Pasauliečių pranciškonų ordinas (OFS - Ordo Franciscanus Saecularis), kitaip žinomas kaip Atgailos broliai ir seserys arba Trečiasis šv. Pranciškaus įkurtas Ordinas, šiandien skaičiuoja daugiau nei 360 tūkstančių narių ir yra pasklidęs po 116 pasaulio valstybių. Lietuvoje Pasauliečių pranciškonų ordinas atkurtas 1991 m. rugpjūčio 3 d., Tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos oficialiai pripažintas 2001 m.
Ordinas susideda iš įvairių lygmenų brolijų: vietinių, regioninių, nacionalinių, tarptautinės. OFS nariai, likdami pasauliečiais ir laikydamiesi 1978 m. popiežiaus Pauliaus VI patvirtintos Regulos, įžadais įsipareigoja gyventi Evangelija pagal šv. Pranciškų.
Pašaukimas ir Įžadas
Tam, kad taptum pasauliečiu pranciškonu, turi iš Dievo gauti ypatingą pašaukimą - būti pranciškonu, o tai reiškia sekti Kristų Pranciškaus pėdomis. Pakartoti Pranciškaus gyvenimą, žinoma, kiek tai įmanoma gyvenant pasaulyje, kasdienėmis sąlygomis. Turime suprasti, kad maldos grupės neturi amžinųjų įžadų, joms nereikia ypatingo pašaukimo.
Tapdami pasauliečiais pranciškonais, mes duodame įžadus. Tai yra tikras pasauliečio pašventinimas. Mūsų įžadai yra vieši, duodami prieš Bažnyčios bendruomenę, iškilmingi ir amžini, duodami visam gyvenimui. Kiekvienas panorėjęs gali prisijungti prie maldos grupės, o po to ją palikti. Galima prisijungti prie įvairių bažnytinių organizacijų, o vėliau iš jų išeiti. Tuo tarpu mes įsipareigojame visam gyvenimui.
Taigi pasauliečiams pranciškonams labai svarbus vadinamasis įvesdinimo laikotarpis. Po to turime prašytis priimami į broliją, o po priėmimo turime pereiti ugdymo laiką.
Popiežius Benediktas XV, kuris buvo taip pat ir pasaulietis pranciškonas, aiškiai apibrėžė, kad esame tikras Ordinas: „Ordo veri nominis“. Kitas pasaulietis pranciškonas popiežius Pijus XII sakė tą patį: „Jūs esate pasaulietinis ordinas, bet tikras ordinas“.
Netgi vedę vyrai, ištekėjusios moterys ar žmonės, kurie turėjo kitų įsipareigojimų pasaulyje, norėjo viską palikti ir sekti paskui jį, bet Pranciškus pasakė: „Ne! Pasilikite, kur esate. Jūs reikalingi savo aplinkoje.“ Kaip rašo Tomas Celanietis, jis visiems suteikė gyvenimo formą. Negalime turėti omenyje vien tik mažesniųjų brolių, vien tik neturtėlių Klaros seserų arba vien tik pasauliečių pranciškonų. Mes esame šeima. Ir Pranciškui Dievo duota misija: „Eik ir atstatyk mano namus, kurie, kaip matai, griūva“ apima visus mūsų gyvenimo aspektus.
Kelias į Pasauliečių Pranciškonų Ordiną
- Įvesdinimo laikotarpis
- Prašymasis priimti į broliją
- Ugdymo laikotarpis
- Laikinųjų įžadų davimas (galima tris kartus kas vienerius metus)
- Amžinųjų įžadų davimas
Kalbant apie pašaukimą, dažniausiai turime galvoje pašaukimus į pašvęstąjį gyvenimą, pašaukimus į kunigystę, tad daugeliui žmonių gali būti gana neįprasta girdėti apie pasauliečio pašaukimą. Šis pašaukimas yra atpažįstamas. Moderni teologija atpažįsta Bažnyčioje tokį pašaukimą. Yra daugybė tarnysčių ir daugybė charizmų, ir kiekviena tarnystė bei charizma yra svarbi Bažnyčios, Kristaus kūno, kūryboje.
Šiandien matome, jog viskas ateina iš Dievo, ir atpažįstame, kad kiekvienas turi tarnystę Kristaus kūne. Neįmanoma, kad dideliame Kristaus kūne, kurio tik mažą dalį sudaro vienuoliai ir kunigai, didžioji dalis tikinčiųjų neturėtų ką veikti ar pasakyti. Jei tampame broliais arba liekame šeimos vyru, tėvu, mama, sukuriame šeimą, visa tai įvyksta dėl Dievo pašaukimo. Lygiai taip, kaip kurį nors kitą Dievas pašaukia tapti vienuole ar kunigu. Nėra žmogaus, kuris negautų pašaukimo pasiekti savo asmeniniam tobulumui.
Ir turime pripažinti, kad tėvai ir motinos yra labai svarbūs. Jie yra tie, kurie formuoja žmonių charakterius, asmenybes. Tie, kurie perduoda Dievo dovanotą gyvenimą. Kalbant apie pašaukimo sąvoką, svarbu suvokti, jog mes esame pašaukti gyvenimui. Dievas pašaukia mus gyvenimui todėl, kad mus myli. Esame pašaukti būti su Juo amžinybėje. Jis mums dovanoja talentus ir dovanas, taip pašaukdamas misijai. Ši misija skirta ne vien mums patiems, bet dažniausiai nukreipta į kitus.
Tad jei kas nors yra kviečiamas tapti tėčiu, mama ir sukurti šeimą, tai yra jų pašaukimas. Ir jie taps tobuli Dievo akyse, būdami geri tėvai, mamos, vyrai ir žmonos. Lygiai kaip pašauktas kunigystėn ten atras savo tobulumą.
Turiu pasakyti, kad kai Dievas kažko nori, Jis gauna. Nors mes, žmonės, esame labai galingi - galime pasakyti Dievui „ne“, bet Dievas yra atkaklus, Jis nenustoja tavęs traukęs už rankovės.
Pašaukimo niekada nesuprasi greitai ir iškart. Ne kiekvienas turi šventojo Pauliaus malonę „nukristi nuo arklio“ ir būti pagriebtam Jėzaus Kristaus. Tai visada užtrunka laiko. Užtruko su pašaukimu ir šventasis Pranciškus. Kai galiausiai atėjau į ordiną, dalykai po truputį keitėsi, augo. Ordine aš suradau ramybę, pasitenkinimą, galimybę augti, dvasinę gerovę, - visus ženklus, kad esi teisingoje vietoje.
Pasauliečių Pranciškonų Misija
Pasauliečių pranciškonų ordino misija Katalikų Bažnyčioje yra būti pranciškonais. Kaip sako mūsų regula ir konstitucijos, turime būti pažįstami iš to, kaip gyvename. O mūsų gyvenimas - tai būti tobulais krikščionimis kaip Pranciškus. Mes nesame žmonės iš kosmoso, bet paprasti žmonės, kurie, kaip ir visi tikintieji, turi sekti Kristų ir stengtis būti į Jį panašūs. Tačiau mes turime tai daryti kaip Pranciškus, nes jis yra mūsų modelis.
Kai mūsų širdis, mąstymas atsiverčia į Jėzų Kristų, visomis jėgomis stengiamės supanašėti su Jėzumi kaip Pranciškus - paprastumu, mylint Jo buvimą Eucharistijoje, neturto, skaistumo ir paklusnumo dvasia. Ir jei visa tai darome nuolankiai kaip Pranciškus, būsime atpažįstami kaip tikri krikščionys ir Pranciškaus pasekėjai.
Bažnyčios misija yra mūsų misija. Šv. Damijono Nukryžiuotasis pašaukė Pranciškų atstatyti Bažnyčią. Tai yra ir mūsų misija. Turime būti pasirengę Dievo pašaukimui dirbti dėl Bažnyčios, vadovaujant ganytojams, popiežiui, vyskupams ir mūsų kunigams. Mes nesame susiaurinti ties viena maža užduotimi, bet turime apimti viską.
Popiežius Benediktas XVI knygoje „Jėzus iš Nazareto“ rašo: „Turėti, tarsi neturėtum, išmokti šios vidinės įtampos kaip galbūt sunkesnio reikalavimo ir įstengti su ja nuolat iš naujo tikrai sugyventi, palaikomam radikalaus sekimo žmonių, - štai Trečiojo ordino prasmė“.
Mes gyvename pasaulyje įprastomis pasaulio sąlygomis. Daugelis iš mūsų yra pašaukti sukurti šeimas, tad aišku, kad negalime būti neturtingi nieko neturėjimo prasme. Juk mums reikia išmaitinti ir aprengti šeimą, leisti vaikus į mokyklą. Pasauliečiai pranciškonai neduoda trijų įžadų, bet iškilmingą pažadą - laikytis visos Evangelijos. Kartais klaidingai galvojame, kad yra tik trys evangeliniai patarimai. Taigi mes turime gyventi pagal neturto dvasią, pagal paklusnumo dvasią ir pagal skaistumo dvasią.
Kai kalbame apie neturtą, mūsų santykis su daiktais yra apibrėžiamas vienu žodžiu „neprisirišimas“. Turiu, tarsi neturėčiau. Aš nesudedu savo širdies į materialius dalykus. Turiu juos naudoti todėl, kad jie yra pagalba mano gyvenimui, mano šeimai, mano pašaukimui, mano brolijai, mano Bažnyčiai. Neturto dvasia mums yra neprisirišimas.
Siekiant pripildyti pasaulį Jėzaus Kristaus Evangelija, mums reikia brolių. Jie eina kaip naujieji apaštalai, sekdami Jėzų. Mums reikia tų, kurie meldžiasi, kurie kaip Mozė laiko iškeltas rankas ir palaiko apaštališką atsidavimą. Taigi mes, pasauliečiai pranciškonai, labai skiriamės nuo maldos grupių, nes įsipareigojame visam gyvenimui.
Pasauliečių pranciškonų ordino misija Katalikų Bažnyčioje yra būti pranciškonais. Kaip sako mūsų regula ir konstitucijos, turime būti pažįstami iš to, kaip gyvename. O mūsų gyvenimas - tai būti tobulais krikščionimis kaip Pranciškus. Mes nesame žmonės iš kosmoso, bet paprasti žmonės, kurie, kaip ir visi tikintieji, turi sekti Kristų ir stengtis būti į Jį panašūs. Tačiau mes turime tai daryti kaip Pranciškus, nes jis yra mūsų modelis.
Pasauliečių pranciškonų ordinas (PPO) (tuo metu vadintas Atgailos brolių ir seserų ordinu) įkurtas 1221 m. Italijoje šventojo Pranciškaus Asyžiečio. PPO brolijose broliai ir seserys, pagal savo, kaip pasauliečių, padėtį, įžadais įsipareigoja šventojo Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu gyventi Evangelija ir laikytis Bažnyčios patvirtintos Regulos. Norint tapti Ordino nariu reikia beveik 6 metų: 1 m. įvesdinimo laikotarpis, naujokynas - iki 2 m. Laikinuosius įžadus galima duoti tris kartus kas vienerius metus.
PPO broliai ir seserys, viešai ar pogrindyje, skelbia Evangeliją žodžiu ir pavyzdžiu. Meldžiasi už Bažnyčią, Tėvynę ir pasaulį. Moko vaikus ir jaunimą doros bei tikėjimo tiesų. Vykdo švietėjišką ir neformaliojo suaugusiųjų bei jaunimo ugdymo veiklą (VšĮ „Pranciškoniška pasauliečių akademija“, JauPra, Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba, Pranciškučiai ir t.t.). Globoja nesugebančius savimi pasirūpinti - vargšus, našlaičius ir priklausomus žmones.
Lietuva yra ypatinga šalis. Jau antrą kartą čia atvykstu ir atrandu nuostabią solidarumo bei brolystės dvasią. Dalyvavau dviejose Šv. Pranciškaus draugų stovyklose Pakutuvėnuose ir turiu pasakyti, kad ši vieta yra palaiminta. Brolystės dvasia, kurią išgyvenau su tais žmonėmis, buvo fantastiška. Man netgi atrodo, kad visi Lietuvoje sutikti žmonės yra spontaniški pranciškonai. Jums save reikia tokiais užauginti, o jūs kažkaip natūraliai, spontaniškai esate pranciškonai. Jums turėtų būti labai paprasta atpažinti pranciškonišką pašaukimą.
Kongreso temai buvo pasirinkta Regulos eilutė: „Iš Evangelijos į gyvenimą ir iš gyvenimo į Evangeliją“. Su broliu Benedetto kalbėjomės apie pranciškonišką misiją nešti Evangeliją į kiekvieną kasdieninio gyvenimo užkampį, apie per aštuonis šimtmečius ordino nueitą kelią - nuosmukius ir pakilimus.
Taigi mano patirtis su Lietuvos žmonėmis nuostabi. Sutikau labai daug entuziastingų žmonių, labai daug paprastų žmonių ir labai daug mylinčių žmonių.
Broliai yra dėl pasauliečių, ir pasauliečiai yra dėl brolių. Labai natūraliu būdu, gražioje simbiozėje - taip, kaip ir turėtų būti. Taigi tikiu, kad esate gerame kelyje.
Pasauliečių pranciškonų misija - skelbti Evangeliją, vedant žmogų į asmeninį santykį su Jėzumi Kristumi, šv.
Kas yra pasaulietinė pranciškonų profesija?
tags: #kaip #buti #pasaulieciu