Kaip deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbi kiekvieno Lietuvoje gyvenančio asmens pareiga, kurią būtina atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba vaiko gimimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka Lietuvoje, tėvų ir globėjų teisės bei pareigos, reikalingi dokumentai ir kiti svarbūs aspektai.

Elektroniniai valdžios vartai palengvina deklaravimo procesą

Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą Lietuvoje privalo deklaruoti:

• Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 183 dienoms per metus arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvoje arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
• Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvą arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Atvykę gyventi į Lietuvą užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį dokumentą.

Kas deklaruoja nepilnamečio gyvenamąją vietą?

Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.

Tai galite padaryti:

• Tiesiogiai atvykus į deklaravimo įstaigą: Tai gali būti seniūnija arba savivaldybė pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą.
• Elektroniniu būdu: Per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt).

Reikalingi dokumentai:

• Vaiko gimimo liudijimas.
• Tėvų (ar globėjų) asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
• Jei deklaruojama ne savame būste - savininko (bendraturčio) sutikimas.

Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali prireikti ir kitų dokumentų, todėl rekomenduojama pasitikslinti deklaravimo įstaigoje. Pavyzdžiui, atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.

Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimas, keitimas ar naikinimas

Deklaravimo duomenys gali būti tikslinami ar keičiami šiais atvejais:

• Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
• Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.

Deklaravimo duomenys naikinami šiais atvejais:

• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Patalpos, iš kurios prašoma panaikinti deklaravimo duomenis, adresas turi būti tikslus - su namo, korpuso, buto numeriu (numeriais).
• Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas.
• Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą

Asmuo, deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą lauką apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą.

Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Jei vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) pageidauja, pažyma gali būti išduodama ir nepilnamečiam vaikui.

Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita

Jei asmuo neturi galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos (pvz., neturi nuosavo būsto, nuomotojas neleidžia deklaruoti adreso), jis gali kreiptis į seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena, ir būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Gyvenamosios vietos deklaravimo nauda

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra ne tik prievolė, bet ir naudingas pačiam gyventojui. Deklaravus gyvenamąją vietą, galima:

• Gauti momentinę išmoką gimus kūdikiui.
• Vestis vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą.
• Pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis.
• Prisiregistruoti prie norimo medicinos centro.
• Kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą.
• Išvengti nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu.
• Lengvai balsuoti rinkimuose.

Išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas

Asmuo gali deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą. Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.

Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai užpildytą išvykimo deklaraciją deklaravimo įstaigai (seniūnijai) pateikia asmeniškai tiesiogiai arba deklaraciją galima pateikti el. būdu portale ,,Elektroniniai valdžios vartai“. Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama galiojančio asmens dokumento duomenų lapo kopija. Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.

Specialūs atvejai

Yra tam tikrų asmenų kategorijų, kurioms taikomos specialios gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės:

• Benamiai: Jiems taikoma atskira gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, kurią galima sužinoti savivaldybėje.
• Asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose: Jiems, sukakus 18 metų ir išleidžiamiems iš institucijos, savivaldybė padeda deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose: Jų gyvenamoji vieta deklaruojama pagal įstaigos adresą.
• Asmenys, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose: Jų gyvenamoji vieta deklaruojama pagal įstaigos adresą.
• Užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvoje: Jiems taikoma speciali tvarka Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu.

Seniūnų atliekami notariniai veiksmai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus.

• Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti.
• Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą.
• Liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas seniūnijos patalpose.

Norint atlikti notarinį veiksmą, reikia pateikti:

• Atitinkamos formos prašymą, kuriame nurodoma:
  • Pareiškėjo (fizinio asmens) duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jeigu turima).
  • Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (dokumento tipas, numeris, išdavimo ir galiojimo datos).
  • Pareiškėjo prašomas notarinis veiksmas (pvz.: patvirtinti įgaliojimą, liudyti dokumentų nuorašų ir išrašų tikrumą, parašo tikrumą dokumente).
  • Informacija, kad pareiškėjas yra supažindintas dėl asmens duomenų tvarkymo seniūnijoje.
  • Sutikimas, kad pareiškėjo duomenys būtų tikrinami Gyventojų registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) išdavimas seniūnijose

Seniūnai, kurių teritorijoje bus vykdoma prekyba (teikiamos paslaugos), išduoda Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kioske, paviljone, iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, batutų, pripučiamų atrakcionų, žaislų nuomos, cirko vaidinimų, laipynių, vandens pramogų parko paslaugų ir kitai veiklai, kuriai netaikomos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatos.

Išduodamas leidimas gali būti elektroninis ir popierinis. Elektroninis leidimas išduodamas elektroninėmis priemonėmis per Licencijų informacinę sistemą. Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) renginių ir švenčių metu išduodami renginio ir šventės trukmės laikui.

Leidimo galiojimas panaikinamas šiais atvejais:

• Asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo.
• Paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus.
• Asmeniui du kartus leidimo galiojimo metu už Prekybos ir paslaugų teikimo Vilniaus rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos.
• Leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus).
• Vieta reikalinga savivaldybės poreikiams.

Svarbi informacija

• Persikraustant iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
• Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje.
• Prieš deklaruojant gyvenamąją vietą, būtina pasitikrinti adreso tikslumą seniūnijoje / savivaldybėje arba internetu.
• Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus deklaruojama gyvenamoji vieta prarandama.
• Įsigijus nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenus, naują gyvenamąją vietą reikia deklaruoti per 1 mėnesio laikotarpį.
• Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.

tags: #kaip #mamai #prideklaruot #buste #vaikus