Maskulinizmas - tai vyriškumas, o platesne reikšme - vyriškumo vaidmenų ir apraiškų kultūriniai tyrinėjimai bei teorinės studijos. Reikia atkreipti dėmesį, kaip su laiku vystėsi maskulinizmo samprata, kaip vyriškumas formuojamas, kokie jo vaidmenys ir išraiškos galimybės yra konkrečioje visuomenėje.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Kultūros tyrimų centro antropologo dr. Tado Kavolio, chuliganiškai besielgiančių būta visais laikais - ir tarpukariu šokiuose jaunuoliai laukdavo, kada bus galima sukelti konfliktą. Seniau tai buvo rajoninės gaujos, kurios neturėjo tokio identiteto.
Maskulinizmo apraiškos ir formos
T. Kavolis tvirtina, kad pavadinimas marozai ir forsai, kaip subkultūros pavadinimai, imti vartoti, kai atsirado daugiau grupių - pankai, metalistai ir pan. Pasitaiko ir daugiau įvardijimų, pavyzdžiui, urlaganai, buduliai. Antropologo tvirtinimu, terminas marozai varijuoja, tokie žmonės dar vadinami forsais, nes viską sprendžia jėga (angl. force - jėga). Paklaustas, kaip reikėtų įvardyti, kas yra marozas, T. Kavolis teigia, kad juos galima palyginti su Rusijos gopnikais. „Rusijoje jie atsirado apie 1980 m.
Viena iš maskulinizmą labai stipriai išreiškiančių grupių - dešinieji skinheadai, LRT RADIJUI sako T. Kavolis. Anot jo, skinheadai atsirado tik po Nepriklausomybės atkūrimo, o skustagalviais anksčiau vadinti agresyvūs treninguoti, kalėjimo šukuoseną mėgdžiojantys jaunuoliai: „Kalbininkai nusprendė, kad tai svetimybė ir reiškia tą patį, ką forsai, marozai ir pan., dėl to žmonės painioja skinheadus ir skustagalvius.
Taip pat maskulinizmas platesne reikšme įvardinamas kaip vyriškumo vaidmenų ir apraiškų kultūriniai tyrinėjimai bei teorinės studijos. Tai - socialiai konstruojama ir formuojama vadinamoji socialinė lytis“, - aiškina R. Pranskevičiūtė.
Maskulinizmo suvokimas visuomenėje
Vytauto Didžiojo universiteto Kultūros tyrimų centro antropologė dr. Rasa Pranskevičiūtė tvirtina, kad, visuomenėje kalbant apie maskulinistines grupes, pavyzdžiui, marozus, tokių grupių ir jų atstovų veiklos atžvilgiu įprastai girdimi neigiami atsiliepimai. Tačiau, anot jos, toks neigiamas konkrečios grupės vertinimas nesiskiria nuo bendro Lietuvoje egzistuojančio emocinio lauko.
R. Pranskevičiūtė sako, kad į minimas grupes galima žiūrėti ir kitaip: „Grupė ar jos atstovai ir jų elgesys, susijęs su agresija, gali būti suprantamas kaip išgyvenimo strategija nepalankioje sociokultūrinėje aplinkoje. Galima pamatyti, kad dėl buvimo ne visada palankiausioje gyvenimiškoje situacijoje šie žmonės tarsi yra survival mode (išlikimo režimas).
Pašnekovės teigimu, paprastai tariant maskulinizmas tai - vyriškumas. „Reikia atkreipti dėmesį, kaip su laiku vystėsi maskulinizmo samprata, kaip vyriškumas formuojamas, kokie jo vaidmenys ir išraiškos galimybės yra konkrečioje visuomenėje.
Regioniniai skirtumai ir tradicijos
R. Pranskevičiūtė, paklausta, kodėl mažesniuose miestuose marozų daugiau, sieja tai su tradiciškumu: „Lietuvoje lyčių supratimas ir reikalavimai vyrui - tradiciški. Idealus vyras turi būti stiprus, vyriškas, galintis užsidirbti, jam turi sektis ir pan.
VDU Kultūrų tyrimų centro antropologė ir Šiaulių universiteto docentė dr. Reda Šatūnienė sako įsivaizduojanti, kad provincijose marozai labiau pastebimesni. „Jų automobilis sustoja, skamba tranki muzika. Kiti žmonės galbūt turi kažkokios veiklos, kuri visuomenės taip nejaudina.
Maskulinizmo vertybės ir neigiamos apraiškos
Maskulinizmas, anot antropologo, nebūtinai turi kriminalizmo atspalvių, juk vyriškumo vertybės, tokios kaip jėga, ištvermė, drąsa, pačios savaime nėra blogos. „Tai reikalinga kariuomenėje, ugniagesiams ir pan. Neigiamą prasmę maskulinizmas įgyja tuomet, kai neranda sau vietos. Jaunimas, neturintis užimtumo, bando save išreikšti gatvėje“, - aiškina T. Jis priduria, kad agresyvų elgesį gali lemti ir problemos šeimoje, blogas pavyzdys, noras pasijusti kietam: „Elgiamasi agresyviai ir norima parodyti, kad spjaunama ant visų.
Anot antropologės, tokia situacija būdinga įvairioms grupėms, o jei tai su maskulinizmu susiję asmenys, vyksta tarsi nereflektuoto protesto forma: „To išraiška - destruktyvumas, autodestrukcija, smurtas ir pan.
T. Kavolis tikina nemanantis, kad maskulistinių grupių daugėja. „Daugėja tik formos pasirinkimo laisvės. Antropologas teigia, kad seniau be maskulinizmo, be jo vertybių išgyventi nebuvo galima - reikėjo medžioti žvėris arba eiti ir sunkiai dirbti laukuose: „Dabar viską galima nusipirkti, visai nereikalinga nei fizinė jėga, nei psichologinis tvirtumas.
Maskulinizmo grupių paplitimas
R. Pranskevičiūtė mano, kad Lietuvoje maskulinistinių grupių ne daugiau nei kur nors kitur. „Konkrečios išraiškos maskulinistinių grupių matomumas visuomenėje yra daugiau susijęs su pačia maskulinizmo problematika visame pasaulyje, su plačiai paplitusiu normatyviniu, idealiuoju vyriškumu ir manymu, koks jis turėtų būti bei su kylančiomis socialinėmis problemomis kai toks idealusis vyriškumas bei vyro įvaizdis tikrovėje yra sunkiai įgyvendinami.
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Maskulinizmas | Vyriškumo vaidmenų ir apraiškų kultūriniai tyrinėjimai |
| Marozai/Forsai | Subkultūros, sprendžiančios jėga, panašios į Rusijos gopnikus |
| Skinheadai | Viena iš maskulinizmą stipriai išreiškiančių grupių |
| Neigiamos apraiškos | Destruktyvumas, autodestrukcija, smurtas dėl sunkiai įgyvendinamo idealiojo vyriškumo |