Londonas - daugiakultūrinis ir gyvybingas miestas, tačiau būsto paieška čia gali tapti iššūkiu. Straipsnyje pateiksime naudingų patarimų ir įžvalgų, kurios padės susiorientuoti Londono būsto rinkoje.
Būsto Paieška Londone: Nuo Ko Pradėti?
Londonas siūlo platų būstų pasirinkimą - nuo jaukių studijų tipo butų iki prabangių apartamentų miesto centre. Prieš pradedant paieškas, svarbu susipažinti su kainomis ir populiariais rajonais.
Vienas dažniausių pasirinkimų - tai internetinė paieška pagal tam tikrus raktažodžius, pavyzdžiui, 1 bedroom flat to rent in london. Pagal raktažodžius, tokius kaip london advertising agency, galėsite susirasti įvairius skelbimų portalus, ir čia galėsite rasti informacijos apie nuomojamus būstus. Jei turite pažįstamų Londone, tikėtina, kad jie jums galės padėti susirasti gyvenamąją vietą: jei čia jie turi draugų, tikėtina, kad žino, kas šiuo metu nuomoja kambarį, butą ar namą, todėl galės pasidalinti jums reikalinga informacija.
Taip pat tam tikrais atvejais gyvenamosios vietos yra ieškoma per agentūras. Tenka pripažinti, kad tokia galimybė gali padėti dar greičiau susirasti tai, ko ieškote, tačiau paprastai yra taikomas papildomas mokestis už tokias paslaugas. Kiekvienu konkrečiu atveju yra galima pasirinkti tokią paieškos galimybę, kuri galėtų geriausiai pasiteisinti. Vis dėlto, tuo atveju, jei dar tik planuojate vykti į Londoną, palanku būsto pradėti ieškoti dar iš anksto, nes tai galės užtikrinti, kad būstą susirasite iki reikiamos datos.
Būsto Kainos Londone: Ar Brangu Gyventi?
Londono butų nuomos kaina pačiuose brangiausiuose rajonuose vidutiniškai skaičiuojama 36 - 65 svarai už kvadratinį metrą. Priklauso nuo zonos, kurioje yra būstas. Tokios sumos ne daugumos migrantų kišenei. Ne tokiuose brangiuose Didžiosios Britanijos sostinės rajonuose kvadratinio metro pardavimo kaina 12 - 19 tūkstančių svarų, nuomos 34 - 42 svarai mėnesiui. Vsgi miesto centre esantys butai išgraibstomi greitai.
Dirbdamas apie 40 val. asmuo uždirba apie 950 svarų (minimumą). Jei gyveni kiek toliau nuo centro (o tai yra geriausia, kitu atveju mokėsi milžiniškus pinigus už nuomą), vien kelionei į darbą per mėnesį sumokėsi 116 svarų. Mano atveju, kelionės nuo namų iki darbo užtrukdavo apie pusantros valandos, o gyvenau 3-ioje zonoje.
Apie mašiną Londone - geriau pamiršti. Į centrą su mašina geriausia važiuoti sekmadieniais, kitu atveju stovėsi spūstyse, sumokėsi už įvažiavimą apie 10 svarų už dieną (apie 40 Lt) bei milžiniškus pinigus už stovėjimą.
Pasiteiravus, ar iš tiesų šiuo metu būsto kainos Vilniuje prilygsta kainoms Londone, pašnekovė sako, kad tarpusavyje lyginant vienus brangiausius būstus šiuose dviejuose miestuose, kainos gerokai skiriasi - net 6 kartus.
„Šiuo metu brangiausiai Vilniuje parduodamas būstas yra Mindaugo g. ir jo kaina - 11 750 eurų už 1 m². Tuo pačiu metu Londone, viename prestižiniame centriniame rajone, esantis būstas yra parduodamas net už 61 636 svarus už 1 m²“, - palygina brangiausių šiuo metu internete randamų būstų kainas Ieva.
Vilniaus ir Londono Senamiestis
Naščišonienė sako, kad norint palyginti Vilniaus ir Londono būstų kainas tarpusavyje, geriausiai tai daryti lyginant vienas į kitą panašius rajonus. Šiuo atveju, aptardama būsto įsigijimo Vilniaus ar Londono senamiestyje galimybę, ekspertė pažymi, kad Lietuvos sostinėje, prestižinėse senamiesčio gatvėse, prabangiai įrengtą būstą galima įsigyti ir už 7-9 tūkst. eurų už 1 m².
„Tokias kainas galima pastebėti ieškant prabangiai įrengtų apartamentų Bazilijonų gatvėje ar prestižiniame Gedimino prospekte. Prabangūs apartamentai Londone, tokiuose rajonuose kaip Knightsbridge, Mayfair ar Marylebone, gali kainuoti nuo 17 tūkst. svarų už 1 m² ir gali perkopti net 50 tūkst. svarų ribą vos už 1 m²“, - dalinasi savo įžvalgomis pašnekovė.
Išskirtinę Vilniaus Rotušės aikštę ir šalia jos esantį turtą Ieva prilygina brangiausioms Londone esančiomis aikštėmis - Berkeley Square, esančią Mayfair bei Sloane Square, kuri yra Chelsea rajone. „Nekilnojamojo turto buvimas „aikštėse“ būstams suteikia labai aukštos prabangos statusą ir išskirtinumą“, - pažymi pašnekovė.
| Rajonas | Vilnius (eur/m²) | Londonas (svarai/m²) |
|---|---|---|
| Senamiestis (prabangūs apartamentai) | 7,000 - 9,000 | Nuo 17,000 (gali viršyti 50,000) |
| Šnipiškės/Sporto g. | Nuo 4,000 | Nuo 7,500 |
| Bajorai/Santariškės/Balsiai (namai) | Apie 360,000 eur | Apie 575,000 svarų |
| Valakampiai (namai) | Nuo 1,000,000 eur | Nuo 1,500,000 svarų (Richmond) |
Centras ir Nuosavų Namų Rajonai
„Palyginkime šiek tiek toliau nuo pagrindinių, brangių abiejų sostinių esančius rajonus, kurie yra arti centro, kitoje upės pusėje, tačiau su komfortišku atstumu iki pagrindinių centrinių vietų, kur ir pramogas, ir verslo centrus galima pasiekti vos dviračiu ar paspirtuku bei pėsčiomis. Mano nuomone, Šnipiškių ir Sporto gatvės gyvenamuosius namus galima palyginti su London Bridge, Waterloo, Vauxhall ir Battersea rajonais“, - sako Ieva.
Prabangūs Rajonai
Kone brangiausiu rajonu Vilniuje įvardijami Valakampiai, pasirodo, nėra tokie brangūs, kaip gali atrodyti lyginant kainas su vienu prabangiausiu Londono rajonu - Richmond. „Na ir vyšnia ant torto - turint 1 milijoną eurų kišenėje, jau būtų galima pradėti rinktis ir Valakampiuose ar aplink juos. Tuo tarpu, norint įsigyti nekilnojamąjį turtą Richmond rajone, teks šiek tiek dar pataupyti. Atitinkamų namų kainos šiame Londono rajone prasideda nuo 1,5 milijono svarų“, - sako I. Naščišonienė.
Vis dėlto, nors pasirinkimas ir Londone, ir Vilniuje iš tiesų yra itin platus ir sau tinkamą būstą gali išsirinkti kiekvienas pagal savo poreikius bei skonį, Ieva išskiria vieną tendenciją, kuri šiuo metu yra pastebima Lietuvos sostinėje: „Mano asmenine nuomone, nors būtų pardavimai Vilniuje einamuoju metu šiek tiek krenta, tačiau paklausiam būstui, esančiam geroje lokacijoje, vietos kainos augimui tikrai yra. Be to, įvertinkime ir atstumus tarp draugų, darbo, namų, gamtos, ežerų - tai didžiulis turtas, kurio už jokius pinigus nenupirksi.“ Tuo tarpu ekilnojamo turto ekspertė Londoną įvardija kaip galimybių ir karjeros miestą.
Finansiniai Aspektai ir Reikalavimai
Norint išsinuomoti butą Londone nepakanka uždirbti tiek, kad akivaizdžiai galėtum susimokėti nuomą. Prieš atvažiuodama čia iš Lietuvos maniau, taisyklės nekilnojamojo turto pasaulyje bus tos pačios.
Pirmiausia svarbu žinoti, kad prieš įsikraustant į naują būstą teks išleisti krūvą pinigų formaliems dalykams, tad reikia būti pasitaupius. Nuomojantis visur prašoma sumokėti užstatą ateičiai. Šiuo metu vyraujanti užstato dydžio tendencija - šešių savaičių nuomos suma. Taip pat prieš įsikeliant reikia sumokėti nuomą už būsimą mėnesį, agentūros mokesčius, mokestį už asmens patikrinimą bei PVM.
Agentūros mokestis skiriasi atsižvelgiant į konkrečią agentūrą. Šiuo metu vidutiniškai jis siekia apie 250 svaro sterlingų. Trumpai tariant, dar prieš įkeliant koją į naująjį savo butą tenka sumokėti apie 2 tūkst. svaro sterlingų.
Dar viena įdomybė, su kuria susidūriau tik ėmusi ieškoti sau namų - asmens rekomendacijų patikrinimas. Asmenį tikrinančios bendrovės surenka duomenis apie konkretaus žmogaus pajamas, įmonę, kurioje dirba, esamus ir buvusius namus, gaunamas pašalpas, sumokėtus bei susigrąžintus mokesčius, rekomendacijas iš darbdavio bei buvusių kaimynų, paskolas ir kitus asmeninius dalykus.
Paskaičiavusi, kiek galiu sau leisti mokėti už nuomą ir atsižvelgusi į turimas santaupas buvau tikra, kad be vargo gausiu išsirinktą būstą. Pildant dokumentus paaiškėjo, kad šioje agentūroje reikalaujama gauti dvigubai didesnes pajamas, negu būsto nuomos kaina. Deja, agentūros neįtikino santaupų turėjimas, buto negavau dėl keliasdešimties svarų per metus trūkstamų pajamų.
Finansinis laiduotojas - kitas variantas neuždirbantiems tiek, kiek prašo agentūra bei neturintiems jokių santaupų. Tai žmogus, kurio pajamos laikomos nuomininko garantu. Tačiau laiduotojo rekomendacijų tikrinimas vyksta kur kas atidžiau nei paties nuomininko. Jei būstą išsinuomojęs žmogus laiku nesumoka nuomos ar už patarnavimus, reikiama suma paimama iš laiduotojo.
Šioje agentūroje nuomininkų buvo reikalaujama uždirbti 2,5 karto daugiau, negu kainuoja nuoma. Paklausiusi agento patarimo susiradau laiduotoją ir paprašiau jo iš anksto paruošti reikiamus dokumentus, kad kitą kartą, jei prireiktų, pateikti juos agentui galėčiau iškart. Radusi tokį nedelsdama jį čiupau ir nebenorėjau paleisti.
Gyvenimo Būsto Priežiūra ir Taisyklės
Vos įsikrausčius problemos nesibaigia, mat reikia sutvarkyti krūvą dokumentų bei biurokratinių dalykų. Pirmiausia drauge su agentu tenka atlikti būsto inventorizaciją. Kiekvienas pažeidimas paliekant nuomojamą būstą nuomininkui gali kainuoti.
Didžiojoje Britanijoje į nuomos sutartis dažniausiai įtraukiamas draudimas daryti bet kokius pakeitimus nuomojamame nekilnojamame turte. Ta pati taisyklė galioja kiekvienam būste esančiam daikteliui ar interjero detalei. Net bute esančių suplyšusių užuolaidų ar sulūžusios lentynos negalima išmesti, nes išsikraustant butą reikia perstatyti ir visus daiktus jame sudėlioti lygiai taip, kaip buvo atsikraustant.
Vos atsikrausčius būtina nufotografuoti ir skaitiklio rodmenis, kad netektų sumokėti buvusio nuomininko skolų. Vėliau būtina susisiekti su elektros, vandens ir dujų tiekėjais ir pranešti, kad pasikeitė gyventojai. Dar - pranešti rajono tarybai, jog nuo šiol žemės mokestį mokės kitas asmuo.
Vienas iš ilgiausiai užtrunkančių procesų įsikrausčius į naujus namus Londone - interneto įvedimas. Nors pats įvedimo procesas nėra ilgas, palaukti gali tekti nuo savaitės iki mėnesio.
„Shared Ownership“ Programa: Galimybė Įsigyti Būstą
Tačiau ne visi gyvenantys Anglijoje žino apie įvairias Vyriausybės siūlomas programas, kurios padeda žmonėms įsigyti jų pirmąjį būstą. Viena iš tokių programų - „shared ownership“ (liet. dalinė nuosavybė), kuri svajonę rankose laikyti savo svajonių būsto raktus gali paversti realybe.
„Mokėti nuomą kiekvieną mėnesį yra lyg pinigų išmetimas į balą“, - įsitikinus pašnekovė, kuri prieš įsigydama nuosavą būstą su seserimi kelerius metus nuomojosi butą. Nusprendusios pirkti nuosavą būstą merginos pradėjo domėtis galimybe pasiimti paskolą iš banko. „Supratom, jog tokiam būstui, apie kokį svajojom, iš banko paskolą gauti bus sudėtinga, todėl pradėjom ieškoti kitų variantų“, - pasakojo Eglė, kurios sesuo po ilgų paieškų surado „shared ownership“ programą.
Surinkusios nemažai informacijos seserys nusprendė pasinaudoti būtent šia programa, kad galėtų įsigyti modernų ir erdvų trijų kambarių butą. Mergina neslėpė, jog išsinuomojus tokį pat butą per mėnesį išleidžiama suma būtų keliais šimtais svarų didesnė nei įmokos, kurias moka dabar.
Eglė prisipažino, jog prieš pirkdama butą ji nebuvo nieko girdėjusi apie Vyriausybės siūlomą „shared ownership“ programą: „Programa gera, tačiau nėra pakankamai reklamuojama“, - teigė mergina.
Paklausta, ar buvo sunku susirasti savo svajonių namus, „Tiesos“ pašnekovė Eglė teigė, kad paieškos ilgai netruko: „Butą susiradome internete, o nuvykusios jo apžiūrėti įsitikinome, kad sprendimas buvo teisingas.“ Vienintelis dalykas, dėl kurio visas procesas užtruko ilgiau nei metus, buvo tai, jog jos turėjo parduoti butą Lietuvoje.
„Norintieji pasinaudoti „shared ownership“ programa negali turėti jokio nekilnojamojo turto“, - teigė mergina. Susitvarkiusios visus reikalus Lietuvoje seserys naujojo buto raktus savo rankose laikė jau po poros mėnesių. Nors visas pirkimo procesas buvo gana greitas, mergina neslėpė, jog ši patirtis kainavo nemažai streso.
Vienos nekilnojamojo turto agentūros pardavimo skyriuje dirbantis Simonas sutiko papasakoti apie šią programą, pagrindinius jos privalumus ir trūkumus. „Visų pirma, dalyvaujantieji šioje programoje negali turėti jokio kito būsto (ne tik Jungtinėje Karalystėje), taip pat turi atitikti tam tikrus pajamų reikalavimus“, - dėstė vaikinas.
Jis teigė, jog norinčiųjų įsigyti būstą pasinaudojus „shared ownership“ programa yra daug daugiau nei siūlomų butų, todėl pirmenybė dažniausiai suteikiama tiems žmonėms, kurie jau gyvena ar dirba tame pačiame rajone. „Gyvenant ir dirbant Vakarų Londone nusipirkti būstą kitoje miesto dalyje gali būti gan sudėtinga“, - teigė Simonas.
Jeigu paraiškų įsigyti butus yra daugiau nei pačių butų (taip dažniausiai ir nutinka), o ir visi potencialūs pirkėjai atitinka keliamus reikalavimus, deja, nėra atskleidžiama, kaip nusprendžiama, kas gaus butus. Todėl net ir atitikus visus keliamus reikalavimus visuomet lieka galimybė norimo buto negauti.
„Per šią programą galima įsigyti tik naujos statybos butus arba perparduodamus butus, kurie buvo pirkti naudojantis ta pačia „shared ownership“ programa“, - teigė Simonas. Tad panašu, jog norintieji įsigyti namą ar senesnės statybos butą, deja, turės kantriai taupytis didesniam depozitui arba bandyti ieškoti kitų Vyriausybės siūlomų programų.
„Bene didžiausiais šios programos minusas yra tas, jog nusipirkto būsto negalima išnuomoti. Kartais tokia galimybė gali būti suteikta, jei, tarkim, trumpam laikui išvykstate į užsienį, tačiau planuojate sugrįžti. Net ir šiuo atveju būsto negalima išnuomoti ilgiau nei metams. Tik išsipirkus visą būstą nebelieka jokių apribojimų ir galima su juo elgtis, kaip nori, ir jį išnuomoti.“
Simonas patikino, jog nusprendus parduoti per šią programą pirktą butą, greičiausia, problemų kilti neturėtų. Kaip jau minėta, ieškančių įsigyti būstą yra daugiau nei siūlomų butų, todėl pirkėjų sulauksite tikrai greitai. „O ir būsto kainos tik kyla, tad didelė tikimybė, jog susiruošę parduoti butą nuostolių tikrai neturėtumėte patirti“, - teigė vaikinas.
Skaičių Kalba
Niekam ne paslaptis, jog dauguma Londone gyvenančių lietuvių yra įsikūrę rytinėje šio miesto dalyje, kur būsto bei nuomos kainos yra žemesnės. Tačiau ir čia jos greitai kyla. Štai Stratfordo rajone būsto kainos per pastaruosius metus pakilo net 16 proc.
Peržiūrėjus kelis nekilnojamojo turto internetinius puslapius tampa aišku, jog šiame rajone norint išsinuomoti dviejų kambarių naujos statybos butą reikėtų pakloti mažiausiai 1400 svarų, o ir jokie mokesčiai nėra įskaičiuoti, tad išleidžiama suma dar labiau išauga.
Sharetobuy.com internetinėje svetainėje prie kiekvieno parduodamo buto yra skaičiuoklė, kuri padeda apskaičiuoti, kiek maždaug išleistumėte įsigydami butą pasinaudoję „shared ownership“ programa. Pagal šią skaičiuoklę, nusipirkę 30 proc. dalį dviejų kambarių buto, kurio reali rinkos kaina yra 275 000 svarų, per mėnesį su visais mokesčiais išleistumėte ne daugiau nei 1250 svarų, o įsigyti šiam būstui pakaktų vos 4125 svarų depozito paskolai gauti.
Žinoma, kuo depozitas didesnis, tuo mėnesinės įmokos bus mažesnės. Taigi, ir su nelabai dideliu depozitu įmanoma nusipirkti dalį dviejų kambarių buto ir per mėnesį išleisti mažiau, nei išleistumėte tokio pat buto nuomai. Panaši situacija ir perkant vieno kambario butą - per mėnesį išleidžiama suma gali būti keliais šimtais svarų mažesnė, nei nusprendus išsinuomoti tokį pat būstą.
Geriausias Informacijos Šaltinis
Per „shared ownership“ programą parduodamų būstų reikia ieškoti internete. Oficialus valstybinis internetinis puslapis yra sharetobuy.com, jame galima rasti daugiausia pasiūlymų. Perparduodamus butus galima rasti per nekilnojamojo turto agentūras, taip pat ir įvairių gyvenamųjų namų statyba užsiimančių organizacijų (ang. housing association) internetiniuose puslapiuose.
Kas Yra „Shared Ownership“?
„Shared ownership“ programa yra skirta žmonėms, kurie svajoja nusipirkti savo pirmąjį būstą, tačiau neturi pakankamai santaupų, kad galėtų gauti didžiulę paskolą iš banko. Programos principas: perkamas ne visas būstas, o tik jo dalis, o už likusiąją neišpirktą dalį mokama nuoma, kuri dažniausiai yra dvigubai ar net dar daugiau mažesnė nei reali rinkos kaina. Nusipirkęs tokį būstą žmogus yra laikomas visaverčiu savininku, o panorėjęs vėliau gali įsigyti ir likusiąją jo dalį.
Vyriausybė teigia, jog ši programa yra puiki galimybė jauniems žmonėms įsilieti į nekilnojamojo turto rinką. Perkant būstą pagal šią programą užtenka vos kelių tūkstančių svarų santaupų, nes paskola imama tik perkamai būsto daliai.
Matematika paprasta - jei būsto kaina yra 200 000 svarų ir perkama 25 proc. būsto (pagal šią programą galima įsigyti nuo 25 proc. iki 75 proc. būsto dalies), tai paskola, kurią imsite iš banko, bus apie 50 000 svarų. Tokiu atveju paskolai gauti gali pakakti vos 2500 svarų depozito, nes kai kurie bankai teigia, jog kartais užtenka tik 5 proc. depozito. O ir reikalavimai mažesnei paskolai dažnai būna paprastesni ir visas procesas būna daug greitesnis.