Kūrybiškumas - tai ne vienintelio teisingo atsakymo ieškojimas. Nors mąstydami kūrybiškai mes dažnai naudojame įprastas mąstymo operacijas - sintezę, analizę, palyginimą ir pan., turbūt svarbiausia šiame procese - intuicija. Beje, tai nėra kažkas antgamtiška, nes ji visų pirma siejama su žmogaus patirtimi.
Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius aspektus, kaip ugdyti kūrybiškumą, įkvėpimą ir pasitikėjimą savimi, remiantis įvairių sričių ekspertų patarimais ir pavyzdžiais.
TV laida „2x2". Kūrybiškumo ugdymas
Kūrybiškumo ugdymo svarba
G. Land’as atliko įdomų kūrybinio potencialo longitudinį tyrimą pagal NASA metodiką Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis ištyrė 1600 penkiamečių vaikų ir nustatė, kad net 98 procentai jų turėjo ryškių kūrybinių gebėjimų. Pakartojus tą patį tyrimą su tais pačiais tiriamaisiais po 5 ir po 10 metų, ryškūs kūrybiniai gebėjimai buvo būdingi jau tik atitinkamai 30 ir 12 procentų tiriamųjų. Labiausiai tikėtinas atsakymas, jog kūrybinį potencialą ypač žlugdo įvairios taisyklės ir instrukcijos, nuolatinis žinių ir informacijos taikymas sprendžiant problemas pagal gerai „atidirbtus” algoritmus, laiko trūkumas organizacijose.
Originaliai mąstantis darbuotojas gali tapti vertingesnis už daug žinantį. Beje, kūryba ir lyderystė savo esme yra daug kuo panašios. Juk ir kūrybai, ir lyderystei būtinas aktyvumas, kryptingumas, subtilus konteksto suvokimas - tai leidžia pastebėti galimybes ir tendencijas, nustatyti ryšius.
Pasitikėjimą savo kūrybiniais gebėjimais galite pradėti ugdyti jau šiandien: keletą dienų iš eilės pabandykite pasielgti kitaip, nei esate įpratę, pvz., nuvykite į darbą nauju keliu, suvalgykite tai, ko dar niekada neragavote, pasikalbėkite su sunkaus būdo žmogumi, žvelgdamas į jį kitu žvilgsniu.
Kaip mąsto kūrybingi žmonės?
T. Ramanauskas aiškina, kad kūrybingumas duoda pasauliui tai, apie ką jis nežinojo ir ko jam labai trūko, cituodamas ekonomikos profesorių Daniel H. Pink. O išlaisvinti savyje slypinčią kūrybingą asmenybę, mąstyti netradiciškai bei pranokti save, pasak jo, bene lengviausia priėmus kito žmogaus mąstymą.
„Tai mums dažniausiai sekasi labai prastai - žmones, kurie mąsto kitaip, mes vadiname kvailiais. Nesvarbu, kaip mes mąstome, jei jie mąsto kitaip - jie yra kvailiai. Mes šioje vietoje pasiuntame“, - šypteli jis. Mums labai sunku priimti kito mąstymą, jis yra nepatogus, jis prieštarauja mūsų įsitikinimams, o ypač dabar, kai mes esame itin jautrūs, kai kažkas papurto mūsų įsitikinimus, kai spiria ir sako: ei, tu gal neteisus.
Būdai išlaisvinti kūrybiškumą
- Pavirsti personažu: Skirtingų kompetencijų galia ir pasivertinėjimas kitais mus gali išlaisvinti. Tai gali būti pramanytas herojus, kitas prekės ženklas, kūrėjas, politikas ar garsenybė.
- Pavirsti persisotinusiu: Giluminis patyrimas yra svarbiau nei neaprėpiama kiekybė, nes kiekybė nebėra vertybė.
- Pavirsti įsiutusiu: Reikia įsijausti į tuos, kurie pyksta, ir gali būti, kad tai padės sugalvoti genialių verslo idėjų.
- Pavirsti vaiku: Staiga praradome žaismės momentą, kuris yra gyvybiškai svarbus mokantis, augant ir tobulėjant.
- Pavirsti klausiančiu: Geriausios idėjos, galinčios generuoti pelną ar garantuoti verslui sėkmę, gimsta klausantis vieni kitų ir ieškant atsakymų į visiems rūpimus klausimus.
- Pavirsti abejingu: Įsijausti į tai, ką jaučia abejingas žmogus.
- Pavirsti paslaptimi: Gera mįslė visą laiką aktyvuoja.
- Pavirsti žaidžiančiu: Kūrybinėje fazėje lengvumas ir klaidos mandatas yra beprotiškai svarbus.
- Pavirsti aktyvistu: Už bet kokią komunikaciją geriau veikia veiksmas, supurtantis iki šiol nusistovėjusias normas.
- Pavirsti klišių žudiku: Reikėtų griauti tik tai, kas nepagrįsta.
Kūrybingumo ir aplinkos sąveika
Retai susimąstome, kaip mūsų emocijos priklauso nuo aplinkos. Vaikai reaguoja į viską, menkiausią tėvo veido raukšlės pasikeitimą, antakio ištiesinimą, subtilų lūpos patraukimą. Nuo to pakinta visa vaiko vidinė būsena. Ir nebūtinai vaiko. Jei žmogui situacija svarbi, jis bando priderinti savo emocijas. Todėl ir ugdymas turi vykti per prasmingą veiklą.
Mokslininkai įvardina, jog aukštesnės emocijų formos vystosi bendroje aktyvioje įvairioje aplinkoje (Saarni, Lindqvist). Todėl vaikai turi susidurti su įvairiomis situacijomis, ir tada, kai linksma, ir tada, kai liūdna ar labai pikta. Jei nebūsi patyręs emocijos, nemokėsi ir su ja susidoroti. Emocijos patyrimas yra svarbi ugdymo dalis, kurią dažnai praleidžiame. Jei emocijos patiriamos bendrai, jas lengviau įveikti.
Šiuolaikiniai psichiatrai ir psichologai (Siegel ir Payne Bryson) akcentuoja, kad sveikas emociškai stiprus žmogus turi didelę emocijų toleranciją. Bet jei jo aplinkoje nėra toleruojamas pyktis - nes tai blogas jausmas, arba neleidžiama stipriai dūkti - nes per didelis triukšmas, tuomet tos tolerancijos neišmoksta ir pats vaikas.
Emocijos yra skirtingas susijaudinimas. Džiaugsmas, susižavėjimas, smalsumas yra lengvo susijaudinimo reakcijos, jas lengva valdyti, gera nukreipti, norisi pasidalinti. Stiprus (pyktis) ar labai silpnas (liūdesys, melancholija) susijaudinimas apsunkina santykius, nemotyvuoja mokytis, sukuria nesaugumą. Nereikia išsigąsti, kad mūsų ar vaiko pusiausvyra išsimuša karts nuo karto, nes tai padeda vėl susibalansuoti ir patikrinti ar galime toliau eiti tiesiai. Kaip ir važiuojant dviračiu, pusiausvyra pradžioje neveikia, bet po daugiau praktikos, ji atsiranda ir nors kartais susvyruojame važiuodami, vėl atgauname pusiausvyrą. Emocijų patyrimui įprasminti labai praverčia įvairios patarlės, o viena kuri padeda lanksčiai prisitaikyti prie sunkumų ir toleruoti įvairius įvykius - nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
Kūrybingumas ir asmeniniai santykiai
Kiekviena kūrybingo žmogaus žmona žino, jog jai, greičiausiai, atiteks tik kruopelytės tos sėkmės, pozityvo ir „šventinio“ savo vyro veido. Beje, gal būt žaidimas ir vertas kažko, ypač jei kalba eina apie tikrą meilę - reikia tik padėti kažkiek pastangų, kad suprastumėte kartą ir visiems laikams - jis ne toks, kaip visi. Tą reikia priimt kaip duotybę, ir net jei jis bandys jus įtikinėti priešingai, pasiduoti įkalbinėjimams neverta, todėl, kad dvasioje jis žino tiesą, tačiau kartais abejoja.
Abejonės - bruožas būdingas bet kuriam kūrybinės profesijos vyrui nuo šokėjo iki dailininko. Taip jau susiklostė, kad žmogus, kurį gamta apdovanojo bet kokiu talentu, iki paskutinio atodūsio abejos tuo, jog jis iš tikrųjų apdovanotas, abejos tuo, ar sugebės jis susitvarkyti su šia atsakomybe, o svarbiausia - ar sugebėsite su ja susitvarkyti jūs, todėl, kad nuo šiol jūs irgi esate to nuostabaus kažko dalis. Trumpiau kalbant, jo talentą jums teks ne tik priimti, bet ir pasidalinti kartu su juo, tuo pačiu, ko gero, teks atsisakyti savųjų. Dviejų genijų viena šeima neatlaikys - ar ne taip?
Taip, kad, jeigu statistinis vyriškis atsako už didelį pasaulį (o moteris, žinoma, už mažąjį). Tai dailininkas ir poetas - už kosmosą. Todėl, vargu ar jis ims kreipti dėmesį į tokias smulkmenas, kaip jūsų prašymą nupirkti pieno ar duonos. Visiškai gali būti, jog iš parduotuvės jis jums atneš nepadoriai brangų kokteilį iš jūros gėrybių, kuriam išeis visas jo atlyginimas, tik todėl, kad jis atsitiktinai susimąstė, pasinėrė į mintis, supainiojo aštuonkojį su pienu, o kasoje buvo nesmagu prisipažinti, kad tokie produktai ne jo kišenei. Džiaukitės smulkmenomis - jūsų mylimasis juk atnešė dovaną būtent jums, o ne kažkam kitam! Tai aukščiausias pripažinimo lygis.
Apie režimą irgi teks pamiršti. Jis niekada nesikels pagal žadintuvą, na nebent pačiu kraštutiniu atveju, kad nuvežtų jus į sporto salę ar į kavinę susitikti su drauge. Greičiausiai, jeigu jūsų mylimasis - pelėda, naktį jis repetavo Hamleto vaidmenį naujam spektakliui, skaitė Čechovą arba tapė paveikslą, todėl kad, kaip žinoma, bet kuris menas reikalauja tylos, o kartais ir tamsos. Priešingu atveju, jeigu jūsų mylimasis įpratęs keltis su gaidžiais, jums taip pat teks įprasti keltis dar neprašvitus - juk reikia gi jam su kažkuo dalintis mintimis ar abejonėmis!
Tik mūsų televizorių ekranuose žinomi aktoriai ir muzikantai spindi pozityvu, be galo šypsosi, meistriškai juokauja. Namuose jie (taip pat, beje, kaip ir mes su jumis) turi teisę nusimesti kaukes. Šiuo klausimu reikėtų būti labai dėmesinga: skundų nebuvimas gali iš tiesų būti nerimą keliančiu požymiu. Su globaliais nemalonumais jūsų dailininkas ar šokėjas gali susitvarkyti savarankiškai, visam kitkam esate jūs.
Jie, ko gero, didesni pragmatikai, nei kitų, pačių banaliausių profesijų atstovai. Rožių žiedlapių, žvakių ir šilkinės patalynės klausimais, jie, deja, yra absoliučiai bejėgiški. Atsargos, kaip taisyklė, pakanka tik pirmajam pasimatymui, na daugiausiai dar antram, o po to prasideda realus gyvenimas su nerealiu partneriu. Reikalas tame, kad žmogui, pavargusiam nuo scenos triukšmo ir gerbėjų minios, reikalinga tyla, paprastumas ir minimalizmas. Tai yra, paprasčiau kalbant, labiausia pasaulyje jam norisi tiesiog atsipalaiduoti šalia žmogaus, kuriuo jis gali pilnai pasitikėti ir tapti tuo, kuo yra iš tiesų. Ir įprastai, tai visai ne Džeimsas Bondas. O pavargęs, nusidirbęs vyriškis, kuriam kaip ir visiems Žemės žmonėms norisi valgyti, gulėti ant sofos, žiūrėti futbolą per televizorių, o ne skraidyti po rožių žiedlapius.
Viena iš gyvenimo su kūrybinės profesijos (ir natūros) žmogumi ypatybių, yra pilnas pasinėrimas į jo profesionalią erdvę. Ir, atrodo, dabar pas jus atsiras kur kas daugiau temų pokalbiams su jūsų mylimuoju, todėl, kad greičiausiai jis mažai ką supranta banko tarnautojo, gydytojo ar redaktoriaus profesijoje.
Išmokite jį mylėti tiesiog taip, už tai kad jis - tai jis. Nekreipkite dėmesio į pilną šiukšlių kibirą, į neplautus indus, riebias dėmes ant marškinių, su kuriais jis atėjo iš eilinio banketo, tiesiog pamirškite, priimkite savo mylimąjį ir jo talentą, ir mylėkite jį už tai, kuo jis apdovanotas, kas suteikiama visai nedaugeliui. Su kūrybišku, nestandartiniu žmogumi gyventi sunku. Kartais, atrodo, visiškai neįmanoma, būtent todėl taip dažnai pas gražuolius iš TV ekranų kyla visiškai ne teatrališki skandalai.
Pablas Pikasas: patarimai kaip praturtėti
Pablas Pikasas - žymus XX amžiaus dailininkas, skulptorius ir kūrėjas. Apie gyvenimą jis turėjo savitą ir išmintingą požiūrį.
Genijus mielai dalinosi su jais profesinėmis paslaptimis, kaip tapti visuomenėje gerbiamais ir ekonomiškai nepriklausomais asmenimis. Kaip praturėti? Patarimas paprastas: reikia elgtis taip, kaip elgiasi patys geriausieji!
Citatos iš Pablo Picasso:
- „Tai padaryti gali tas, kuris mano, kad gali. O negali tas, kuris mano, kad negali."
- „Kai susirenka grupė kritikų, jie kalba apie formą, struktūrą ir prasmę."
- „Kiti mato tai, kas buvo ir klausia: kodėl."
- „Pasaulis šiandien nebeturi prasmės."
- „Sėkmė yra kupina pavojų. Pradedama atkartoti save, o tai net pavojingiau nei kopijuoti kitus."
- „Kiekvienas vaikas - menininkas."
- „Dailininkas - tai žmogus, kuris piešia kažką, ką galima parduoti."
- „Jeigu esi kareivis, gali tapti generolu. Jeigu esi vienuolis, gali tapti popiežiumi."
Mokytojo Donato Kriuko įžvalgos
Mokinį turi vertinti ne už galutinį rezultatą, o už pastangas, progresą, ryžtą ir asmenybę. Turi padėti jam tapti geru žmogumi“. Taip mano Meilės Lukšienės premiją 2014 m. gavęs Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos technologijų mokytojas ir pirmosios „Renkuosi mokyti!“ kartos alumnas Donatas Kriukas.
„Technologijų dalykas tvarkaraštyje dažniausiai minimas kaip paskutinis. Tačiau šioje pamokoje mokiniai turi tiesioginę galimybę išbandyti save, būti savimi, taikyti praktinius sprendimus atliekant uždavinius, džiaugtis savo mokymosi rezultatais ir plėtoti kūrybines galias. Galiu drąsiai teigti, kad technologijos mokykloje yra pats tiesiausias kelias pačiam mokiniui suprasti, kokios yra jo galimybės ir kūrybiškumą išbandyti praktiškai. Tai dalykas, kuriame gali materializuoti savo emocijas ir idėjas. Technologijos nėra tas dalykas, kurio žinių įvertinimui reikia laukti 12 metų. Technologijų dalyke gali pamatyti prasmę ir naudą tuo pačiu metu, kai suprojektuoji ar pagamini gaminį. Tai didžiausia šio dalyko vertė. O jeigu žmogus mato prasmę išmokti tai ateityje - tai yra nuostabu“, - sakė mokytojas D. Kriukas.
„Mane sužavėjo galimybė pakeisti požiūrį į mokyklą, atnešti naujų vėjų, imtis iki tol nebuvusių iniciatyvų. Tikiu, kad mokykla gali būti ta vieta, kurioje mokiniai ir mokytojai gali jaustis laisvi, pasitikintys, palaikantys ir kūrybiški. Šiandien mokykla yra kitokia“, - tikina supratęs jaunasis mokytojas.
„Stengiuosi būti žmogiškas mokytojas, suprasti, ką galvoja mokinys, kaip jam pateikti informaciją. Bandau padėti, patarti, o ne įsakyti. Specialių triukų mokydamas mokinius nenaudoju - tiesiog stengiuosi juos motyvuoti“, - apie požiūrį į šiuolaikinį mokytoją pasakojo D. Kriukas. Tiesa, mokinius jis stengiasi motyvuoti už pastangas, o ne už galutinį rezultatą. Todėl vertindamas juos atsižvelgia ne tik į sukurtą darbą, bet ir į progresą, asmenybę.
Premija D. Kriukui atiteko už aktyvų dalyvavimą mokyklos gyvenime bei šalies mokytojų veikloje, iniciatyvą mokymąsi padaryti patrauklesnį, gebėjimą motyvuoti mokinius ir gerą informacinių technologijų išmanymą.
Kūrybiškumo lavinimas: svarbiausi aspektai
Apibendrinant, kūrybiškumo lavinimas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis atvirumo naujovėms, drąsos eksperimentuoti ir gebėjimo priimti klaidas kaip mokymosi galimybes. Svarbu ugdyti ne tik savo įgūdžius, bet ir emocinį intelektą, kuris padeda geriau suprasti save ir kitus, prisitaikyti prie įvairių situacijų ir išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat, nepamirškite, kad kūrybiškumas gali būti išreikštas įvairiose srityse - nuo meno ir mokslo iki verslo ir asmeninių santykių. Svarbiausia - atrasti savo unikalų kelią ir nebijoti juo eiti.