Baimė būti vienam namuose gali būti didelis iššūkis tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti ir įveikti šią baimę, suteiksime patarimų, kaip padėti vaikams jaustis saugiau, ir aptarsime, kada reikėtų kreiptis į specialistus.
„Pagrindinė baimės funkcija - apsaugoti mus nuo pavojaus. Jei nepatirtume nei kiek baimės ir nerimo, vargu, ar išgyventume bent savaitę, dėl to baimes tikrai ne visada būtina įveikti. Kai baimės netrukdo gyventi, siekti savo tikslų, galime su jomis nieko nedaryti. Tačiau jei baimės sutrikdo kasdieninį funkcionavimą, bendravimą, profesinių tikslų siekimą, o gal net atsiliepia sveikatai, tuomet verta įdėti pastangų ir jas reguliuoti“, - teigia psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ psichologė Indrė Ambraziūnienė.
Vis tik jei visada elgsimės tik saugiai, yra pavojus nepakankamai ištyrinėti pasaulį ir stipriai apriboti save nuo naujų dalykų mokymosi, o gal net imti vengti kitiems įprastų kasdienių situacijų. Apie tai, kada baimes verta reguliuoti, ir kaip tai daryti, pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ psichologė Indrė Ambraziūnienė.
Baimės ir reakcijos į ją
Baimei atsirasti reikalingas baimės objektas. Kai su juo susiduriame, mūsų protas sukuria vaizdinių, kyla įvairiausių minčių, pradeda suktis katastrofiniai scenarijai, įsivaizdavimai, kas blogo nutiks, susidūrus su baimės objektu.
„Dėl šių minčių mums kyla baimė ir kūnas reaguoja vienu iš dviejų būdų. Pirmas, „pasileidžia“ reakcija „kovok arba bėk“, kai suintensyvėja širdies darbas, kvėpavimas, prakaitavimas, gali būti galūnių tirpimai, svaigulys, oro trūkumas, stiprus noras pabėgti ir kt. Antras, ima dominuoti reakcija „sustink“, kai mums pasidaro sunku judėti, krenta kraujo spaudimas, išbąlame, kai kuriais atvejais pasitaiko ir nualpimų. Būna, kad susidūrus su baimę keliančiu objektu, ištinka panikos priepuolis“, - vardina psichikos sveikatos specialistė.
Kai susiduriame su baimę keliančiu objektu, patiriame emocinį, fizinį diskomfortą. Ir net jei pats objektas nesukelia jokios žalos, mums susiformuoja asociacija, jog tai yra labai nemalonu, dėl to ir toliau vengiame to objekto.
Psichologė perspėja, kad norint, jog pratinimasis prie baimės būtų efektyvus, jis turi būti pakankamai intensyvus. „Dauguma žmonių, kurie kreipėsi į mane psichoterapijos dėl baimių, vardina savo pastangas pratintis, tačiau jos neveikia, nes nėra pakankamai ilgai trunkančios. Pavyzdžiui, sako, jog kasmet skrendu į kelionę lėktuvu, bet vis tiek labai baisu. Kad įvyktų pripratimas, geriausia nepasitraukti iš situacijos tol, kol baimė nesumažės bent per pusę. Ir tą pakartoti po nedidelio laiko tarpo daug kartų - kelis kartus per dieną ar kasdien bent savaitę laiko“, - pataria psichologė.
Baimės reguliavimo esmė - nustoti vengti baimę keliančio objekto. O nustojus vengti, atsiranda galimybė nutikti keliems esminiams dalykams. „Pirmiausia, mes pasitikriname, kiek realiai pavojingas tas objektas, kurio bijome, kokias iš tiesų pasekmes jis sukelia. Paprastai paaiškėja, jog jis nėra toks nemalonus ar žalingas, kaip anksčiau galvojome, ir tuo įsitikiname ne tik protu. Antra, jei susiduriame su objektu pakankamai ilgai ir dažnai, įvyksta pripratimas ir baimės reakcija sumažėja. Posakis „šuo ir kariamas pripranta“ realiai veikia! Vienas iš to įrodymų gali būti filmuoti vaizdeliai iš karo Ukrainoje, kai žmonės rūko ar kažką kito veikia, vyksta sprogimai, tačiau žmogus net neatsisuka pasižiūrėti, rūko toliau. Netikiu, kad taip reagavo ir po pirmų sprogimų“, - sako psichologė.
Atsiskyrimo nerimas kūdikiams ir vaikams
Kas yra atsiskyrimo nerimas?
Atsiskyrimo nerimas yra nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai šis žmogus yra mama arba tėtis. Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida.
Paprastai šis nerimas pasiekia piką tarp 8-18 mėnesių. Kūdikis yra prieraišus. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį. Kūdikis dar nesupranta daiktų ir žmonių pastovumo.
Vaikas nesuvokia, kad iš akiračio dingę daiktai ar žmonės neprasmenga skradžiai žemės. Mamai nuėjus kūdikis sunerimsta, susijaudina, jam baisu, kad mama dingo amžiams. Kūdikiai sunkiai suvokia laiką. Kūdikiai nemoka „planuoti“ ateities įvykių, tad jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Kūdikis nesuvokia, kad į tualetą nuėjusi mama grįš po kelių minučių, tad jam neramu.
Kaip palengvinti atsiskyrimo nerimą?
- Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
- Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“. Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų.
- Pasakykite, kada grįšite. Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite. 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke. Pavyzdžiui, pasakykite, kad grįšite, kuomet reikės maudytis ir skaityti pasaką. Vaikas jausis ramiau ir jūsų lauks numatytu metu.
- Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
- Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis“. Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
- Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami.
- Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama. Vėliau patikėkite kūdikį kartkartėmis prižiūrėti kam nors kitam.
- Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai.
- Nebėkite atgal. Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai - ties į jus rankutes, verks, galbūt pyks ne tik išsiskyrimo metu, bet net ir jums grįžus.
Kada reikėtų sunerimti?
Sunerimti reikėtų tik jeigu, vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su medikais, jeigu situacija atvirkštinė.
Kaip išgyventi tėvams dirbant ir auklėjant savo vaikus namuose?
Topofobija: baimė likti vienam namuose
Topofobija - tai mokslinis baimės pavadinimas, kai žmogus bijo likti vienas namuose. Ši baimė atsiranda dėl įvairių priežasčių - gali būti įgimta arba gali pasireikšti tam, kas kenčia nuo kokių nors negalavimų. Pavyzdžiui, jei žmogus blogai juda, jis gali bijoti, kad įvyks žemės drebėjimas, ar kils gaisras, ir jam nepavyks pabėgti. Antroji plačiai paplitusios baimės namuose likti vienam priežastis yra tamsos baimė.
Galimos priežastys:
- Fiziniai apribojimai: Baimė dėl negalėjimo greitai reaguoti ekstremaliose situacijose.
- Tamsos baimė: Stiprina nesaugumo jausmą.
- Negatyvūs anapusiniai dariniai: Tikėjimas, kad namuose apsigyveno piktosios dvasios.
- Žala namams: Baimė dėl galimos žalos ar užkerėjimo.
Ką daryti, jei jaučiate topofobiją?
Jei turite topofobiją, geriau kreiptis pagalbos į specialistą, pavyzdžiui, kvalifikuotą psichologą. Tas pats gali būti pasakyta ir apie tamsos baimę. Jei turite problemų dėl tamsos baimės, turite geriau miegoti ir mažiau jaudintis. Tai reiškia, kad turite susidėlioti teisingą dienos režimą ir eiti miegoti tuo pačiu metu, kad jūsų kūnas priprastų prie grafiko. Svarbu neleisti esybėms ir neigiamai energijai prisirišti prie jūsų.
Bendri patarimai, kaip įveikti baimę
- Priimkite vaiko jausmus: Leiskite vaikui jausti baimę ir parodykite, kad suprantate jo jausmus.
- Kalbėkite apie tai: Skatinkite vaiką kalbėti apie savo baimes.
- Būkite kantrūs: Įveikti baimę reikia laiko ir palaikymo.
Atminkite, jog kiekvienas vaikas yra unikalus, tad svarbu rasti būdus, kurie geriausiai tinka būtent jam.
Suaugusiųjų baimės
Daugelis suaugusiųjų taip pat bijo likti vieni. Būti vienam bijo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Vieni bijo apkalbų, kiti - išdavystės.
Psichologė Živilė Kraujalė teigia, kad svarbu priimti vaiko baimės jausmus ir kalbėtis su vaiku apie jo patiriamus jausmus. Surinkite kiek įmanoma detalesnę informaciją apie baimę keliančią situaciją. Galite pabandyti įsigilinti į baimės situaciją prašydama vaiko nupiešti baimę. Neretai padeda tokios veiklos, kaip antai: baimės situacijų suvaidinimas lėlėmis, knygelių apie įvairias vaikystėje pasireiškiančias baimes skaitymas, aptarimas. Taip pat galite panaudoti ir kitas veiklas, leidžiančias vaikui geriau įsisąmoninti savo jausmus, mintis, saugiai išgyventi nelengvas situacijas, pasikeitimus.
Patarimai tėvams paliekant vaiką vieną namuose
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė primena, kad 2018-ųjų liepos 1 d. įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jame reglamentuojama, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai privalo pasirūpinti, jog jaunesnis nei 6-erių metų mažylis be objektyvios būtinybės neliktų namuose vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
„Žinoma, svarbu suvokti, kad net šešerių sulaukęs ar dar vyresnis vaikas ne visada gali likti namuose vienas. Tėvai turėtų įvertinti, koks yra mažųjų psichologinis pasiruošimas, įgūdžiai, gebėjimai likti be suaugusiųjų priežiūros. Tai priklauso ir nuo vaiko būdo bruožų, ugdymo, kaip šiam žingsniui jis yra ruošiamas. Svarbi ir atžalų branda, pasiruošimas klausyti nurodymų, kai suaugusiųjų nėra šalia”, - komentuoja A. Jusė.
Kaip paruošti vaiką likti vieną?
Ekspertė pabrėžia - vaiko palikimas namuose yra daugelio faktorių įvertinimo reikalaujantis sprendimas. Tėvams privalu įsitikinti, ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, paskambinti, įsipilti atsigerti.
„Puiku, jei vaiką mokote saugiai naudotis namuose esančiais daiktais bei atkreipiate dėmesį, kurių liesti esant vienam namuose nevalia. Tačiau apgalvokite ir netikėtas situacijas, kurios nuo atžalos veiksmų gali nepriklausyti. Ar esate tikri, kad vaikas sugebės išlikti ramus, pavyzdžiui, įsijungus dūmų detektoriui? Įvertinkite, ar atžala sugebės susisiekti su jumis ar kitais suaugusiais, ar galės paprašyti pagalbos. Galbūt to ir neprireiks, bet pasiruošti būtina”, - įsitikinusi draudiko atstovė.
Pagrindinės taisyklės vaikui liekant vienam namuose:
- Duryse turėtų būti akutė. Tėvams privalu patikrinti, ar gerai pro ją matosi laiptinė. Išeikite pro duris ir paprašykite pažiūrėti. Jei tamsu - pasirūpinkite laiptinės apšvietimu, užtikrinkite, kad vaikas pasieks akutę.
- Paaiškinkite: atėjo nelauktas svečias - durų skambučius geriau ignoruoti. Sutarkite, kad prieš grįždami patys, vaikui paskambinsite telefonu, o tik tada - į duris.
- Namuose visada turėtų likti mobilusis telefonas vaikui. Išmokykite, kada rinkti pagalbos numerį 112, o kada - jūsų, senelių, kaimynų, kitų suaugusiųjų. Surašykite numerius, pakabinkite matomoje vietoje, papasakokite, ką daryti, jei telefonas išsikrovė, nebeveikia.
- Vaikas turėtų žinoti, kad kritiniu momentu gali nueiti pas kaimynus, paprašyti pagalbos. Todėl bent su vienu šalia gyvenančiuoju palaikyti draugiškus santykius tiesiog būtina.
Kaip įveikti baimę: praktiniai metodai
Kas nori nugalėti baimę, reikia susipažinti su ja artimiau. Iš baimės galima net pastoti, tik nėštumas bus netikras. Tokia baimė dėl savo kūno gali apimti tiek jauną, tiek seną.
Kai kurios fobijos yra paveldimos. Iš protėvių paveldėtų baimių šaknis galima atsekti labai tiksliai. Pavyzdžiui, agorafobija (baimė būti atviroje erdvėje) - senovės žmonės žinojo, kad atviroje erdvėje plėšrūnas turės pranašumą. Mes bijome aplinkinių reakcijos į mūsų veiksmus. Neretai tikrąją baimės priežastį, jeigu žmogus jos negali kontroliuoti, išstumia kita, kurios lengva išvengti. Pavyzdžiui, žmogus bijo visuomenės pasmerkimo.
Už kiekvienos emocijos slypi nerviniai mediatoriai - medžiagos, valdančios svarbiausias organizmo funkcijas. Jie skirstomi į dvi kategorijas: stimuliuojantys ir slopinantys. Prie antrosios kategorijos priskiriama gama-aminosviesto rūgštis (GABA) - nervinis mediatorius, atsakingas už streso lygį organizme. Trūkstant GABA n...
Kvėpavimo technikos
Tad kitą kartą, kai pajausite, kad baimės banga nori jus „praryti“, išbandykite karo psichologo D.Grosmano siūlomą taktinio kvėpavimo metodą - iš lėto palengva skaičiuodami iki keturių giliai įkvėpkite per nosį (įkvepiant pilvas turi išsipūsti), įkvėpę kvėpavimą sulaikykite skaičiuodami iki keturių, po to per tiek pat laiko iškvėpkite per burną.
Išsakykite savo jausmus
Šiuo aspektu, man labai patiko taiklus W. Faulkerio posakis: „Nežinau, ką galvoju, kol neperskaitau, ką parašiau“. Todėl gal tikrai verta pabandyti vos pradėjus bijoti griebti rašiklį ir užrašyti savo baimę, tam, kad iš tiesų suprastum, apie ką ji.
Stiprinkite pasitikėjimą savimi
Pasirodo, kad pasitikėjimą savimi galime ugdyti tiesiog mintyse detaliai įsivaizduodami kaip puikiai susidorojame su nemalonia situacija. Manyčiau, tikrai verta išbandyti.
Pažvelkite į padėtį kitaip
Todėl jis siūlo vos pajustus besismelkiančius bauginančius nusistatymus, neperžengiant sveiko proto ribų, pagalvoti kokia (pozityvesnė) iš tikrųjų yra mūsų padėtis. Todėl iš ties susimąsčiau galbūt iš tiesų verta prieš susikraunant visą kalną baimių pažvelgti į jas tikroviškiau ir optimistiškiau. Pokyčiai labai tikėtina gali vesti į gera.
Tikimės, kad šie patarimai padės jums arba jūsų vaikui įveikti baimę būti vienam namuose ir jaustis saugiau.