Šiuo metu Lietuvoje vyksta balsavimai dėl daugiabučių namų modernizavimo. Pagal Vyriausybės programą, atnaujinami daugiabučiai, kurie yra statyti iki 1993 metų.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas modernizuoti daugiabučius iki A energinės klasės ir nauju būdu - skydais. Renovacijos projektus Vilniuje administruojanti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsako gyventojams, nuo ko pradėti.
Daugiabučių Renovacija: Ar Tik Gražesnė Išvaizda?
Kartais pasigirsta teiginių, kad „namo modernizavimas - tik gražesnė išvaizda“. Tačiau „Atnaujinkime miestą“ komanda su šiuo teiginiu nesutinka. Senos statybos daugiabučiuose sparčiai blogėja balkonų techninė būklė, dažnai daug lėšų pareikalauja gendančių liftų tvarkymas, namo siūlių kosmetinis remontas, stogų tvarkymo darbai.
Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas.
Kaip Vyksta Balsavimas Dėl Renovacijos?
Norite renovacijos? Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą. Planuojant susirinkimus Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ siūlo galimybę bendradarbiauti.
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ susitikimų informuoja apie investicinio plano kainą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos.
„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).
Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.
Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.
Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių.
Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus. Besidomintys renovacija Vilniaus mieste kreipkitės el.
Sprendimą atnaujinti daugiabutį priima butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma (daugiau kaip 55 proc.). Balsavimo metu paskiriamas daugiabučio namo atnaujinimo administratorius.
Investicijų planas parengiamas pagal daugiabučio namo energinio sertifikato skaičiavimus ir įvertinus esamą namo būklę.
Investicijų plane parenkamos daugiabučio namo atnaujinimo priemonės turi atitikti daugiabučių namų atnaujinimo programoje nustatytas priemones ir atnaujinus namą turi būti pasiekta ne žemesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. 2009 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.
Parengus investicijų planą organizuojamas viešas aptarimas, kurio metu investicijų plano rengėjas gyventojams pristato daugiabučio namo atnaujinimo priemones.
Butų ir kitų patalpų savininkams nusprendus, investicijų planas gali būti koreguojamas pagal viešojo aptarimo protokole pateiktas pastabas ir pakartotinai derinamas su namo atnaujinimo administratoriumi.
Aplinkos ministrui paskelbus kvietimą teikti paraiškas, namo atnaujinimo administratorius investicijų planą su kitais dokumentais teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) vertinti.
Galimi Neslandumai Modernizacijos Metu
Nors dar daugiau nesklandumų, kai modernizacija prasideda... Neretai metai ar net dveji trunka chaosas, „remontai“, triukšmas, dulkės ir pan., o kur dar kai „modernizuoti“ pradeda buto vidų - „atvirų durų dienos“.
Kai kuriuose miestuose buvo pamiršta balkonus sudėti (taip, taip sudėti balkonus), tada prasideda gyventojų kova, ėjimas per savivaldybę, kalbėjimas su rangovais. Nepamirškite, visur lekiat viską tvarkote ir dar pinigus mokate už chaosą!
O atsakomybė? Šiai dienai situacija tokia, kurią palaimina, kaip suprantama, ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai asmuo nesutinka su daugiabučio renovacija - modernizacija iš jo atims gaunamą kompensaciją! Tai yra (ne)tiesioginis grasinimas ir tarsi mirties nuosprendis nepasiturintiems. Įstatymas aiškiai nurodo teisę į kompensaciją - Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymas 7 str.
Tačiau kai jau ateina „savivaldybė“ ir sako: modernizacija reikalinga ir jeigu nesutiksite, Jums bus ne kaip su kompensacija ir tai pasako nepasiturintiems asmenims, kur kai kurie iš jų turi negalią (nejuda), kiti jau sulaukę garbingo amžiaus, taip pat yra ir neregių. Kai senjorai paklausia, tai kokie įsipareigojimai ir kiek reikėtų mokėti, pasako tiek: „Viskas priklauso nuo buto ploto - pasiskaičiuokite patys“.
Ir pateikia jiems (akcentuoju seniems žmonėms) kalną „dokumentų“ su N+1 finansiniais rodikliais. Tai normalu (?!). O įsipareigojimai siekia 20 metų, o asmuo nepasiturintis, jo mėnesio pajamos nesiekia nė minimalaus atlygio, jis gauna kompensacijas už būsto šildymą, tai iš kur jam dar papildomai paimti pajamų apmokėti renovaciją?
Ar pas mus Lietuvoje, beje laisvoje ir demokratiškoje šalyje, viskas vyksta taip - „noriu ir renovuosiu, nesutiksi, ne tik kompensacijas atimsim, bet ir įsipareigojimus uždėsim iki grabo lentos“.
Ar pas mus ekonomika tokia „stebuklinga“, jog niekas nebrangsta? O gal tik pinga? Pinga elektra, šildymas? O piliečių pajamos auga nežmogiškais tempais? Miesto savivaldybės realiai su nosim braižo dangų, ypatingai dėl renovacijų, tačiau kai reikia realiais darbais ateitį į pagalbą namo gyventojams - op ir jų nebėra.
Kiekvienas asmuo turi turėti pasirinkimo teisę ir tai apibrėžia LR Konstitucija. Vieną dieną reikia suvokti, kad visi žmonės yra unikalūs, skirtingi, skirtingas amžiaus cenzas, gyvenimo patirtis, ligos, gyvenimo sąlygos, net ne visi artimuosius turi. Tai apie ką mes kalbam? Kiek galima tuos mūsų tautiečius smaugti su savo projektais?! Nori savivaldybė renovacijų, tai tegul ir lošia „vabank“ su Vyriausybe ir jos finansavimais! O ne smaugia gyventojus... Lietuva ties skurdo riba...
Daugiabutis namas, kaip ir bet kuris nekilnojamojo turto (NT) objektas dėvisi ir su laiku reikalauja remonto ar atskirų pastato dalių atnaujinimo. Pagal teisės aktus butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas, kurios vėliau būtų panaudojamos pastato einamiesiems remontams, atnaujinimui ir kitoms panašioms išlaidoms.
„Matome daug pavyzdžių, kai pastatai reikalauja nuolatinio remonto, inžinerinės sistemos būna susidėvėjusios, nuolat genda, pastate dideli šilumos nuostoliai, todėl jo šildymui reikia didelio kiekio šiluminės energijos, visiems pastatams remonto reikės anksčiau ar vėliau.
Skaičiuojant renovacijos atsiperkamumą, galima būsto modernizavimo projekto investicijas lyginti su dėl sumažėjusio energijos vartojimo gaunamais sutaupymais. Tačiau energijos taupymas yra tik dalis renovacijos rezultatų, todėl ir visų investicijų priskyrimas tik šiam aspektui iškreiptų vertinimą.
Verta atkreipti dėmesį į priemones, kurios iš karto sukuria keleriopą naudą. Kai kurios priemonės, tokios kaip šildymo sistemos balansavimas ar šilumos punkto automatizavimas, skirtos energijos efektyvumo didinimui. Kitos priemonės, pavyzdžiui, nuotekų sistemos tvarkymas, balkonų, stogelių tvirtinimas, skirtinos pastato elementų ir sistemų būklės atstatymui. O pavyzdžiui langų keitimas, sienų, stogo šiltinimas ir pan. svarbios tiek pastato fizinės būklei, tiek energijos efektyvumui.
„Suprantama, kad kuo labiau nusidėvėjęs pastatas, tuo daugiau investicijų reikia jo būklei atstatyti. Daugiabučiui namui neturint kaupimo plano ilgalaikiams remontams, kurių tikslas atkurti susidėvėjusias daugiabučio dalis, kiekvienas šio daugiabučio gyventojas prisiima riziką dėl tokių išlaidų sumokėjimo iš savo santaupų.
„Valstybė daugiabučių modernizavimui skiria lengvatines paskolas su fiksuotomis palūkanomis, taiko įvairias subsidijas, jeigu projektai pasiekia numatytus reikalavimus. VIPA planuoja teikti paskolas daugiabučių modernizavimui.
Paskola statybos darbų išlaidoms padengti suteikiama 20 metų laikotarpiui su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis.
„Svarbu nepamiršti, kad alternatyvos neremontuoti - nėra. Atnaujinti daugiabutį su valstybės pagalba ar kaupiant lėšas vis tiek reikės. Priklausomai nuo pastato būklės, tos išlaidos gali būti patirtos anksčiau arba vėliau.
Nuo lapkričio 11 dienos gyventojai gali teikti paraiškas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) paramai gauti. Daugiabučių modernizavimo programai skirta 165 mln. eurų, kuri bus paskirstoma daugiabučiams pagal paraiškos pateikimo laiką. Paramą gaus tie, kurie pateiks paraiškas pirmieji.
Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. Šiuo tęstiniu kvietimu, kitaip nei ankstesniais kartais, gyventojų paraiškos priimamos ne konkurso būdu.
„Oficialiai paraiškos bus priimamos iki 2025 metų spalio 1 dienos, tačiau praktika rodo, kad tokia kvietimo suma bus išnaudota greičiau nei numatytas terminas. Taigi, norintys, kad jų daugiabutis būtų renovuotas, turi kuo skubiau atlikti reikiamas procedūras ir pateikti paraišką,“ - pataria I. Daunys.
Veiksmai, Norint Gauti Finansavimą
Namo renovaciją svarstantys daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai pirmiausia turėtų kreiptis į administratorių, kuris organizuoja susirinkimą ir pateikia visą informaciją apie kvietimo esmę bei procedūras, taip pat organizuoja balsavimą dėl investicinio plano parengimo. Gavus gyventojų daugumos pritarimą dėl investicinio plano parengimo, administratorius samdo išorės ekspertus, kurie parengia investicinį planą.
Svarbu suprasti, kad investicinio plano parengimas užtrunka. Paprastai investicinis planas parengiamas per mėnesį, tačiau esant dideliam susidomėjimui ir siekiant kuo greičiau pateikti paraiškas, gali būti, kad investicinio plano parengimo terminai ilgės, nes susidarys šią paslaugą užsakančiųjų eilė.
Parengtas investicinis planas teikiamas daugiabučių gyventojams tvirtinimui. Gavus daugumos pritarimą, administratorius Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikia paraišką paramai gauti. Nuo šio momento daugiabutis pretenduoja į paramos gavimą, o ar ji bus suteikta priklauso nuo to, ar dar nėra išnaudoti kvietimui skirti pinigai. Jeigu paraiška paramai gauti pateikiama pasibaigus paramos sumai, skelbiama, kad tokios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą.
Pradedant daugiabučio renovaciją svarbu suprasti, kad tai - gana ilgas procesas. Nuo paraiškos paramos gavimui pateikimo iki rangos darbų pradžios paprastai praeina apie pusantrų metų. Per šį laiką pasirašoma paramos sutartis, finansavimo dokumentai, vykdomi pirkimai, rengiamas techninis darbo projektas.
Pateikus paraišką finansavimui dabar, galima tikėtis, kad daugiabučio rangos darbai prasidės pirmąjį 2026 metų pusmetį, o namas pradės taupyti energiją tų pačių metų rudenį. Šie terminai - apytiksliai, neįvertinus tokių aplinkybių, kaip proceso eigoje besikeičiančios valstybinių institucijų taisyklės ar jų išaiškinimai.
Kiek Tekts Mokėti Už Renovaciją?
Valstybės parama suteikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros, taip pat namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo išlaidoms iš dalies dengti. Naujuoju kvietimu keičiasi paramos apskaičiavimas: anksčiau taikius procentinę paramos išraišką, nuo šiol valstybės parama apskaičiuojama fiksuotu įkainiu, kuris priklauso nuo daugiabučio dydžio ir siekiamos energetinio naudingumo klasės.
Gyvenant standartiniame 45 - 55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140 - 180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas. Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90 -120 eurų.
Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.
Energetinio Naudingumo Reikalavimai
Naujuoju kvietimu iš dalies finansuojami daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kuriais siekiama B klasės arba didesnio energetinio naudingumo. Energinio naudingumo klasė parodo, kiek šilumos sunaudoja daugiabutis. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau šilumos energijos namas sunaudoja. A klasės namai šilumos energijos sunaudoja mažiausiai.
C klasės paramos atsisakymas atspindi bendras Europos sąjungos tendencijas ir reguliavimą, kuriuo siekiama, kad pastatai būtų kuo labiau tvarūs ir tausojantys aplinką: „B energetinė klasė - optimalus renovacijos kainos ir energijos taupymo variantas daugiabučiams namams, todėl su šiuo paraiškų teikimo kvietimu rekomenduojame gyventojams būti aktyviems.
Kviečiame daugiabučių namų gyventojus nuo 2025 m. kovo 12 d. iki 2025 m. birželio 30 d. teikti paraiškas finansavimui gauti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remontui, rekonstrukcijai ir atnaujinimui (modernizavimui). Tam savivaldybė numačiusi skirti 350 tūkst.
„Mūsų tikslas - sudaryti palankias sąlygas daugiabučių namų gyventojams atnaujinti savo namus, didinti energinį efektyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Savivaldybė finansuos 70 proc. remonto kaštų, jei darbai didina energinį efektyvumą (pvz., stogų remontas ir šiltinimas, fasado sienų ir cokolio remontas, langų ir durų keitimas bendrojo naudojimo patalpose, šildymo sistemos modernizavimas ir kt.). Taip pat savivaldybė prisidės 50 proc. prie kitų bendrojo naudojimo objektų remonto kaštų (pvz., vandentiekio ir nuotekų vamzdynų, elektros instaliacijos, lietaus nuotekų sistemos, vėdinimo sistemos remontui).
Papildomai numatyta skirti 30 proc. Finansavimo prioritetas bus teikiamas energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei avarinės būklės objektams. Maksimali finansavimo suma priklauso nuo daugiabučio namo dydžio: 1000 kv. m. ir mažiau - iki 20 000 Eur; 1000-2000 kv. m. - iki 30 000 Eur; daugiau kaip 2000 kv. m.
Parama daugiabučiams namams teikiama nuo 2017 m. Papildomiems klausimams galima kreiptis į Energetikos ir inžinerinių tinklų skyriaus vyr. +370 5 240 1564 arba el.
2016-2020 m. Klaipėdos Miesto Daugiabučių Renovacija
Klaipėdos mieste 2016-2020 m. laikotarpiu buvo atnaujinti daugiabučiai pagal Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą. Štai keletas pavyzdžių:
- 2016 m.: Švyturio g. 8, Taikos pr. 9, Sportininkų g. 28, Pušyno g. 29a, Nidos g. 40, Taikos pr.
- 2017 m.: Sportininkų g. 8, Sportininkų g. 16, Pušyno g. 29, Taikos pr. 35C, Sausio 15-osios g. 3.
- 2018 m.: Sausio 15-osios g. 24, Taikos pr. 27, Taikos pr. 23, Taikos pr. 35 B, Taikos pr. 41, Rumpiškės g. 28, Sulupės g. 7, Kauno g. 29, Tiltų g. 4, Kretingos g. 43.
- 2019 m.: Sportininkų g. 14, P. Komunos g. 2, M. Mažvydo al. 10, I. Simonaitytės g. 17, Malūnininkų g. 16, Taikos pr. 95, Sportininkų g. 19, Panevėžio g. 19, Rumpiškės g. 18, Rumpiškės g. 20B, Kooperacijos g. 9, Taikos pr. 35, Kooperacijos g. 3a, Naujakiemio g. 12, Taikos pr. 3.
- 2020 m.: Vyturio g. 7, J. Zauerveino g. 10A, Vingio g. 35, Rumpiškės g. 21, Panevėžio g. 15, Rumpiškės g. 19, Danės g. 9, Gulbių g. 2, Šaulių g. 27, Danės g. 33, Kretingos g. 16, Kadagių g. 9, Kadagių g. 11, Vyturio g. 3, J. Janonio g. 4, Minijos g. 140.
Visi šie namai po atnaujinimo pasiekė B arba C energinio naudingumo klasę, leidžiančią gyventojams sutaupyti ne mažiau kaip 60 proc. anksčiau vartotos šilumos.