Kaip Išregistruoti Svetimą Asmenį Iš Buto Lietuvoje: Žingsnis Po Žingsnio

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti svetimą asmenį iš buto, kuris yra jūsų asmeninė nuosavybė Lietuvoje.

Situacijos gali būti įvairios, pavyzdžiui, skyrybos su sutuoktiniu, kuris negyvena bute, arba tiesiog noras išregistruoti asmenį, kuris jūsų būste tik deklaruotas, bet faktiškai negyvena.

Aptarsime teisinius aspektus, savininko teises ir veiksmus, kurių reikia imtis norint sėkmingai išregistruoti asmenį.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Tvarka

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienas pilietis privalo būti deklaruotas gyvenamojoje vietoje.

Jei asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą prie savivaldybės.

Tačiau, jei asmuo turi nekilnojamojo turto, savivaldybė jo nedeklaruos ir neįrašys į nedeklaravusių asmenų sąrašus.

Deklaruojant gyvenamąją vietą, reikia pateikti duomenis apie patalpos savininką (bendraturčius) ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintą sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje.

Savininkas gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista gyventi toje patalpoje.

Savininko Teisės ir Galimybės Išregistruoti Asmenį

Patalpos savininkas turi teisę pateikti prašymą deklaravimo įstaigai panaikinti jam priklausančioje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Tačiau svarbu, kad asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyventų toje patalpoje.

Taigi, norint išregistruoti asmenį iš buto, reikia:

• Įrodyti, kad asmuo negyvena bute (pavyzdžiui, liudininkų parodymais).
• Kreiptis į teismą su prašymu dėl asmens priverstinio išregistravimo.
• Po teismo proceso su teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę ir užpildyti formą su prašymu dėl asmens išregistravimo iš buto.

Seniūnija gali atsisakyti išdeklaruoti asmenį be teismo sprendimo, net jei butas yra jūsų asmeninė nuosavybė.

Jie gali nerizikuoti, žinodami galimas pasekmes, jei išdeklaruos asmenį neteisėtai.

Teismo sprendimas - būtina sąlyga?

Dažniausiai, norint išregistruoti asmenį, reikalingas teismo sprendimas.

Savivaldybė pati nesiims išdeklaravimo, todėl su liudininkais reikia kreiptis į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti.

Po teismo proceso su teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę, užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.

Teisminė Praktika ir Pavyzdžiai

Administracinėje byloje Nr. Teisminio proceso Nr. 2011 m. dalyvaujant pareiškėjai D. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - A. A., D.

Pareiškėja skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1−3, 11−13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos (toliau - ir Seniūnija) 2010 m. kovo 10 d. sprendimą Nr.

Paaiškino, kad Sprendimas priimtas neteisėtai, jai nežinant, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Nurodė, kad A. A. (pareiškėjos motina) sąmoningai suklaidino Seniūnijos darbuotojus, kad pareiškėja tariamai jau seniai nebegyvena minėtu adresu.

Atkreipė dėmesį, kad Seniūnijos pareigūnas, tikrindamas A. A. prašyme nurodytas aplinkybes, Sprendimą priėmė paviršutiniškai atlikdamas savo pareigas, neužtikrindamas žmonių teisių, teisėtų interesų.

Pareiškėjos manymu, Seniūnijos pareigūnas pažeidė vidaus reikalų ministro 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 73 punktą, nurodantį, kad įgaliotas deklaravimo įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, priėmęs šių taisyklių 70 punkte nurodytą prašymą, jį užregistruoja deklaravimo įstaigoje ir, jei gali naudotis kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, patikrina deklaravimo duomenų teisingumą.

Prireikus atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje.

Deklaravimo įstaiga turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) ar asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.

Pagal susiformavusią praktiką seniūnijos pareigūnas gavęs tokio pobūdžio gyventojo prašymą (dėl deklaruotos gyvenamosios vietos naikinimo, keitimo) kreipiasi į teritorinę policijos įstaigą, kurios įgaliotas pareigūnas (dažniausiai tai būna apylinkės inspektorius aptarnaujantis esamą gyvenamą teritoriją) patikrina, buto savininko prašyme išdėstytų aplinkybių teisingumą, apsilankydami prašyme nurodytu adresu bei apklausdami kaimynus (arba sudarydamas komisiją atlieka šiuos veiksmus pats seniūnijos pareigūnas).

Tvirtino, kad, jeigu būtų paisoma šios procedūros, būtų išvengta tokių neigiamų pasekmių, kadangi Apylinkės inspektorius žinojo esamą situaciją, A. A.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnija atsiliepimu į skundą (b. l. 31−32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 punktu, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 8 straipsnio 2 dalimi, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 70.3 punktu, buvo panaikinti D. S.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. A. ir D. A. atsiliepimu (b. l.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 15 d.

Nurodė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnį, nustatė, kad pareiškėjos motina A. A. ir sesuo D. A. pateikė prašymus, juose nurodė, kad pareiškėja konkrečiu adresu negyvena, atsakovas, turėdamas šiuos prašymus, raštu apie juos informavo pareiškėją, tačiau negavo jokių paaiškinimų.

Teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę panaikinti pareiškėjos deklaravimo duomenis.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teisme pripažino, jog tuo metu nurodytu adresu negyveno, šiuo metu taip pat negyvena.

Pareiškėja D. S. apeliaciniu skundu (b. l.

Paaiškina, kad neturėjo galimybių gyventi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl A. A. savavaldžiavimo.

Teigia, kad jos motina A. A. neperspėjo dėl buto įėjimo durų užrakto pakeitimo.

Nurodo, kad A. A. sąmoningai jos neįsileidžia nuo 2009 m. gruodžio 4 d., bute likę visi jos daiktai, dėl negalėjimo jais naudotis patiria didelius nepatogumus, tenka prašyti pažįstamų, kad priimtų nakvynei.

Pažymi, kad A. A. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. gegužės 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pripažinta kalta ir patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. A204-458-(2.4.2.14-S1) (b. l. 15), kuriuo panaikinti D. S.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.

Deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 d.).

Taisyklių 73 punkte nustatyta, kad įgaliotas deklaravimo įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, priėmęs šių taisyklių 70 punkte nurodytą prašymą (taisyti, keisti ar naikinti deklaravimo duomenis), jį užregistruoja deklaravimo įstaigoje ir, jei gali naudotis kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, patikrina deklaravimo duomenų teisingumą.

Seniūnija Sprendimą priėmė vadovaudamasi A. A. ir D. A. 2010 m. vasario 23 d. prašymais (b. l. 16-17), kuriuose nurodyta, kad D. S. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvena.

D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyveno (b. l. 47-48).

Atsakovas 2010 m. vasario 23 d. raštu (b. l. 36) informavo D. S. apie gautą prašymą panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nurodė atvykti į Seniūniją, tačiau negavo jokio atsakymo.

Apeliantės manymu, Seniūnija turėjo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą, tačiau pažymėtina, kad teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos sprendžiant klausimą dėl D. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo tai daryti.

Apeliantės minimose Rekomendacijose savivaldybėms, kaip įgyvendinti gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos taisyklių reikalavimus, įtvirtinta nuostata, kad deklaravimo funkciją atliekantys darbuotojai turėtų palaikyti nuolatinius santykius su deklaravimo funkciją iki 2007 m. liepos 1 d. vykdžiusių deklaravimo įstaigų (teritorinių policijos įstaigų migracijos skyrių, poskyrių, grupių, pasų poskyrių) (išsiaiškinti ankstesnėse deklaracijose pateiktus duomenis) darbuotojais.

Taigi šiose rekomendacijose nereikalaujama kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl buto savininko prašymo teisėtumo patikrinimo vietoje.

Tai, kad šiuo konkrečiu atveju Seniūnija tokių santykių nepalaikė, t. y. nesikreipė į teritorinę policijos įstaigą, nereiškia minėtų Rekomendacijų pažeidimo.

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Seniūnijoje nėra susiformavusi praktika kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl buto savininko prašymo teisėtumo patikrinimo vietoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad tiek buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos motinos A. A. dalis, tiek sesers D. A. dalis yra parduotos.

Pareiškėjos D. S. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. S.

Šioje byloje asmenys buvo gyvenamosios patalpos bendraturčiai, todėl situacija skiriasi nuo atvejų, kai butas priklauso tik vienam asmeniui.

Svarbūs Aspektai ir Patarimai

• Sutuoktinio išregistravimas po skyrybų: Skyrybų byloje galite pareikšti reikalavimą dėl buvusio sutuoktinio išdeklaravimo.
• Komunaliniai mokesčiai: Kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių.
• Buto pardavimas: Registruotas asmuo gali apsunkinti buto pardavimą.
• Žodinė panaudos sutartis: Jeigu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai, laikoma, kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis. Tokiu atveju galima spręsti, kad sutuoktinis pažeidžia savo pareigą apmokėti dalį komunalinių mokesčių.

Jei asmuo vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitur, tai nėra buto savininko problema.

Tačiau savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens išregistravimo, jei šis negyvena bute.

Veiksmai Norint Išregistruoti Asmenį Iš Buto

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis norint išregistruoti asmenį iš buto:

tags: #kaip #isregistruoti #svetima #asmeni #is #buto