Kaip lietuviai susikrauna turtus: būdai, įpročiai ir įžvalgos

Norint suprasti, kaip lietuviai susikrauna turtus, svarbu pažvelgti į įvairius aspektus - nuo finansinių įpročių ir investavimo strategijų iki įstatymų, reglamentuojančių turto valdymą ir galimą konfiskavimą. Be to, būtina atkreipti dėmesį į sukčiavimo schemas, kurios gali ne tik sumažinti, bet ir sunaikinti sukauptą turtą.

Turto kaupimo strategijos ir įpročiai

Daugybė milijonierių skirsto savo laiką susitelkdami į asmeninį augimą, investicijų planavimą, darbą ir mažai miega. Jie laikosi panašios turto kaupimo strategijos: taupyti kiek įmanoma daugiau bei sukurti kuo daugiau pajamų šaltinių.

Štai keletas įpročių, kurie padeda milijonieriams susikrauti turtus:

• Taupumas: Tai įsipareigojimas leisti mažiau ir atsižvelgti į biudžetą. Dauguma apklaustųjų milijonierių pabrėžė laisvę, kurią jie gauna mažiau išlaidaudami.
• Mažos namų išlaidos: Milijonieriai gyvena rajonuose, kuriuose gali sau leisti gyventi, ir niekada neperka namo, kuris kainuotų daugiau nei trigubos metinės jų pajamos.
• Didelės pajamų dalies atidėjimas: Milijonieriai supranta, kad pajamų neužtenka - jie turi taupyti tai, ką uždirba.
• Papildoma veikla: Daugelis milijonierių mėgsta papildomą veiklą, kuri padeda panagrinėti galimybes ir drauge išlaikyti nuolatinę darbo vietą.
• Investavimas į nekilnojamąjį turtą: Viena papildoma veikla, kuria jie mėgsta užsiimti po to, kai susikrauna turtus, yra investavimas į nekilnojamąjį turtą, kuris suteikia teigiamą pinigų srautą, kylanti turto vertę ir mokesčių lengvatas.
• Investavimas į pigius fondus: Milijonieriai linkę naudoti tą pačią paprastą investavimo strategiją: investavimas į pigius indeksų fondus.
• Daug laiko skiriama mokymuisi ir investicijų planavimui: Milijonieriai investuotojai skiria daugiau laiko - vidutiniškai 10,5 valandų per mėnesį - investicijoms planuoti.
• Daugiau energijos skiriama asmeniniam augimui: Milijonieriai taip pat daugiau laiko skiria asmeniniam augimui, skaitydami, sportuodami ir pan.
• Mažiau miego ir daugiau darbo: Per savaitę jie miega vidutiniškai aštuoniomis valandomis mažiau ir dirba šešiomis valandomis daugiau už vidutinį žmogų.
• Daugiau mąstymo: Milijonieriai linkę mąstyti vienumoje, rytais ir mažiausiai po 15 minučių per dieną.
• Nesekimas paskui minią: Milijonieriai neseka paskui minią ir patys sukuria savo kelią.
• Grįžtamojo ryšio ieškojimas: Milijonieriai ieško grįžtamojo ryšio, kad galėtų tobulėti.
• Atsparumas ir atkaklumas: Turtus savarankiškai susikrovę milijonieriai yra atsparūs ir atkaklūs.
• Kito pagalba: Milijonieriai nesusikrautų turtų be kitų pagalbos, įskaitant trenerius, mentorius, palaikymo komandas ir draugus.
• Nuoseklumas: Milijonieriai prisiima atsakomybę, praktikuojasi, yra susitelkę į tikslus bei sunkiai dirba nuosekliai.
• Sąžiningumas: Daugumos milijonierių savybės ir įpročiai susiveda į sąžiningumą, kuris stipriai koreliuojasi su jų verte.

Nors tam tikrų aukščiau išvardytų įpročių laikosi ir ne milijonieriai, tačiau šie jais vadovaujasi tvirčiau ir nuosekliau. Štai kas be septynženklio ar devynženklio skaičiaus milijonierius skiria nuo visų kitų.

Civilinis turto konfiskavimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad rudenį turėtų gimti civilinio turto konfiskavimo projektai. Politikas kalbėjo, kad įstatymo projektai, numatantys turto konfiskavimą, jau yra parengti - esą tą darbą atliko Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su Policijos departamentu ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

DELFI informavo vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą rengė Seimo valdybos sprendimu 2013-aisias sudaryta darbo grupė, vadovauta tuometinio NSGK pirmininko Artūro Paulausko. Projektas, kurį su tam tikromis išlygomis pasirašė tuometinis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, Seime buvo registruotas 2016-ųjų pradžioje. Jame pasiūlyta naujovė - galimybė be baudžiamojo proceso konfiskuoti didesnės kaip 15 tūkst. eurų vertės turtą.

V. Bakas sakė, jog nuo piktnaudžiavimų saugotų teismai. Kalbame apie savotišką prevencinę funkciją: atgrasyti žmones, kurie galbūt turėtų noro pasipelnyti iš valstybės tam tikrų valdymo spragų, korupcinių ryšių“, - sakė V. Bakas. Tačiau, jei įstatymas būtų taikomas nesant baudžiamojo persekiojimo, nekiltų rizikų, jog jis bus nukreiptas prieš kažkam nepatogius asmenis?

Dr. Skirmantas Bikelis, besigilinantis į turto konfiskavimo problematiką, DELFI sakė, kad užsienio šalyse turto konfiskavimo civilinio proceso keliu taikomas įvairiais pagrindais, pirmiausia - asmenų, kurie siejami su pavojingiausiomis organizuotomis grupuotėmis, turtui, kaip, pavyzdžiui, numatyta Italijoje galiojančiame Antimafijos kodekse. Šis procesas gali būti nukreiptas ir prieš valstybės tarnautojų ir politikų neaiškios kilmės turtą, kadangi jiems taikomi aukšti skaidrumo reikalavimai.

S. Bikelis teigė, kad „Jungtinė Karalystė civilinę konfiskaciją taiko labai plačiai - asmenims, kurie įtariami, kad jų gyvenimo būdas nusikalstamas. Iš kitos pusės, turto, kurio atžvilgiu taikoma procedūra, vertė ten gali būti gana žema, tad kyla problema, jog vykdant daugybę smulkių procesų dėl turto paėmimo, valstybei atsiranda rūpesčių tiek tiriant to turto kilmę, tiek jį administruojant, tam skiriama daugybė sąnaudų ir gaištamas pareigūnų laikas. Juo labiau, kad neretai konfiskuojamas ne itin vertingas turtas“.

Teisininko manymu, V. Bakas sakė, jog nuo piktnaudžiavimų saugotų teismai. „Grįžo dabar ekspertai, nenoriu jų dabar įvardinti, bet tai kai kurių valstybės institucijų ekspertai, iš Jungtinės Karalystės, kur specialiai susitiko su tos agentūros vadovybe ir sėmėsi patirties.

Sukčiavimo schemos ir apsauga nuo jų

Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius įspėja, kad šiandien turėtume būti ypatingai atsargūs internetinėje erdvėje, nes joje tyko ne tik sukčių elektroniniai laiškai, bet ir padirbtos svetainės, atrodančios kone identiškai į, pavyzdžiui, banko svetaines. Be internetinio sukčiavimo, M. Pareščius ragina būti budriems ir sulaukus įtartinų skambučių.

Štai ką svarbiausia žinoti, norint demaskuoti sukčių:

• Tikras lietuviško banko operatorius visuomet pirmiausia kreipsis valstybine lietuvių kalba, ir tik klientui paprašius persijungs į rusų ar anglų kalbą.
• Tikras bankas niekada jūsų neprašytų papildomai autorizuoti savo sąskaitą, nes jis ir taip žino jūsų duomenis ir negali telefonu jų klausti.
• Norint įsitikinti, kad skambina ne sukčiai, paskambinusį žmogų informuokite, kad dėl saugumo perskambinsite jam per skambučių centrą, prašydami sujungti su konkrečiu žmogumi.

„Swedbank“ klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė patikslina, kad banko darbuotojų niekad neprašomą informaciją apima prisijungimo duomenys, slaptažodžiai, PIN kodai ar kita slapta informacija. Anot jos, tam tikrų prisijungimo duomenų banko darbuotojai gali paprašyti tik tuo atveju, jei jūs pats skambinsite bankui ir tai bus daroma tik asmens tapatybės identifikavimo tikslu.

Įkliuvus sukčiams ir pervedus pinigus, juos susigrąžinti sudėtinga. J. Gumuliauskienės teigimu, tai pavyksta padaryti tik mažuma atvejų. Ji prideda, kad, skirtingai nuo mokėjimo pavedimų, operacijų kortele neįmanoma iš viso atšaukti, nes mokėjimo operacijos kortele vykdomos skirtingai nuo mokėjimo pervedimų - taigi, lėšos nėra pervedamos tiesiogiai gavėjui, o gavėjo bankas nusirašo lėšas iš banko korespondentinės sąskaitos. Operacijas kortele galima tik ginčyti pagal tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos taisykles.

Svarbu atminti - kaip saugomi grynieji pinigai, taip turi būti saugomi ir bet kokie kodai, nes jie yra nuotolinis raktas prie lėšų sąskaitų.

Psichologas Edvardas Šidlauskas pataria, kad dvejonių metu, kai esame kažkur viliojami, kažkas mums žadama, turėtume pamėginti atskirti savo norus nuo faktų - atpažinti „emocinį mąstymą“ savyje. Jis pasireiškia tuo, jog tikime tuo, ką jaučiame.

Ž. Augonė pažymi, kad pinigų suma, kurią sukčiai gali išvilioti gavę asmeninius duomenis, priklauso nuo kliento nusistatytų limitų interneto banke bei mokėjimo kortelėje. Tačiau jeigu žmogus laiku suvoks, kad bendrauja su sukčiais - jis turi nutraukti pokalbį, jokiu būdu neatlikti tų veiksmų, kuriuos prašė atlikti sukčiai.

Moralės ir dvasinių vertybių įtaka turtams

Karalius Saliamonas, laikomas protingiausiu visų laikų žmogumi, teigė, kad Viešpaties baimė (moralė, jos normų paisymas) yra išminties pradžia. Jis įspėjo, kad ateistai bus paniekinamai nusiteikę religijos atžvilgiu ir visokeriopai vengs religijos kaip išminties šaltinio.

Saliamonas taip pat pabrėžė, kad:

• Išmintis iškeliama aukščiau turtų. Tas, kuris siekia išminties, gaus ir turtų.
• Padėdami nepasiturinčiam padedame sau patiems.
• Neišmanymas veda į kvailystes, o kvailystės sumurkdo mūsų gyvenimą.
• Nedoras elgesys darbe ar versle žmogų sunaikina.
• Paleistuvystė yra ženklas, kad nuo to D-vas yra nusigręžęs.

tags: #kaip #lietuviai #susikrauna #turtus