Ar kada nors pastebėjote save viduryje negailestingo monologo savo paties viduje? „Esi nevykėlis”, „niekada nieko nepasieksi”, „vėl viską sugadinai”. Skamba pažįstamai? Toks vidinis kritikas - dažnas svečias mūsų galvose. Bet, ar kada susimąstėte, ar taip kalbėtumėte su geriausiu draugu? Turbūt ne. Tad, kodėl sau esame tokie negailestingi?
Atjauta sau: kelias į psichologinę gerovę
Atjauta sau - ne vienkartinis veiksmas, o gyvenimo būdas, grindžiamas giliu savęs supratimu, priėmimu ir geranoriškumu. Ji skatina pažvelgti į save ne kritišku, o draugišku žvilgsniu, tarsi į artimą žmogų, išgyvenantį sunkumus. Tai nereiškia, kad turime ignoruoti savo trūkumus ar klaidas, bet priimti juos kaip natūralią žmogiškosios patirties dalį.
Svarbu suprasti, kad atjauta sau nėra tolygu savęs gailėjimui ar pasidavimui. Savigaila dažnai veda į bejėgiškumo ir aukos vaidmens prisiėmimą, o atjauta sau skatina prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir ieškoti būdų, kaip įveikti sunkumus. Tai yra nepaprastai svarbu mūsų psichologinei gerovei. Atjauta padeda geriau tvarkytis su stresu, nes skatina rūpintis savo emociniais ir fiziniais poreikiais. Ji didina atsparumą stresui, nes moko priimti sunkias emocijas ir išgyvenimus be savęs kaltinimo. Atjauta sau taip pat stiprina savivertę ir pasitikėjimą savimi, nes moko mus vertinti save tokius, kokie esame, o ne siekti nepasiekiamo tobulumo.
Kova su vidiniu kritiku
Atjauta sau reiškia, kad būtina tvarkytis su kritikuojančiomis mintimis. Vidinis kritikas - tas balsas galvoje, kuris nuolat vertina, smerkia ir lygina su kitais. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo švelnaus priekaišto iki negailestingo savęs kaltinimo. Norint išmokti atpažinti savo vidinį kritiką, svarbu pradėti stebėti savo mintis ir jausmus. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip kalbate su savimi, kai susiduriate su sunkumais, nesėkmėmis ar iššūkiais. Ar jūsų mintys yra palaikančios ir supratingos, ar kritiškos ir smerkiančios?
Kitas svarbus žingsnis - išmokti atskirti savo vidinį kritiką nuo savo tikrojo balso. Vidinis kritikas dažnai remiasi praeities patirtimi, baimėmis ir neigiamomis nuostatomis apie save. Jis gali būti labai įtikinamas, tačiau jo žodžiai nebūtinai yra tiesa. Pabandykite įsivaizduoti, kad jūsų vidinis kritikas yra atskiras asmuo ir paklauskite savęs, ar taip kalbėtumėte su savo geriausiu draugu.
Svarbu suprasti, kad vidinis kritikas yra įprotis, kurį galima pakeisti. Jeigu jau išmokote atpažinti savo vidinio kritiko balsą, kitas žingsnis - išmokti su juo kalbėtis. Atjauta sau nereiškia, kad turite su juo ginčytis ar bandyti jį įtikinti, kad jis klysta. Pirmiausia, pabandykite įvardyti savo vidinio kritiko žodžius. Paklauskite savęs: „Ką jis sako? Kokius jausmus jis man kelia?” Tai vienas iš būdų geriau suprasti, kas slypi už jo kritikos.
Kai jau supratote savo vidinio kritiko žinutę, pabandykite su juo kalbėtis kaip su draugu. Padėkokite jam už rūpestį ir pasakykite, kad suprantate jo susirūpinimą. Vietoje kritikos ir savęs kaltinimo pabandykite naudoti pozityvius teiginius ir savęs palaikymą. Atminkite, kad pokalbis su vidiniu kritiku yra procesas, kuris reikalauja laiko ir praktikos.
Savęs priėmimas ir rūpestis savimi
Atjauta sau reiškia, kad savęs priėmimas ir rūpestis savimi yra esminiai elementai, padedantys kurti sveikesnį ir harmoningesnį santykį su savimi. Tai reiškia priimti save tokius, kokie esame, su visais savo privalumais ir trūkumais, be savęs teisimo. Praktikuoti savęs priėmimą galite pradėti nuo sąmoningo savo minčių ir jausmų stebėjimo. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip kalbate su savimi, kai susiduriate su sunkumais ar nesėkmėmis. Ar jūsų mintys yra palaikančios ir supratingos, ar kritiškos ir smerkiančios?
Rūpestis savimi gali būti įvairus: nuo reguliaraus fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos iki laiko skyrimo mėgstamiems užsiėmimams ir poilsiui. Svarbu rasti tai, kas jums teikia džiaugsmą ir atsipalaidavimą bei įtraukti tai į savo kasdienybę. Svarbu nepamiršti ir emocinių poreikių. Leiskite sau jausti visas emocijas (tiek malonias, tiek nemalonias) be savęs teisimo ar slopinimo. Išmokite atpažinti emocijas ir jas įvardyti, o tada ieškokite būdų, kaip išreikšti jas sveikai ir konstruktyviai. Trumpai tariant, atjauta sau reiškia, kad praktikuodami savęs priėmimą ir rūpestį savimi, jūs kuriate tvirtą pagrindą savo psichologinei gerovei.
Jei jaučiate, kad sunku praktikuoti savęs priėmimą ir rūpestį savimi savarankiškai, nebijokite kreiptis pagalbos į psichologą.
Empatijos ugdymas: kelias į stiprius tarpusavio santykius
Empatija - vienas svarbiausių gebėjimų, padedančių kurti stiprius tarpusavio santykius, išvengti konfliktų ir užaugti atsakingu, supratingu žmogumi. Empatiški vaikai geriau suvokia tiek savo, tiek ir kitų jausmus, lengviau sprendžia nesutarimus ir geba būti atidūs savo ir aplinkinių emocijoms. Vis dėlto vaiko teisių gynėjai pastabi, kad empatija nėra įgimtas bruožas - ji ugdoma nuo pirmųjų gyvenimo metų, o svarbiausi mokytojai šioje kelionėje yra tėvai bei artimiausia aplinka.
Anot vaiko teisių gynėjos Eidvilės Jokubauskaitės, neretai pačios efektyviausios pamokos dažniausiai slypi kasdienybėje: „Galbūt pagalbos prireikia draugui ir tuomet kartu su vaiku galite bandyti padėti, o gal matote sužeistą gyvūną ir kartu skambinate aplinkosaugininkams, laukiate, kol jie atvyks ir prižiūrite sužeistą gyvūną. Be to, galima kartu su vaiku dalyvauti labdaros akcijose, savanoriauti.
Vaiko teisių gynėja E. Jokubauskaitė pastebi, kad geriausiai įsimename tas pamokas, kurios buvo parodytos praktiškai. Tad, žvelgiant į situaciją, kai brolis su sese susipyko dėl sugriautos smėlio pilies, itin svarbi galimybė susėsti su šeima ir išsikalbėti: „Gavę progą nurimti ir pasikalbėti su tėvais, vaikai galės ramiai susėsti ir, padedami tėvų, susitaikyti. Svarbiausia, kad abu vaikai jaustų, kad jų jausmai svarbūs ir bus išklausyti. Tačiau taip pat vaikus svarbu mokyti, kaip išreikšti savo emocijas neskaudinant kitų.
Internete populiarus toks savianalizės formatas kaip asmenybės testas su paveikslėlio pasirinkimu. Jame skaitytojas turi pasirinkti vieną iš siūlomų paveikslėlių, ilgai nesvarstydamas. Pasąmonė mums padeda rasti atsakymą, atitinkantį asmenines savybes ir moralines vertybes. Mes parengėme stebėtinai tikslų asmenybės testą. Prieš jus yra šeši paveikslėliai, iš kurių reikia pasirinkti tik vieną. Pagalvokite, prie kurios upės norėtumėte būti dabar. Po to perskaitykite savo pasirinkimo aiškinimą.
Upė Nr. 1 Žmonės, pasirinkę šį variantą, yra atviri ir draugiški. Jūs lengvai išlaikytumėte gerą charakterio testą. Esate giliai atsidavę artimiesiems ir pasirengę jiems atiduoti visą savo meilę, nieko nesitikėdami mainais. Tačiau jums trūksta sveiko egoizmo. Atminkite - norėdami dalytis laime su kitais, patys turite būti laimingi.
Upė Nr. 2 Toks pasirinkimas rodo neišsenkančią energiją, kūrybiškumą, kūrybinį požiūrį. Visa tai būdinga savarankiškoms asmenybėms su aukštomis moralinėmis savybėmis. Esate labai jautrūs ir pažeidžiami, išgyvenate emocijas giliau nei kiti. Didelis emocinis spektras daro jus supratingu žmogumi.
Upė Nr. 3 Šis variantas būdingas optimistams. Artimieji jus vertina už pozityvumą ir malonią energiją. Jūs suvokiate pasaulį kaip nuostabią vietą, pilną galimybių. Toks mąstymas padeda išspręsti netgi beviltiškas situacijas. Tačiau dėl jo jūs dažnai svajojate arba nepakankamai įvertinate pavojų. Jums būdinga kartoti tas pačias klaidas.
Upė Nr. 4 Jūs esate šaltakraujiškas ir analitiškai mąstantis žmogus. Daug laiko skiriate saviugdai, ateities planavimui ir tiesos paieškai. Esate kerštingas ir netolerantiškas kitų klaidoms, dėl to dažnai patiriate sunkumų bendraudami. Tačiau sau esate ne mažiau griežtas.
Upė Nr. 5 Artimieji jus apibūdina kaip iniciatyvų, protingą, darbštų žmogų. Jums drąsiai galima patikėti bet kokį darbą. Esate žinomas dėl savo darbštumo, punktualumo, patikimų pažadų. Jaučiate atsakomybę už artimųjų problemas. Tačiau visiškai nemokate atsipalaiduoti.
Upė Nr. 6 Toks pasirinkimas apibūdina drovų, ne itin savimi pasitikintį žmogų, vertinantį vienatvę. Jums reikia daugiau laiko nei kitiems, kad susidraugautumėte su nauju pažįstamu. Tik artimiausiems žmonėms jūs atveriate savo nuostabų vidinį pasaulį ir plačią erudiciją.
Kaip išrauti iš širdies įsižeidimą?
Reikia suprasti, kad tarp mūsų egzistuoja aukštesnysis valdymas. Todėl, jei dėl ko nors įsižeidžiu, turiu suprasti, kad kaltas ne tas žmogus, kuris mane užgavo, o Aukštesnioji jėga, kuri tyčia sukuria man tokias situacijas. Jeigu pajusime, kad tarp visų mūsų yra Kūrėjas, bus daug lengviau veikti kartu. Tačiau mūsų pakilimas vyksta per kritimą. Jėga parodo, kokie esame egoistiški, silpni, kaip maži vaikai nuolat jaučiame smulkius pažeminimus ir negalime pakilti virš savęs. Turime pasikeisti, pakilti virš savojo egoizmo.
Bendras palaikymas, kuris privalo būti mano aplinkoje. Šitaip patenkame į visai kitą pasaulį. Pamatome, kad jis - davimo, meilės ir ryšio, o ne gavimo, neapykantos ir atitolimo savybėje. Iš esmės randame dar vieną gamtoje esančią, bet mūsų pasaulyje nepasireiškiančią, teigiamą jėgą. Ją atskleisti turime patys savo bendromis pastangomis. Tada pamatysime, kad iš tiesų egzistuoja dvi jėgos - ir teigiama, ir neigiama.
Neturime bendrų suvokimo taškų. Tai svarbiausia. Todėl nesuprantame vieni kitų. Kartais sutinkame su kitais, nes taip naudinga, bet vis tiek jų negirdime. Tiesiog man tai malonu, todėl priimu. O ką iš tikrųjų priimu, net sunku pasakyti. Galbūt tai man naudinga darbe, moksle, parduotuvėje ar šeimoje, su vaikais ir t. t. Girdėti vienam kitą - tai būti ant vienos bangos, jausti kito žmogaus būseną ir pripildyti jį, o šiam jausti mano būsenas ir pripildyti mane. Bet to reikia mokytis.
Tinkama aplinka - svarbiausia. Paprastai tai darome dešimtukuose. Susirenka dešimt žmonių ir gauna užduotį: kiekvieną suvokti kaip visumos dalį. Dėl to reikia, kad kiekvienas anuliuotų save prieš kitus. Sumažinu save prieš devynis draugus, po to jaučiu, kad turiu jiems padėti, vadinasi, turiu tapti aukštesnis už juos. Vėliau turiu būti lygus jiems ir t. Taigi, atliekame tokius pratimus tam, kad galėtume lanksčiai kurti vidinius tarpusavio ryšius. Staiga žmogus pajunta, kad neturi nieko savo, tik kažkokius pradinius charakterio, būsenos, nuotaikos davinius ir turi juos priderinti prie aplinkos. Optimaliausia mano būsena - kai prisiderinu prie kolektyvo. Išeina, kad pasiekiame tokią homogenišką, integralią, teisingą būseną, kai visi kartu susiliejame, susijungiame. Mes puikiai vieni kitus suprantame, galime net nesikalbėti. Iš esmės, kaip teigia kabalos mokslas, tai yra metodika, pakelianti žmoniją į vienos bendros, vientisos, geros grupės, vieneto būseną. Kada tai bus realizuota, nežinia.
Svarbiausia - pajusti jį. Tai treniruotė, apie kurią jau kalbėjau. Staiga pajusite, kad esate jame, imsite jausti visas jo mintis, lūkesčius, svajones, prisiminimus ir visa kita. Be to, jausite taip kaip jis, o ne kaip jūs, būdamas jo vietoje.
Mūsų pasaulis ne toks. Kalbu tik apie atskirus atvejus, pavyzdžiui, apie jūsų norą užmegzti su kuo nors labai artimą ryšį. Tai - laipsniška treniruotė. Tačiau pasiekti tokią būseną galima tik tada, kai jūs, anuliuodamas save, iš tikrųjų anuliuosite kitą. Turite save niveliuoti, įsijungti į kitą, žvelgti į pasaulį jo akimis, jaudintis kartu su juo dėl visko. Turite tapti jo palydovu, dalimi, visada esančia jame ir visą laiką su juo susijusia, tarsi ištirptumėte jame, susilietumėte, susijungtumėte, susiklijuotumėte su juo. O toliau viskas priklauso nuo to, kokio tikslo siekiate. Norite daugiau sužinoti? Tarkime, jūs apie kitą, naudodamiesi šiuo metodu, jau sužinojote.
Tada reikia kitko. Kai kitą jaučiate ir matote pasaulį jo akimis, turite parodyti jam, kad esate artimas, pasiruošęs keliauti kartu, galite jam padėti. Tuo jį, žinoma, papirksite, ir jis nebegalės būti be jūsų. Tuo dažnai naudojasi moterys, ir teisingai daro. Moters prigimtis instinktyviai teisinga. Tai ir vadinama „perkama meile“, kaip bet kurie kiti santykiai. Jūs tarsi ištirpstate žmoguje, imate jausti jo požiūrį į pasaulį, jo norus, jūs nuspėjate visus jo veiksmus, troškimus, mintis, reakcijas. Tuo pačiu padedate jam. Jis mato, kad esate neatskiriama jo dalis.
Žmogus, studijuojantis kabalos mokslą, neįsižeidžia, nes jo požiūris į save toks pat. O kai kiti žmonės taip pat pasielgia su juo, jis automatiškai nesijaučia įžeistas. Bet jis jaučia, kaip kitų veiksmai užgauna jo dvasinį darbą. Gali būti, kad tai padeda. Mačiau, kaip mano Mokytojas, kai jį įžeidinėjo ir užgauliojo, mėgavosi tuo: „Ak, kaip gerai!“ Kaip pirtyje vantomis periamas žmogus jaučia skausmą ir malonumą kartu. Juk jauti savo kūną, savo egoizmą kaip priešą. Bet jei tai paliečia tavo misiją, gyvenimo veiklą, reaguoji kitaip.
Baigiasi tuo, kad turi jį perkalbėti. Kitaip viskas veltui.
Regresyvi revoliucija: kas nutiko po Kovo 11-osios? | Vasario 16-a: ar yra ką švęsti?
Atlaidumas sau ir kitiems
Mes visi darome klaidas savo gyvenime, nėra žmogaus, kuris nebūtų padaręs klaidos. Dažnai žmonės galvoja, kad klaidas daryti yra BLOGAI, kad mes neturėtume daryti klaidų. Tai netiesa! Juk iš klaidų mokomės ir taip tampame geresne savo versija. Kai bandome naujus dalykus, dažniausiai padarysime klaidų, bet tik bandydami naujus dalykus, galime atrasti kažką naujo ir pakeisti savo gyvenimą.
Vienas mano mentorių Brian Tracy sako "turėtume padaryti kuo daugiau klaidų ir kuo greičiau, kad sužinotume visus būdus, kurie neveikia ir atrastume tas strategijas, kurios veikia". Jei pasidomėsi sėkmingisusių žmonių istorijomis, pamatysi, kad jie padarė DAUG, DAUG, DAUG klaidų. Tai nėra kažkas gėdingo, tai kažkas, kuo jie gali didžiuotis. Turbūt esi girdėjusi tą istoriją, kaip Edisonas turėjo patirti 10,000 nepasisekimų, kol išrado veikiančią elektros lemputę. Jei ne tie 10,000 klaidų, tu vis dar su žibaline lempa pasišviestum namie.
Ir todėl, kad visi darome klaidas, turėtume būti atlaidesni, kai kiti žmonės padaro klaidas. Jei nori būti gersnis lyderis, tu turi tapti kantresnė, supratingesnis, labiau užjausti žmones ir neteisti jų. Jei Dievas atleidžia mūsų kaltes, mes turėtume atleisti kitų kaltes, jei norime būti panašūs į Dievą. Lengviausia kitus teisti, kur kas sunkiau būti supratingu, emociškai subrendusiu žmogumi, kuris stengiasi rasti sprendimą, o ne pasmerkti žmogų.
Taip pat ATLEIDIMAS padeda pašalinti tą emocinį bagažą ir nesinešioti su savimi tų negatyvių emocijų.
tags: #kaip #buti #supratingu