Kaip Tapti Geru Piliečiu: Atsakomybės, Pareigos ir Teisės

Išgirdus sąvoką „geras pilietis“ įsivaizduojamas žmogus, kuris laikosi įstatymų, rodo atsidavimą savo šaliai, gerbia kito teises ir t.t. Geras pilietis yra doras, sąžiningas, gerbiantis kitus, pareigingas, atsakingas, rūpestingas.

Kas yra Pilietis?

Piliečiu galima tapti keliais būdais:

• Pirmiausia, kai tu gimsti ir jau esi tos valstybės, kurioje gimei, pilietis.
• Antras būdas tapti piliečiu, tai kurioje nors šalyje pragyventi tam tikrą metų skaičių.
• Trečiasis būdas, tai išimties būdu suteikiama pilietybė už nuopelnus valstybei.

Aš esu Lietuvos Respublikos pilietė, nes gimiau ir gyvenu Lietuvoje. O norint tapti geru piliečiu, viskas priklauso tik nuo tavęs pačio: tu turi gebėti pasirūpinti pats savimi, turi būti doras, sąžiningas, atsakingas, turi rodyti atsidavimą savo šaliai, gerbti kito teises ir pan.

Lietuvos vėliava - vienas iš pilietiškumo simbolių

Piliečio Pareigos

Kiekvienas žmogus, kuris nori būti geras pilietis, turi žinoti savo pareigas ir jų laikytis. Viena iš pareigų yra paklusti įstatymams. Visose valstybėse įstatymai skiriasi. Jeigu tu esi Lietuvos Respublikos pilietis, tai tu privalai laikytis visų Lietuvos valstybės įstatymų, o jei esi kitos šalies pilietis, tai turi laikytis tos šalies įstatymų.

Svarbiausia programinė nuostata, privaloma kiekvienai Vyriausybei: Valstybė yra tautos namai. Pagrindinė priemonė, telkianti visuomenę ir stabdanti tautos išsklaidymą, yra ilgalaikė šeimos sodybų kūrimo ir plėtros programa. Kiekvieno piliečio lūkestis - turėti „stogą virš galvos“ savo valstybėje.

Judriame pasaulyje bet kuris žmogus gali susipažinti su galimybe dirbti kitose valstybėse ir gyventi labiausiai jo sveikatai atitinkančioje teritorijoje, tačiau jis visada privalo turėti galimybę sugrįžti į savo šeimos namus, perduodamus iš kartos į kartą, ir sukurti juose palankias sąlygas savo ir kitų šeimos narių gyvenimo raidai.

Pagrindiniai piliečio gerovės rodikliai:

1. Žmogaus lūkesčius atitinkantis būstas.
2. Asmenybės profesinius gebėjimus atitinkantis ir orų pragyvenimą garantuojantis darbas.
3. Galimybė nuolat atnaujinti profesinį ir bendrąjį pasirengimą.
4. Gera sveikata.
5. Darni, visos visuomenės lūkesčius atitinkanti dorovinių vertybių ir orientyrų sistema.

Prieglobsčio Suteikimas Lietuvos Respublikoje

Viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje - tai apsauga nuo grąžinimo į kilmės šalį, leidimo gyventi (nuolat arba laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis.

Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi, užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, − leidimas laikinai gyventi (jis gali būti pakeistas po 2 metų, jeigu išliko pagrindai, dėl kurių buvo suteikta papildoma apsauga). Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija (iškilus klausimų, susijusių su socialinės integracijos taikymu, prašom kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją).

Kas yra Pabėgėlis ir Kam Suteikiama Papildoma Apsauga?

• Pabėgėlis - tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
• Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Kaip Pateikti Prašymą Suteikti Prieglobstį?

Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bet atvyko į šalį arba yra joje neteisėtai (be Lietuvos Respublikos vizos ir / arba galiojančio kelionės dokumento), su prašymu suteikti prieglobstį jis turi kreiptis nedelsiant. Užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.

Prieglobsčio prašytojas valstybės tarnautojui turi pateikti visus turimus dokumentus (asmens tapatybės dokumentai, kelionės bilietai, kiti dokumentai, susijęs su prieglobsčio prašymo motyvais ir pan.). Taip pat paimami prieglobsčio prašytojo, sulaukusio 14 metų amžiaus, pirštų atspaudai.

Pirminė Apklausa

Pirminė apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jei prieglobsčio prašytojas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką. Jei prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui bei vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui.

Pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Pažeidžiamiems asmenims, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.

Bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojui, turinčiam teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda Užsieniečio registracijos pažymėjimą. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas vietoj prieglobsčio prašytojo turimų asmens dokumentų, kurie paimami ir saugomi jo asmens byloje.

Sprendimai Dėl Prieglobsčio Prašymo

Gali būti priimti įvairūs sprendimai dėl prieglobsčio prašymo:

• Nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį.
• Nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį iš esmės ir perduoti prieglobsčio prašytoją kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
• Nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.
• Nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

Prieš priimant sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį privalo būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir nešališkas tyrimas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas - sudėtinga administracinė procedūra, kuri detaliai aprašyta įstatymuose. Tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį atlieka ir sprendimą dėl prieglobsčio priima Migracijos departamentas.

Apskundimo Tvarka

Visi Migracijos departamento priimti sprendimai per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, išnagrinėjęs skundą, gali jį patenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti užsieniečio prašymą iš naujo. Vilniaus apygardos administraciniam teismui atmetus skundą, užsienietis turi teisė jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris gali skundą tenkinti ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo arba atmesti skundą. Apeliacinės procedūros metu užsieniečiui gali būti nemokamai teikiamos teisinės paslaugos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba - prieglobsčio prašymų priėmimo vieta

Pilietinės Iniciatyvos Lietuvoje

Lietuvoje vykdoma nemažai projektų, skirtų skatinti pilietinį aktyvumą ir ugdyti pilietiškumą. Štai keletas pavyzdžių:

• Aktyvus pilietis - aktyvi bendruomenė (Degaičių kaimo Bendruomenė): Projektas, skirtas paskatinti kaimo gyventojus aktyviau dalyvauti pilietinėse veiklose.
• „Čia - namai“ (jaunimo pilietiškumo skatinimas kaimų bendruomenėse) (Asociacija „Plungės skautai“): Projektas, sprendžiantis jaunų kaimuose gyvenančių žmonių įtraukties į aktyvesnį bendruomenių gyvenimą problemą.
• Misija Sibiras - tai pilietiškumo ugdymo projektas, kuris skatina didžiavimąsi savo valstybe, įsitraukimą į pilietinės visuomenės gyvenimą per istorijos išsaugojimo prizmę.
• Piliečių biudžetai Lietuvoje: nuo idėjos iki įgyvendinimo (VšĮ Transparency International Lietuvos skyrius): Projektas, skirtas paskatinti piliečių dalyvavimą ir jų įtraukimą į vietos sprendimų priėmimą.

Užsieniečių Integracija Lietuvoje

Toliau daugėja Lietuvoje gyvenančių užsienio valstybių piliečių, skelbia Migracijos departamentas. Galiojančius dokumentus turi ir Lietuvoje šiandien legaliai gyvena beveik 222 tūkst. užsieniečių. Nors per pastarąjį pusmetį užsienio piliečių Lietuvoje padaugėjo daugiau nei 25 tūkst., šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro tik 7,69 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Šiandien daugiausiai užsieniečių Lietuvoje turi Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano, Indijos, Azerbaidžano, Kazachstano ir Sakartvelo pilietybes.

Ateityje ir toliau susidursime su iššūkiu užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pakankamumą, ypač Lietuvos prioritetinėse ekonomikos srityse, todėl turim imtis kryptingų veiksmų šiandien, šalinant egzistuojančius perteklinius reikalavimus bei biurokratines ir integracines kliūtis aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracijai į Lietuvą.

Reikia padėti Lietuvai tapti globalia šalimi, kad čia atvyktų globalūs talentai: kai kurie sėkmingi lietuviai norėtų grįžti į Lietuvą, bet neturi, kur, nes dabar Lietuva nesiūlo tokių darbo galimybių, o užsieniečiams trūksta ir žinių apie Lietuvą, ir informacijos, kaip joje sėkmingai integruotis.

Pilietybės Suteikimas Europos Sąjungoje

Eurostat duomenimis, 2021 m. ES šalys suteikė pilietybę 827 300 žmonių, tai yra 14 proc. šuolį, iš dalies lėmė pandemijos laikotarpio neišspręsti klausimai, tačiau jis taip pat atspindi didėjimo tendenciją, palyginti su 2019 m., kai buvo suteikta 706 400 naujų pilietybių. 85 proc. naujų piliečių anksčiau nebuvo kitos ES šalies piliečiai.

Daugiausia naujų pilietybių 2021 m. suteikė Ispanija (144 800). Nuo šios šalies nedaug atsiliko Prancūzija ir Vokietija (po 130 000 naujų piliečių), Italija (121 500) ir Švedija (89 400).

2021 m. Švedija suteikė 10 pilietybių 100-ui nuolatinių gyventojų ne piliečių - tai didžiausias natūralizacijos rodiklis bloke. Po Švedijos sekė Nyderlandai (5,4 pilietybės 100 nuolatinių gyventojų ne piliečių), Rumunija (4,6), Portugalija (3,7), Belgija ir Ispanija (abi po 2,7). Kai kuriose Europos dalyse pilietybės gavimas yra neįprastas reiškinys net ir tiems, kurie ten gyvena jau daugelį metų. Lietuva suteikė tik 0,2 pilietybės 100-ui čia gyvenančių kitataučių, Latvija - 0,3, Estija - 0,5, Čekija, Kroatija ir Slovakija - po 0,7.

Dauguma šalių suteikia daugiau pilietybių nei ankstesniais metais. Prancūzija 2021 m., palyginti su 2020 m., papildomai suteikė 43 900 pilietybių. Tačiau 10 ES šalių užfiksuotas suteiktų pilietybių skaičiaus sumažėjimas. Italija 2021 m., palyginti su 2020 m., suteikė 10 300 pilietybių mažiau.

Dauguma naujų Europos piliečių yra iš Maroko ir Sirijos. ES pilietybė suteikta 86 200 marokiečių, kurie sudaro 10,4 proc. visų naujų piliečių. Daugiau kaip du trečdaliai (71 proc.) šių žmonių tapo Ispanijos arba Prancūzijos piliečiais. Kita didžiausia naujų piliečių grupė - sirai (83 500, iš kurių 70 proc. apsigyveno Švedijoje ir Nyderlanduose) ir albanai (32 300, iš kurių 70 proc. apsigyveno Italijoje). Po albanų sekė rumunai (3,5 proc. visų gyventojų), turkai (3,1 proc.), brazilai (2,5 proc.), alžyriečiai (2,3 proc.) ir ukrainiečiai (2,2 proc.). Naujų ES piliečių amžiaus vidurkis buvo 32 metai. Maždaug ketvirtadalį jų sudarė vaikai nuo 0 iki 14 metų.

tags: #kaip #buti #geru #piliecu