Kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą: praktiniai patarimai ir žaidimai

Finansų pasaulis yra įvairus ir kompleksiškas, todėl suprasti jį vaikams (o ir suaugusiems) yra didelis iššūkis. Asmeniniai finansai daro didžiulę įtaką kasdieniam mūsų visų gyvenimui, taigi, natūralu, jog itin svarbu išmokyti vaikus tinkamai elgtis su pinigais. Specialistai sutinka - finansinio raštingumo pagrindas turi atsirasti dar vaikystėje, tačiau kaip vaikus sudominti finansinio raštingumo pamokomis? Panagrinėkime, kaip tai padaryti efektyviai ir įdomiai.

Kodėl svarbu ugdyti finansinį raštingumą?

Finansinis raštingumas - tai gebėjimas efektyviai valdyti savo finansus. Šis įgūdis, yra naudingas kiekvienam siekiančiam priimti veiksmingus finansinius sprendimus. Turėti finansinio raštingumo kompetenciją nėra tiesiog mokėjimas suskaičiuoti savo turimus pinigus ir biudžetą paskirstyti savo poreikiams. Tai procesas, kuris apima daugiau dalykų.

„Vis dažniau kalbame ne tik apie finansinį raštingumą, bet ir apie gebėjimą pasirūpinti savo finansine gerove (wellbeing). Paprastai sakant, finansiškai raštingas žmogus sugeba atlikti mokėjimus, vykdyti kasdienius įsipareigojimus, pasirūpinti savo saugumu ir ateitimi, kartu sugebėdamas įvertinti prisiimamas rizikas. Tad tai yra apie dabartį ir ateitį, žinias ir įgūdžius, saugumą.

Ugdyti finansinio raštingumo kompetenciją ir gebėjimą elgtis su pinigais pravartu pradėti nuo tada, kai gauname pirmuosius pinigus - dar vaikystėje. Tada, kai esame pratinami taupyti ar, pavyzdžiui, užsidirbti, atliekant paprasčiausius namų ruošos darbus. “Neretai, vos 5-6 metų vaikas, jau sprendžia kam skirti pirmus močiutės dovanotus pinigus. Mokytis beveik visi pradeda šeimoje ir iš šeimos ateina didžiausias, stipriausiai susiformavęs žinių ir įgūdžių bagažas.

Vaikai gyvenimo įgūdžius lavina stebėdami savo tėvus, o suaugusiųjų elgesys su pinigais turi didelę įtaką jų požiūriui į finansus ateityje.

Kaip pradėti mokyti vaikus apie pinigus?

„Nereikia laukti, kol vaikai pradės mokytis ekonomikos mokykloje - apie pinigus su jais reikėtų pradėti kalbėti dar ankstyvoje vaikystėje. Tėvai gali įtraukti vaikus į kasdienio šeimos biudžeto planavimą, pavyzdžiui, ruošiantis atostogoms. Be to, jei vaikams suprantama kalba pasakosite, kaip uždirbami pinigai, jie pamažu pradės suprasti, kaip jie atsiranda ir kad, jų kiekis šeimoje nėra neribotas“, - sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.

1. Supratimas, kaip uždirbami pinigai

Viena pirmųjų ir pagrindinių pamokų, padėsiančių suteikti mažamečiam vaikui žinių apie finansus - supratimas ir parodymas, kaip uždirbami pinigai. Puikus būdas padaryti tai praktiškai - suteikti vaikui galimybę šiek tiek užsidirbti pačiam. Parinkite keletą užduočių, kurias vaikas galėtų atlikti artimiausią savaitę. Tai gali būti jaunesniojo broliuko ar sesutės priežiūra, maisto ruošimas, daržo ravėjimas, uogų skynimas, automobilio valymas ir kt.

Kai vaikas sėkmingai atlieka visus sąraše numatytus darbus, jis už pastangas turėtų gauti kišenpinigių. Svarbu žinoti ir suprasti, kad šie papildomi darbai neturėtų būti tie, kuriuos vaikas privalo atlikti (reguliariai tvarkytis savo kambarį ir pan.).

2. Tinkamas elgesys su uždirbtais pinigais

Mokyti vaiką tinkamai elgtis su uždirbtais pinigais - ne mažiau svarbu nei skatinti jų užsidirbti. Įtraukite vaiką į jūsų namų ūkio biudžeto planavimą. Kartu susėskite ir peržvelkite išlaidas, į kurias esate išskaidę šeimos pajamas. Tada papasakokite ir kartu padiskutuokite, kaip sudėliojate prioritetus ir paskirstote pajamas. Kai vaikas pats užsidirba pinigų, tai puiki galimybė parodyti skirtumą tarp norų ir poreikių.

3. Taupymo svarba

Padėdami vaikui formuoti asmeninį biudžetą, nepamirškite papasakoti ir apie taupymo svarbą. Vaikus mokyti taupyti galima pradėti nuo mažų dienų - viskas, ko jums reikia, tai tradicinė taupyklė, kurioms šiandien yra įvairių alternatyvų mobiliosiose programėlėse. Taip pat pravartu su vaikais pasikalbėti apie investavimą. Visų pirma, paaiškinkite, kuo ypatingas investavimas ir kaip galima didinti savo santaupas.

4. Dalinimasis su kitais

Geri darbai - neįkainojami. O mokyti vaiką dalintis su kitais - svarbi auklėjimo dalis, džiuginanti ne tik kitus žmones, bet ir suteikianti moralinį pasitenkinimą vaikui. Jei jūsų šeimos finansinė situacija leidžia, apsvarstykite galimybę įtraukti naują - aukojimo - grafą į savo namų ūkio biudžetą. Taip pat galite paskatinti vaiką dalį santaupų skirti sunkiau besiverčiantiems asmenims, organizacijoms, gyvūnų prieglaudoms ir kt.

5. Atsakingas skolinimasis

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - skolinimasis. Svarbu vaiką supažindinti su skolinimosi ir pinigų grąžinimo principais. Pradėkite nuo paprastų pavyzdžių - paaiškinkite, kad norėdami pasiskolinti mokykloje iš draugo saldumynams, turi suprasti, kad tai nėra dovana, vėliau šiuos pinigus reikės grąžinti.

Žaidimai, ugdantys finansinį raštingumą

Tačiau žaidimo metu vaiką kur kas labiau įtrauksite, sudominsite ir galėsite vaizdžiai paaiškinti sudėtingesnes finansų sąvokas, pinigų veikimo principus ar taupymo paskirtį. Pasak S. Gimžauskienės, šiuo metu žaidimų, kurie gali padėti ugdyti vaikų finansinį raštingumą, pasirinkimas yra itin platus.

1. Vaidmenų žaidimai

• Profesijos pasimatavimas. Tuomet pasidalinkite rolėmis. Padėkite vaikui parduoti ir atlikti savo paslaugas, daiktus, suskaičiuoti gautą sumą ir išskaičiuoti grąžą. Atkreipkite jo dėmesį, kodėl kai kurių profesijų paslaugų mums reikia vos retkarčiais, o be kitų neišgyventume nė dienos.
• Daugiau nei rolė. Vaikystėje daugelis mėgdavo žaisti ir įsivaizduoti darbą parduotuvėje, kavinėje ar kitose paslaugų sektoriaus srityse.
• Suprasti visuomenę. Šiame žaidime vaikui ne tik lengviau įsivaizduoti, kaip kiekviena profesija prisideda prie bendros visuomenės gerovės, tačiau ir pamatyti, kaip už savo pastangas galima gauti atlygį, o už jį įsigyti kitas paslaugas ar produktus.
• Plėsti akiratį. Kas kartą vaidmenų žaidimams pasistenkite pasirinkti vis kitos srities profesiją ar paslaugų sritį ir taip plėsti atžalos akiratį.

2. Pinigų gamyba ir įkainojimas

• Iš spalvoto popieriaus namuose pasigaminkite skirtingos vertės banknotų (galite naudoti ir tikras smulkiąsias monetas).
• Įkainokite jais pasirinkto vaidmens paslaugas ir „produktus“, t. y. Paslaugų ir daiktų vertės skirtumai.
• Padėkite vaikui suprasti, kad skirtingų paslaugų ir daiktų vertė bus ne tokia pati. Ji priklauso nuo paslaugos sudėtingumo, galbūt retumo (taip paskatinsite ieškoti kūrybiškų sprendimų), daikto kokybės, susidėvėjimo lygio ir pan.

3. Biudžeto paskirstymas

• Tuo pačiu padėkite vaikui suprasti, kaip jūs šeimoje paskirstote pinigus ir kaip pasirenkate, ką už juos įsigyti.

4. Pinigų istorija

• Kartu su vaikais pasidomėkite pinigų istorija ir kaip jų forma keitėsi bėgant laikui. Ar žinojote, kad senovėje žmonės mainams naudojo kriaukleles, prieskonius arba galvijus?
• Kadangi pinigų vertė vaikams yra abstrakti sąvoka, jie gali paprasčiausiai panorėti namuose pasigaminti savo pinigus. Akcentuokite vaikams, kad pinigų leidyba yra atsakingas procesas, teisę tai daryti turi tik valstybės institucijos, kurios vadinamos centriniais bankais. Be to, visi pinigai spausdinami specialiose spaustuvėse, kurios itin gerai apsaugotos.
• Paaiškinkite vaikui, kad pinigai gali turėti ne tik fizinę formą, bet ir būti laikomi banko sąskaitoje, su kuria yra susieta mokėjimo kortelė.

5. Programėlės ir atlygio sistemos

• Šiandien egzistuoja daugybė programėlių, siūlančių įvairius sprendimus, leidžiančius tėvams skatinti vaikų finansinį sąmoningumą ir tinkamus pinigų valdymo įpročius per atlygio sistemą.
• Vaikus motyvuoja atlygis ir įgalinimas patiems priimti sprendimus. Žaidimo dalyviai sprendžia įdomius finansinio raštingumo klausimus, o už teisingus atsakymus renka taškus. Šiuos taškus jie gali bet kada iškeisti į norimus prizus - nuo kavos puodelio, maisto į namus iki knygyno ar kitų parduotuvių kuponų ir kino ar muzikos prenumeratų.

6. Taupyklės

• Dar vienas žaidimas, padėsiantis lavinti vaikų finansines žinias, gali būti ir taupyklių gamyba. Drauge su vaiku pasigaminkite taupyklę iš permatomo stiklainio arba medinės dėžutės. Leiskite vaikui ją dekoruoti pačiam, o tuo metu pasikalbėkite, kam vaikas nori taupyti ir kiek gali kainuoti jo trokštamas daiktas. Priminkite vaikui, kad taupymui prireiks kantrybės ir jis gali užtrukti ilgiau nei norėtųsi.
• Svajonių žemėlapis - kelrodė žvaigždė taupyklių misijai. Į šias dirbtuves galite įtraukti ir daugiau šeimos narių. Tuo pačiu tai bus proga aptarti atžalos svajones, pasidalinti savo patirtimi, kokias jūs turite taupykles, kiek dirbote, kiek taupėte savo svajonėms ir kaip jautėtės jas pasiekę.
• Vaikui sulaukus 14 m., galima jam pasiūlyti pinigus taupyti e. taupyklėje.

7. Valiutų keitykla

• Vaikui suprantant pinigų sąvoką ir jų paskirtį, jį galima supažindinti ir su skirtingų šalių valiutomis bei paaiškinti, kodėl visi pinigai nėra tokios pačios vertės.
• Pradėkite nuo paaiškinimo, kas yra valiuta ir kaip pinigų pavadinimai skiriasi įvairiose šalyse. Lietuvoje ir didesnėje dalyje Europos Sąjungos šalių naudojamus pinigus mes vadiname eurais, o štai amerikiečiai savo pinigus vadina doleriais, britai - svarų sterlingais, skandinavai - kronomis, lenkai - zlotais, ukrainiečiai - grivinomis. Jei namuose turite skirtingų valiutų, parodykite vaikams, kaip jos atrodo ir pažaiskite „valiutų keityklą“.
• Padėkite vaikams suprasti kaip veikia valiutos ir keityklos. Papasakokite vaikui, kad valiutų keitykla yra vieta, kur žmonės gali keisti vienos šalies valiutą į kitos šalies pinigus. Pavyzdžiui, gali iškeisti savo turimus eurus į svarus, kad keliaujant atostogų į Jungtinę Karalystę galėtų ten atsiskaityti. Be to, galite paaiškinti, kad turima mokėjimo kortelė leidžia atsiskaityti įvairiose šalyse ir šiuo atveju nieko keisti nereikia.

8. Stalo žaidimai

• Ugdyti vaikų finansinį raštingumą galima ne tik su namuose pasigamintais žaidimais, bet ir pasitelkiant klasikinius stalo žaidimus. Vienas pasaulyje populiariausių, be abejonės, yra „Monopolis“. „Monopolį“ galima pradėti žaisti nuo 5 metų (yra specialios mažiems vaikams skirtos šio žaidimo versijos), kelios šio žaidimo versijos yra adaptuotos lietuvių kalbai.
• Žaisti „Monopolį“ su vaikais gali būti labai smagu, o jiems laimėjus apims geras jausmas, tačiau svarbu mokyti vaikus suvokti ir priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Leiskite vaikui laimėti, kad turėtų galimybę patirti ir pasitenkinimą, pasitikėjimą savimi bei norėtų žaisti toliau. Yra ir daugybė kitų stalo žaidimų, kurie gali lavinti vaikų finansines žinias bei įgūdžius.

Svarbūs aspektai ugdant finansinį raštingumą

Svarbu mokyti vaikus ne tik išleisti, bet ir taupyti. Vienas iš veiksmingų metodų - „palūkanų“ sistema: jei vaikas neišleidžia pinigų tam tikrą laiką, jis gauna papildomą sumą. Tai primena garsųjį zefyro eksperimentą, kuriame vaikams buvo pasiūlyta pasirinkti tarp vieno zefyro dabar arba dviejų, tačiau praėjus šiek tiek laiko. Eksperimento rezultatai parodė, kad gebėjimas save kontroliuoti, atidėti malonumą, buvo siejamas su didesne vaikų sėkme ateityje.

„Vaikai dažnai nori visko čia ir dabar, tačiau finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo kantriai laukti. Jei vaikas suvokia, kad atidėtas malonumas gali suteikti didesnę naudą, tai jam padeda ne tik tvarkant pinigus, bet ir kitose gyvenimo srityse. Tėvai gali skatinti taupymą žaismingu būdu - pavyzdžiui, jei vaikas savaitę nesinaudoja pinigais, už tai gauna „palūkanas“.

Įtraukti vaiką į biudžeto planavimą - puikus būdas ugdyti jo finansinius įgūdžius. Pavyzdžiui, galima kartu suplanuoti savaitės vakarienes ir apsipirkti pagal nustatytą sumą. Tai moko kainų suvokimo, prioritetų nustatymo ir atsakingo pinigų valdymo. „Kai vaikas mato, kaip tvarkomas biudžetas, jis greičiau supranta, kad pinigai nėra neišsenkantys.

„Citadele“ banko atstovė rekomenduoja dar vieną būdą, kaip vaikams ugdyti finansinius įgūdžius - pradėti kurti savo mažus verslus, pavyzdžiui, parduoti senus žaislus, piešinius ar net prekiauti limonadu vasarą. Tokios veiklos, anot jos, ne tik suteikia praktinės patirties, bet ir padeda įsisavinti pagrindinius verslo principus, tokius kaip pelno siekimas, išlaidų ir pajamų balansavimas.

„Tokių veiklų metu vaikai išmoksta ne tik uždirbti pinigus ar valdyti savo išlaidas, bet ir ugdo atsakingą požiūrį į finansus. Vaikai supranta, kad pinigai neatsiranda lengvai ir kad kiekvienas finansinis sprendimas turi savo pasekmes. Šie įgūdžiai yra naudingi ne tik versle, bet ir kitose gyvenimo srityse, nes atsakomybė bei savarankiškumas yra vertybės, kurios bus svarbios ateityje“, - teigia S.

Statistika

Banko „Citadele“ duomenimis, kas trečias lietuvis (28 proc.) suteikia savo vaikams kišenpinigių, dažniausiai kasdienėms išlaidoms, tačiau tik dalis tėvų tai išnaudoja kaip galimybę mokyti vaikus finansinio raštingumo.

Lietuvos banko inicijuota apklausa rodo, kad net 69 proc. respondentų vertina savo finansinio raštingumo lygį prastai.

Tyrimai rodo, kad net 42 proc. Jei jūsų šeimos finansinė situacija leidžia, apsvarstykite galimybę įtraukti naują - aukojimo - grafą į savo namų ūkio biudžetą.

Pasak Jūratės Cvilikienės, situacija Lietuvoje gerėja, tačiau toli gražu nėra gera: „Lietuvos bankų asociacija atlieka suaugusiųjų žinių tyrimus, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. The Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) - paauglių. Visi jie rodo viena - mūsų žinios yra vidutinės. Mokytis finansinio raštingumo ir juo domėtis - būtina nuolat.

tags: #kaip #buti #rastingam