimų. Didžioji dalis šių darbų autorių patys dalyvauja įvairiose socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programose ir atlieka veiklos tyrimus savo klasėse. Taip pat galima pasidžiaugti, kad didelė dalis mokyklų pasirenka socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programas kaip prioritetines ir buria visą bendruomenę joms įgyvendinti.
Apibendrindama noriu pasidalyti vienos iš emocinio intelekto ugdymo studijų dalyko klausytojos refleksija: „Žodis „emocijos“ reiškia judėjimą. Emocijos suteikia kryptį viskam, ką mes darome. Tad argi nėra svarbu sužinoti, kaip nuvykti į norimą vietą? Atraskime, supraskime, ką jaučiame, priimkime tai, tinkamai išreiškime ir judėkime.
Programos „Zipio draugai“ ir „Įveikiame kartu“ atnaujinimai
Programa „Zipio draugai“ ir programa „Įveikiame kartu“ pasitinka naujuosius 2018-2019 mokslo metus atnaujintomis metodikomis. Programos „Zipio draugai“ metodinė medžiaga išlaikė savo struktūrą, tačiau buvo papildyta pedagogui būsiančia itin parankia elektronine vaizdine medžiaga, patalpintą į USB atmintinę. Kita itin praktiška ir patogi naujovė - pedagogas ras kiekvieno modulio pasakojimo tekstą atspausdintą ant tos dalies iliustracijų antrosios pusės.
Iš esmės atnaujinome programos „Įveikiame kartu“ metodinę medžiagą. Iš pratybų sąsiuvinio vaikams „Įveikiame kartu. Ką daryti kilus sunkumams?“ išimti čia buvę pedagogui skirti užduočių aprašymai. Taigi, pratybų sąsiuvinis vaikams dabar tikrai tapo skirtas tik vaikams. Jis pasipildė naujomis temomis ir užduotimis. Čia vaikai taip pat ras jų itin mėgiamus lipdukus.
Viename lipdukų lape pateikti paveikslėliai su emocijų veideliais, o antrame - situacijų / išeičių kortelės. Šie lipdukai gali būti naudojami pratybų sąsiuvinyje pateiktoms užduotims atlikti ar kitose klasės veiklose.Atnaujintą pedagogo knygą sudaro dvi prasminės dalys. Čia rašoma apie tėvų meilės ir ryšio su vaiku svarbą, siekiant užkirsti kelią įvairioms problemoms ir negandoms.
Aptariami tokie faktoriai kaip tvirta ir teisinga drausmė, galimybė reikšti savo mintis ir jausmus, sąlygos sukurti teigiamą patirtį šeimoje ir mokykloje, stabili atmosfera šeimoje, pakantumas vaiko klaidoms, pateikiami vaikų ir tėvų elgesio pavyzdžiai, aptariami auklėjimo stiliai, t.t.Antroje dalyje pedagogui pateikiamos metodinės rekomendacijos kaip naudoti pratybų sąsiuviniu vaikui įgyvendinant programą „Įveikiame kartu“.
Programos naujovė - sukurta metodinė medžiaga tėvams „Programa „Įveikiame kartu“. Joje tėvai ras trumpą programos pristatymą ir rekomendacijas, kaip jie gali padėti vaikui sustiprinti programoje įgytus gebėjimus. Leidinys skirtas programoje dalyvaujantiems vaikams kartu su tėvais namuose atlikti nesunkias programos užduotėles.
Leidinio tikslas - sustiprinti vaikų gebėjimus, įgytus dalyvaujant programoje „Įveikiame kartu“ ir tuo pačiu labiau įtraukti į programą tėvus. Kiekvienai programos temai, skirta viena užduotėlė, palydima išsamiu aprašymu, kokių tikslu siekiama šia užduotimi ir kaip ją atliktį.Taip pat atnaujinta ir išplėsta pedagogų rengimo įgyvendinti programą „Įveikiame kartu“ mokymų (seminarų) programa.
Programos „Zipio draugai“ moko vaikus kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams.
Ši programa yra programos „Zipio draugai“ tęsinys. Tai gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. Žmogaus mintis ir elgesį lemia emocijos, kylančios iš išgyvenimų ir prisiminimų, kurie suformuoja vidines nuostatas, įsitikinimus ir vertybes. Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save. Savistaba, refleksija ir savęs keitimas norima linkme - emociškai intelektualaus žmogaus pranašumai ir įrankiai, sudarantys sąlygas kurtis vidinę „laimės“ būseną, norimą santykį su savimi ir kitais žmonėmis.
Socialinės ir emocinės kompetencijos vystosi nuosekliai. Jau mažieji turi pažinti save, savo emocijas, stiprybes ir silpnybes, paskui turi išmokti emocijas suvaldyti, tapti savo gyvenimo tvarkytojais, organizatoriais, atsakingais ir pasitikinčiais savimi piliečiais. Kai išmoksta pažinti save ir valdyti emocijas, stiprėja jų gebėjimas suprasti kitus žmones, empatiškumas, tolerancija. Kai įgyja gebėjimą būti empatiški, gali kurti gerus tarpusavio santykius, išmoksta bendrauti, dirbti kartu, taikiai spręsti konfliktus.
Pagrindinės socialinės ir emocinės kompetencijos:
- Savimonė - gebėjimas atpažinti savo jausmus, mintis ir suprasti, kaip visa tai veikia elgesį.
- Savitvarda - gebėjimas reguliuoti savo emocijas, mintis ir elgesį skirtingose situacijose.
- Socialinis sąmoningumas - gebėjimas į situaciją pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos ir užjausti kitus (taikoma ir žmonėms iš kitokių kultūrų bei religijų).
- Tarpusavio santykiai - gebėjimas sukurti ir išlaikyti tinkamus santykius (taikoma ir žmonėms iš kitokių kultūrų ir religinių grupių).
- Atsakingas sprendimų priėmimas - gebėjimas priimti sprendimus priklausomai nuo mokyklos ar gyvenimo lūkesčių, etinių standartų, saugumo ir socialinių normų ir realaus pasekmių įvertinimo.
Linkime sėkmės visiems mūsų programų dalyviams - vaikams, tėvams, pedagogams.
tags: #kaip #buti #drausmingu #zipio #draugai