Skyrybos - tai ne tik santykių pabaiga, bet ir naujo gyvenimo etapo pradžia. Skyrybos nėra lengvas žingsnis, tačiau jos gali būti būtinas sprendimas, kai santuoka tampa žalinga arba be ateities. Svarbu suvokti, kad skyrybos nėra nesėkmė - tai pasirinkimas gyventi kitaip, atveriant duris naujai pradžiai. Skyrybų procesas tampa sklandesnis, jei pasiruošiate iš anksto. Skyrybos - ne tik teisinis, bet ir emociškai sunkus procesas.
Dauguma sutuoktinių nutraukia santuoką bendru sutarimu. Tik bendru sutarimu nutraukiant santuoką galima daugiausiai sutaupyti laiko ir pinigų. Todėl svarbu stengtis, jog skyrybos bendru sutarimu tarp sutuoktinių taptų įmanomos. Jei nepavyksta susitarti dėl bent vieno iš šių dalykų, tuomet santuoką nutraukti galite dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės ginčo teisena. Įsitikinus, jog skyrybos bendru sutarimu tarp sutuoktinių negalimos, bei nepavykus mediacijai, pereinama prie skyrybų ginčo tvarka inicijavimo.
Šeimos teisė: kaip elgtis skyrybų atveju?
Turto režimai ir jų įtaka pasidalijimui
Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.
Vedybų sutartis
Kita aktyvioms ir versle dalyvaujančioms šeimos aktuali turto planavimo priemonė yra vedybų sutartis (ikivedybinė arba povedybinė). Daug kam vedybų sutartis kelia neigiamas asociacijas, tačiau tokia vedybų sutarčių reputacija yra visiškai nepelnyta. Vedybų sutartis yra pirmiausia santuokos planavimo įrankis, o ne būdas pergudrauti kitą sutuoktinį ar įgyti pranašumą skyrybų atveju. Tokiais atvejais dažnai kartu su vedybų sutartimi yra sudaroma ir turto pasidalijimo sutartis. Vedybų sutarčių reguliavimas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis yra stebėtinai lankstus, nes sutuoktiniams leidžiama susitarti dėl labai plataus dalykų spektro.
Vedybų sutartimi iš esmės negalima reguliuoti tik tarpusavio neturtinių santykių, susijusių su vaikais, jų išlaikymu ir globa, taip pat sutuoktinių paveldėjimo santykių. Svarbu paminėti tik tai, kad visi tokie sutuoktinių susitarimai turi būti sudaromi sąžiningai, o ne siekiant išvengti jau turimų įsipareigojimų kreditoriams. Tai turi būti planavimo, o ne įsipareigojimų išvengimo priemonė. Ypač vertinga vedybinė sutartis tuomet, kai vienas iš sutuoktinių yra ne Lietuvos pilietis ar gyvena ne Lietuvoje, arba šeima turi turto keliose valstybėse, arba šeima, nors ir yra abu lietuviai, gyvena ne Lietuvoje. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali susitarti dėl tokio santuokos metu įgyto turto režimo, kuris padeda apsaugoti šeimą nuo kito sutuoktinio rizikingos veiklos keliamų pavojų.
Bendroji jungtinė nuosavybė
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Svarbu nedelsti ir kreditoriams Neuždelsti turto padalijimo svarbu ir kreditoriams. Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.
Asmeninė nuosavybė
Įstatymas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurios lemia nelygų bendro turto paskirstymą. Tai reiškia, kad teismas turi galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Šias aplinkybes teismas nustato individualioje byloje, konstatuodamas jų reikšmingumą bylai.
Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos. Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Nelygios turto dalys: kada tai įmanoma?
Dalijant bendrą sutuoktinių turtą galioja prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t.y. kiekvienam sutuoktiniui tenka po ½ bendro turto dalį. Tačiau tam tikrais atvejais teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, pavyzdžiui vienam sutuoktiniui priteisdamas 60, 70 ar netgi daugiau procentų turto, o kitam - atitinkamai likusią mažesniąją dalį, jei konstatuoja, kad tam yra faktinis (surinkti įrodymai) ir teisinis (numato įstatymas) pagrindas.
Taigi, tas sutuoktinis, kuris siekia, kad jam būtų priteista daugiau nei pusė bendro sutuoktinių turto, turi įrodyti, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, kurios leistų teismui priimti tokį sprendimą (nukrypti nuo lygių dalių). Beje, tokią išvadą teismas gali padaryti ir savo iniciatyva, nes šeimos bylose teismas yra aktyvus - pats gali rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus (priteisti daugiau nei prašoma) ar taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą (priteisti tai, ko net nėra prašoma).
Įstatymas numato, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Svarbu pastebėti, kad teismas turi galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau tai jokiu būdu nėra pareiga teismui. Bet kokiu atveju teismui neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.
Nepilnamečių vaikų interesai
Taigi, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų interesų, pavyzdžiui, dalijant butą ar namą, gali būti atsižvelgta, su kuriuo iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikas (vaikai) ir tam sutuoktiniui priteisti didesnę dalį turto. Reikia pastebėti, kad tai nėra taisyklė, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, automatiškai tenka daugiau turto. Dalijant bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai. Šia teise teismai naudojasi vis rečiau, nes įsivyrauja praktika, kad vaiko gerovę užtikrina vaikui teikiamas išlaikymas.
Nukrypimas nuo lygių dalių gali būti taikomas išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko interesus - teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, ir to negalima užtikrinti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu.
Sutuoktinio sveikatos būklė ir turtinė padėtis
Kita aplinkybė, kuri gali lemti nelygias dalis dalijant bendrą turtą - sutuoktinio sveikatos būklė. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus ir dėl to jam yra būtinas tam tikras turtas, kad būtų užtikrinti jo interesai. Trečia aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgiama teismui nusprendžiant bendrą turtą padalinti nelygiomis dalimis - vieno sutuoktinio turtinė padėtis. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių yra bedarbis, neturi jokio turto ir dėl to jam gali būti priteista didesnė bendro turto dalis.
Neabejotina, kad kaip ir sveikatos būklės atveju, taip ir turtinės padėties atveju, teismas turi aiškintis, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija. Jei sutuoktinio turtinė padėtis yra bloga, nes jis, tarkime, iššvaistė savo turėtą asmeninį turtą, didesnė bendro turto dalis jam neturėtų priklausyti.
Kitos svarbios aplinkybės
Teismų praktikoje yra nurodoma, kad svarbiomis aplinkybėmis gali būti vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taigi, teismui nustačius vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, tai savaime nereiškia, jog nukentėjusiam sutuoktiniui tenka didesnė turto dalis.
Dažnai bylose teismai nusprendžia nukrypti nuo lygių dalių principo remiantis keletu aplinkybių, tačiau tokiu atveju teismas privalo nurodyti svariausias iš jų. Praktika rodo, kad kaltė dėl santuokos iširimo gali būti pripažinta viena iš tokių aplinkybių. Tačiau visais atvejais turi būti vertinama, kaip visos nustatytos aplinkybės kartu lemia išvadą, kad geriausiai nukentėjusio sutuoktinio ar jų nepilnamečio vaiko interesai bus apsaugoti nukrypstant nuo lygių dalių principo.
Turto perrašymas vaikams: mokesčių optimizavimas ar saugumo užtikrinimas?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, vaikams butai dovanojami ne tik dėl mokestinių aplinkybių. Pasak D. Čibirienės, toks butas tampa vaikų nuosavybe ir tėvai jo nebegalės atgauti, o vaikai sulaukę pilnametystės galės jį parduoti, pakeliauti arba kurį laiką nedirbti: „Yra pavojai, kurie svarbesni nei nekilnojamo turto mokestis“.
Asociacijos vadovė taip pat pabrėžė, kad turtas perrašomas vaikui, kai siekiama sukurti jam saugumą tėvų netikėtos mirties, skyrybų atveju, siekiant vaikui užtikrinti pragyvenimą. Be to, ji mano, kad dabartinė NT apmokestinimo tvarka skatina brangesnį būstą padovanoti vaikams. Anot jos, turėtų būti nustatomas neapmokestinamas dydis, kuris priklausytų nuo visos šeimos dydžio, o ne tik nuo tėvų skaičiaus, kaip yra dabar.
D. Čibirienė pateikė pavyzdį, kaip skiriasi nekilnojamojo turto apmokestinimas šeimose, kur yra abu tėvai ir tik vienas jų: jei šeima be vaikų, jos turtas iki 300 tūkst. eurų neapmokestinamas, o jei vieniša mama su dviem vaikais - tik iki 150 tūkst. eurų. Notarų rūmai BNS teigia, kad nei notarai nėra pastebėję tendencijos, kad nekomercinis NT būtų dažniau dovanojamas nepilnamečiams.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš 20,6 tūkst. NT objektų, kurie priklauso nepilnamečiams, daugiausiai yra paveldėti - 13,6 tūkst., o dovanoti - 3,4 tūkst. Maždaug 13 proc. visų tokių objektų savininkas yra tik vienas, o likę maždaug 86 proc. turi daugiau nei vieną savininką. Jei NT vertė viršija 150 tūkst. eurų ir jis priklauso nepilnamečiui, NT mokestį turi deklaruoti ir sumokėti vienas iš tėvų.
Dabar 2 proc. NT mokestį moka gyventojai, turintys turto, viršijančio 150 tūkst. eurų. Mokant NT mokestį už vaikams priklausantį turtą lengvatos nėra.
| NT Priklausomybės Tipas | Objektų Skaičius |
|---|---|
| Paveldėtas | 13,6 tūkst. |
| Dovanotas | 3,4 tūkst. |
Paveldėjimo planavimas
Dauguma žmonių nenori galvoti ir kalbėti apie tai, kaip gyvens jų šeima ir kas atsitiks su jų turtu jiems pasitraukus iš pasaulio. Bet apie paveldėjimą reikia pradėti galvoti kuo anksčiau būtent dėl tos priežasties, kad tai sudėtinga. Galima vadovautis taisykle, kad kuo sunkiau darosi apie šią temą galvoti, tuo svarbesnė ji tampa ir tuo labiau tą reikia daryti. Naudojant akcininkų sutarties ir testamentų kombinaciją galima užtikrinti, kad šeimos turto neperims nepageidaujami pašaliniai asmenys ir jis galės būti perduotas ateities kartoms kaip integrali struktūra, kad pardavus vieną verslą, visas kapitalas nebus „suvartotas“ bet bus reinvestuojamas, o vartojama tik protinga jo dalis, taip užtikrinant naudą ne vienai, o net kelioms kartoms į priekį.
Turtą paveldint pagal įstatymą, kai mirusysis nebuvo sudaręs testamento, įpėdiniai paveldi jį visą tam tikromis įstatyme numatytomis dalimis. Pastaruoju atveju įpėdiniai kiekvieną tokio nedalaus turto vienetą valdo, naudoja ir disponuoja juo bendru sutarimu. Tokios situacijos kelia konflikto tarp įpėdinių grėsmę, nes nebūtinai visi įpėdiniai gali turėti vienodą viziją dėl paveldėto turto ateities (pavyzdžiui, vienas gali norėti jį pasilikti sau, o kitas parduoti).
Nepilnamečiams vaikams pagal įstatymą priklauso tam tikra privalomoji palikimo dalis, kurios testamentu negalima atimti ar sumažinti. Tai tampa aktualu, pavyzdžiui, tais atvejais, kai testamentu visas turtas yra paliekamas kitam sutuoktiniui manant, kad jis tada tiesiog išlaikys vaiką iš paveldėto turto ir dėl to atskirai testamentu vaikui palikti nieko nereikia. Tokia situacija apsunkina kitam sutuoktiniui paveldėto turto valdymą, nes dėl visų reikšmingesnių su nepilnamečiui vaikui priklausančiu turtu susijusių sandorių reikia gauti teismo leidimą.
Asmenys, turintys daug nedalaus ir nelikvidaus turto (nekilnojamo turto ir pan.) arba kito investicinio turto, kuris pats savaime įpėdiniams nėra reikalingas arba kurio jie nesugebėtų patys valdyti ir prižiūrėti, dažnai testamentuose numato, kad toks turtas po jų mirties privalo būti parduotas ir gautos lėšos paskirstytos įpėdiniams. Tai tuo pačiu padeda išvengti ir potencialių konfliktų tarp įpėdinių, kurie galėtų kilti jiems patiems valdant tokį turtą, bandant jį pasidalinti ar patiems jį pardavinėjant.
Kita alternatyva - visą investicinį turtą dar gyviems savininkams esant perkelti į holdingo bendrovę, arba testamentu palikti turtą tokiai bendrovei, o įpėdiniams - tokios bendrovės akcijas, kurios būtų suvaržytos akcininkų sutartimi dar gyviems esant palikėjams.