Šalyje vis dar gausu daugiabučių, kuriuose atsikratyti šiukšlių galima jas švystelėjus į laiptinėje esantį šiukšlių vamzdį. Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės vieningai sutaria, kad tokie vamzdžiai - atgyvena. Kaip gyventojai atsikrato šiukšlių, galima spręsti vos įėjus į laiptinę.
Šiukšlių vamzdžiai daugiabučiuose sukelia nemažai problemų ir iššūkių. Neretai netvarka pasitinka jau laiptinėje, keli metrai nuo butų durų. Paprastai pirmų aukštų gyventojai vamzdžiu nesinaudoja, atliekas jie neša ir deda tiesiai į konteinerį, tačiau kenčia stiprius garsus, o nuo sunkių daiktų neretai lūžta konteineriai. Tokia šiukšlių tvarka neša ir kitų bėdų - į vamzdžius gyventojai grūda stambių gabaritų atliekas, kartonines dėžes nuo buitinės technikos. Tokiais atvejais vamzdžiai užsikemša ir sukelia rūpesčių gyventojams bei butų ūkių prižiūrėtojams.
Jei jau žmogus naudojasi vamzdžiu, dažniausiai nelabai rūpinasi, ką į jį mesti - ten keliauja viskas, kas telpa: maisto ir virtuvės atliekos, antrinės žaliavos, drabužiai, vazonai su gėlėmis, net pavojingos atliekos, tokios kaip dažų skardinės, skiedikliai. Visos šios atliekos surenkamos kaip buitinės atliekos ir keliauja į regioninius sąvartynus.
Sovietiniais laikais, mano J. Antanaitytė -Voldemarienė, tai esą nebuvo svarbu, šiukšlių rūšiavimu labiau susirūpinta pastaraisiais metais. Bene daugiausiai bendrose buitinėse atliekos yra perdirbimui naudingų žaliavų - plastiko, popieriaus, kartono ir stiklo.
Anot A. Dapkūnienės, atliekų šalinimo sistema vamzdžiais yra tikrai atgyvenusi: „Per vamzdį namas praranda ir dalį šilumos, jau nekalbant apie tai, kad netvarkingai jais naudojantis laiptinėje atsiranda blogas kvapas. Tačiau tai yra namo bendro naudojimo inžinerinė sistema ir dėl jos atsisakymo reikalingas daugumos namo butų ir kitų patalpų sprendimas. Šios sistemos užsandarinimas vykdomas savininkų lėšomis, o jeigu dauguma gyventojų nuspręstų šalintuvus iš viso išmontuoti, tai pareikalautų nemažų kaštų.“
Svarbu, kad šiukšlių vamzdžiai būtų valomi ir kad gyventojai nemestų stambiagabaričių atliekų. Antra vertus, priėmimo šachtos, kur yra patalpa ir pastatyti konteineriai, taip pat turi būti nuolat valomi drėgnu būdu, naudojant biocidus, kurie turi būti registruoti Lietuvoje. Negalima primėtyti sausų chlorkalkių, kurios graužtų akis ir nieko nedarytų.
Pasak E. Gurinos, nevalomoje patalpoje apsigyvena žiurkės, pelės, tarakonai, mintantys maisto likučiais. Tokiu būdu iš apačioje esančios patalpos, kurioje stovi konteineris, graužikai ir parazitai bėga į gyventojų butus. „Tarakonai, žiurkės gali pernešti infekcines žarnyno ligas: dizenteriją, salmoneliozę ir kitas“, - įspėjo specialistė.
Teisiniai Aspektai ir Savivaldybės Iniciatyvos
Vilniaus miesto savivaldybė dar liepos mėnesį kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama inicijuoti teisės aktų pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus mieste, per 2018-2020 metus bus įrengtos naujos požeminės ir pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės.
Teisės aktų pakeitimai užtikrintų, kad sostinės savivaldybei pasirūpinus komunalinių atliekų surinkimu ir rūšiavimu, daugiabučių namų atliekų vamzdžių naudojimas atliekų šalinimui būtų tiesiog nutrauktas. Taigi, šiuo metu nėra jokio dokumento, kuris nurodytų, kad įrengus naujas, modernias atliekų surinkimo aikšteles šalia namo, jomis tikrai bus naudojamasi, o atliekų vamzdis name bus užsandarintas.
Nors per daugiabučiuose esančius vamzdžius yra išmetamos gyventojų komunalinės atliekos, tačiau, anot A. Bagočiutės, tai nėra „atliekų tvarkymo reguliavimo dalykas“.
Vilniaus miesto savivaldybė, pasak S. Kvederienės, dar 2013 metais buvo užsakiusi centralizuotai teikiamų komunalinių paslaugų apskaičiavimo ir mokėjimo galimybių studiją. Joje buvo paskaičiuota, kad, jei gyventojai nuspręstų užsandarinti atliekų vamzdžius, jie sutaupytų apie 3,6 euro centus nuo kvadratinio metro per mėnesį. Paskaičiuokime: jei turimas butas yra 60-ies kv. metrų, tuomet per mėnesį, užsandarinus atliekų šalinimo vamzdį, tokio buto savininkas sutaupytų kiek daugiau nei 2 eurus - per metus beveik 26 eurus.
Panaikinus vamzdį būtų užtikrinti ir higienos normų reikalavimai, kvapai nesklistų. Juk Atliekų tvarkymo įstatyme yra numatyta ir pareiga - atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Mesdami atliekas per šiukšlių šalintuvą gyventojai tikrai tik vienas kitas jas ir išrūšiuoja. O kuo labiau atliekos nerūšiuojamos, tuo už jų tvarkymą bus mokama daugiau. Nuo naujų metų savivaldybė juk planuoja pakeisti tvarką - kuo didesnis atliekų kiekis pas nekilnojimo turto savininką susidarė, tuo jis brangiau mokės.
Anot A. Dapkūnienės, daugelis gyventojų, ar turėdami atliekų šalinimo vamzdį daugiabutyje, ar ne, vis tiek pasigenda rūšiavimo aikštelių: „Vilnius neskatina rūšiuoti, nes rūšiavimo konteinerių trūksta, jie išvežami nereguliariai, konteineriai tampa perpildyti, išrūšiuotos atliekos kraunamos aplink konteinerius. Gyventojai turi mažai informacijos apie atliekų rūšiavimą, jo naudą ir būtinumą.“
Gyventojų Nuomonės ir Balsavimai
Balsavimu, ar toliau naudotis atliekų šalinimo vamzdžiu, ar jį užsandarinti, turėtų pasirūpinti namą prižiūrintis administratorius ar bendrijos pirmininkas. A. Dapkūnienė teigė, kad balsavimus dėl atliekų šalinimo vamzdžių atsisakymo „Mano Būstas“ rengia nuolat, tačiau tik retas kuris namas nusprendžia vieningai: „Gyventojų argumentai yra tokie, kad šia pasenusia sistema patogu naudotis pagyvenusiems ar ligotiems žmonėms, kurie retai išeina į lauką. Naujos atliekų surinkimo aikštelės bus toliau nuo namo, tad jiems nebus patogu ten nešti atliekas. Dažniausiai gyventojai pasidalina į dvi stovyklas - vieni nori gyventi tvarkingai ir švariai, bei sutinka panėšėti atliekas toliau, nes jų turi nedaug, kadangi rūšiuoja. Kiti - nerūšiuoja, kenčia dėl blogo kvapo, bet nieko nenori keisti, todėl dažniausiai sprendimas nepriimamas.“
S. Kvederienė patikino, kad daugiabučių namų, kurių gyventojai nusprendė užsandarinti atliekų vamzdžius, tikrai nėra daug. Pašnekovė nurodė, kad liepos mėnesį savivaldybė taip pat kreipėsi ir į daugiabučių namų administratorius Vilniaus mieste, su prašymu atsižvelgti į naujai ketinamas įrengti požemines ir pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles.
Lietuvos būsto rūmų organizacijos, kurios nariais yra daugiabučių namų savininkų bendrijos ir daugiabučius namus administruojančios įmonės, vyresnysis teisininkas Algirdas Glodenis patikino, kad statistikos, kiek daugiabučių namų Vilniuje užsandarino atliekų vamzdžius, organizacija taip pat neturi.
Juk kai kurie žmonės pirko butą su tokiu patogumu, o dabar, jei dauguma nuspręstų, kad vamzdį reiktų užsandarinti, tuomet tokių žmonių teisės būtų pažeistos. Aš laikausi tokios pozicijos, jog daugumos balsų visgi nepakanka. Žmonėms juk vis tiek patogumas - priėjai ir iškarto išmetei, o dauguma nusprendžia kitaip ir atima iš žmogaus šitą galimybę.
Anot A. Glodenio, jei gyventojai vienbalsiai nenubalsuoja už atliekų vamzdžio užsandarinimą, šios atliekų šalinimo sistemos ir nereiktų uždaryti. Argumentą, kad savivaldybės pradėtos diegti naujosios požeminės ir pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės paskatins gyventojus atsisakyti atliekų vamzdžių, A. Glodenis atmetė.
Nemažai daugiabučių nusprendė atsisakyti tokios šiukšlių išmetimo sistemos. Tokiu atveju vamzdžiai yra užvirinami, tačiau tokias paslaugas atliekančios įmonės informuoja, kad ne visi daugiabučių gyventojai pageidauja atsisakyti šiukšlių vamzdžių - nesurinkus 50 proc.
Naujovės Atliekų Tvarkymo Sistemoje
Alytaus miesto savivaldybė kartu su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru jau skelbė, kad atliks bandymą, kuriame dalyvaus pusšimčio namų Alytuje gyventojai. Esą jo metu atliekų tvarkymo centras (įskaitant ir savivaldybę) turės galimybę rinkti ir analizuoti informaciją, kokios atliekos yra išmetamos.
Be to, žadama keisti ir rinkliavos tvarką - už šiukšlių išvežimą mokėti reikėtų ne pagal daugiabučio namo plotą, o tai, kokias šiukšles ir kiek kartų bus išmesta per mėnesį. Kitų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės naujienų portalui tv3.lt taip pat pakomentavo, ar gyventojai sulauks naujovių ir ar paseks tokiu Alytaus pavyzdžiu.
Vilniaus miesto savivaldybė dar 2024 m. pristatė naują maisto atliekų rūšiavimo tvarką. Todėl dabar gyventojai turi maisto atliekas mesti į oranžinės spalvos maišelius. O jei tokios tvarkos nelaikoma, už tai gyventojams gresia bauda. Štai, jei pirmą kartą pažeidėte atliekų tvarkymo taisykles, gali būti skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Pakartotinai pažeidus taisykles, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.
Pasak jo, klausimų kelia ir Alytaus atstovų užmojis keisti mokestinę tvarką už šiukšlių išvežimą. „Vien faktiniai duomenys, ko ir į kokį konteinerį buvo išmesta, nepadėtų priimti sprendimų dėl rinkliavos kaštų nustatymo ir paskirstymo - pastebime, kad dauguma gyventojų iššūkių dėl tinkamo atliekų rūšiavimo patiria dar namuose, todėl svarbu juos edukuoti, ką į konkrečius konteinerius galima išmesti ir ko ne. Be to, reikia turėti omenyje, kad Vilniuje maisto atliekų rūšiavimo sistema yra kitokia nei Alytuje: Vilniuje maisto atliekos didžiojoje miesto dalyje rūšiuojamos oranžinės spalvos maišeliais ir renkamos kartu su mišriomis atliekomis, o Alytuje - mišrioms komunalinėms atliekoms ir maisto atliekoms naudojami atskiri konteineriai“, - paaiškino G. Grubinskas.
Savivaldybės atstovo vertinimu, tokia sistema, kurią išbandys Alytus, esą galėtų veikti tik su papildoma kontrolės sistema. „Tikėtina, kad, taikant rinkliavą pagal šiukšlių išmetimo kartų skaičių, gyventojai vengs atliekas šalinti tinkamai, galimai palikinės jas prie konteinerių arba mes į konteinerius, kurie nebus apmokestinti (šiuo atveju - į pakuočių ir antrinių žaliavų). Netinkamo rūšiavimo pažeidimus užfiksuoti ir įrodyti gana sudėtinga, nes tam reikėtų tikrinti pirminį rūšiavimą gyventojo namuose, tikrinti šiukšlių maišo turinį ir pan.“ - dėmesį atkreipė jis.
Norint mažinti už šiukšlių išvežimą patiriamus kaštus, pasak G. Grubinsko, Vilniuje išbandoma kita tvarka - konteineriuose diegiami tūrio davikliai. „Daviklių perduodami duomenys leis turėti tikslesnę informaciją apie atliekų kiekį, todėl pagal duomenis gali būti optimizuoti atliekų surinkimo maršrutai, retinamas atliekų surinkimo grafikas, mažinamas mechanizmų nusidėvėjimas, šiukšliavežių keliama tarša ir pan.“ - pasakojo savivaldybės atstovas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė antrina, kad naujų bandymų kaip Alytuje imtis nežadama. Jos teigimu, tokia sistema taip pat nesumažintų ir kainų už šiukšlių išvežimą, o priešingai - esą ją tik padidintų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistė Dovilė Motkevičiūtė komentavo, kad jau anksčiau buvo vertinta ir susipažinta su kitų šalių praktika bei bandymais kitose savivaldybėse. Jų metu, pasak pašnekovės, išryškėjo ir neigiama tokių naujovių, kaip bus išbandoma Alytuje, pusė. Pavyzdžiui, reikalingas papildomas finansavimas užrakto sistemos diegimui, egzistuoja ir užrakto sistemos gedimai, pametami raktai ar kortelės, taip pat su sunkumais susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Todėl, D. Motkevičiūtės teigimu, įdiegti tokios naujovės gyventojams nėra žadama.
Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė taip pat paaiškino, kad šiuo metu nėra planuojama diegti užrakinamų konteinerių kaip Alytuje.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis pasakojo, kad beveik pusšimčio namų Alytuje gyventojai dalyvaus bandomajame projekte.
Bandomojo projekto metu konteineriai bus užrakinti, o jei gyventojai norės išmesti šiukšles, juos galės atrakinti tik su specialiu raktu arba naudojantis mobiliąja programėle. A. Uldikis tikina, kad pats bandymo procesas nėra sudėtingas, tačiau didysis iššūkis - supažindinti gyventojus, ypač vyresnio amžiaus, kaip reikės naudotis tokia naujove.
Pasak A. Uldukio, tokiu bandymu taip pat siekiama sužinoti, kaip dažnai gyventojai atidarinėja mišrioms ar maisto atliekoms, plastikui skirtus konteinerius. „Tai parodys pačią pirminę rūšiavimo kokybę“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų gyventojai dažnai skundžiasi, kad atliekų išvežimo įkainiai dabar nustatomi pagal buto dydį. „Todėl ir norisi, kad pritaikyti sistemą taip, kad gyventojai galėtų mokėti už tai, kiek ir kokių atliekų išmetė, o ne už tai, kad jo butas vienokios ar kitokios kvadratūros“, - tikino A. Uldukis.
Pašnekovas ramina gyventojus, kad šie surinkti duomenys bus saugomi, o surinktą informaciją, jo teigimu, galės pamatyti tik patys daugiabučių savininkai, taip pat rinkliavą administruojantys specialistai.
Svarbu! Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Klausimai ir Atsakymai apie Daugiabučių Bendrijų Veiklą
Į ką kreiptis dėl bendrijos pirmininko nekorektiško elgesio?
Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus.
Į ką kreiptis dėl garažų bendrijos pirmininko veiksmų?
Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą). Taip, savivaldybėms galbūt labiau rūpi daugiabučių namų savininkų bendrijos, tačiau Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje rašoma apie bendrijas bendrai, todėl savivaldybės specialistai, manytume, turėtų tirti ir garažų bendrijų skundus, jie gali atlikti patikrą, įpareigoti bendrijos pirmininką įvykdyti tam tikrus veiksmus, gali net skirti...
Ar pirmininkas atsakingas už namo priežiūrą renovacijos metu?
Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kitus dalykus. Kadangi bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, taip pat ir už bendrijos narių sąrašo tvarkymą, o bendrija įgyvendina visų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūrą, jis, pavyzdžiui, netgi privalo ne rečiau kaip kartą per metus patikrinti, ar nepasikeitė savininkai, ar nepasikeitė jų butų (patalpų) plotai, pagal kuriuos proporcingai skaičiuojami mokesčiai (įnašai)...
Ką daryti, jei per sieną skverbiasi vanduo, o bendrija atsisako remontuoti?
Bendrija privalo vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, toks yra bendrijos veiklos pagrindinis tikslas. Bendrijų įstatyme nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai pirmiausiai yra bendrosios pastato konstrukcijos - pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo...
Į ką kreiptis dėl pirmininko savivaliavimo?
Pirmiausia, žinoma, reikėtų paprašyti bendrijos pirmininko paaiškinimo, galbūt nėra taip, kaip jūs įsivaizduojate. Paaiškinimo galima paprašyti ir valdybos narių (jeigu bendrijoje yra renkama valdyba), nes Bendrijų įstatyme (žr. Dar galima kreiptis į...
Ar gali pirmininkas įdarbinti savo giminaitį sekretoriumi?
Bendrijos narių visuotinis susirinkimas nustato bendrijos pirmininko atlyginimą ir įgalioja asmenį pasirašyti (pakeisti) su juo darbo sutartį. Metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą (biudžetą) taip pat tvirtina bendrijos narių visuotinis susirinkimas, todėl siūlome jums rūpimus klausimus...
Kas atsakingas už bendrojo naudojimo ploto priežiūrą?
Jeigu bendrija yra išsinuomojusi arba įsigijusi sklypą prie (aplink) namą, ji turi jį prižiūrėti. Priežiūrą, kaip ir visą kitą bendrijos veiklą, organizuoja bendrijos pirmininkas (valdyba) - vadovaujantis patvirtintu biudžetu samdomi takų šlavėjai, žolės pjovėjai, želdinių genėtojai ir pan. Pastato apžiūrų metu (bendrija privalo organizuoti technines apžiūras) specialistai įprastai nurodo, jeigu medžiai ar krūmai auga per arti pastato, teikia dėl to...
Ką daryti, kai bendrijos narys nuolat priekabiauja?
Bendrijos pirmininkas bet kuriuo atveju turi pateikti atsakymus į raštu pateiktus klausimus. Jeigu klausimas kartojasi, galima nurodyti, kad į jį buvo atsakyta. Jeigu asmuo skubiai nori kažkokios informacijos, jis turėtų aiškiai nurodyti teisėtą tikslą, kam jam tos informacijos reikia, kur ją naudos (duomenų apsauga). Galima pasikalbėti su asmeniu bandant pasiaiškinti perdėto priekabumo priežastis. Galima pasiūlyti jam įsitraukti į valdybos darbą ar tapti revizoriumi....
Kaip perduodami dokumentai keičiantis pirmininkams?
Perduodama pasirašant perdavimo - priėmimo aktą. Akte turi būti parašyta, kada, kas, kam, kokiu pagrindu ir ką perduoda. Aktą rašykite laisvos formos, juk kiekvienu atveju detalės bus skirtingos.
Ar gali toliau eiti pareigas anksčiau išrinktas pirmininkas, kurio kadencija pasibaigusi?
Bendrijos pirmininku ir valdybos nariais Registrų centre įregistruoti asmenys de facto yra valdymo organų nariai, bet de jure jie nebegali vykdyti savo funkcijų. Pavyzdžiui, prieš pasirašydamas su bendrija sutartį paslaugų teikėjas (kad ir elektros paslaugų), patikrinęs registruose ir pamatęs, kad bendrijos pirmininko kadencija pasibaigusi, sutarties nepasirašytų, nes tas asmuo nebegali atstovauti bendrijai. Jūsų atveju bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai turi...
Ką daryti, kai pirmininkas piknaudžiauja alkoholiu ir neatlieka savo funkcijų?
Už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą ir veiklą atsakingas bendrijos pirmininkas. Jeigu bendrijos pirmininkas nereaguoja į savininkų keliamas problemas, dėl to, kad jis nevykdo teisės aktais jam priskirtų pareigų, skundą galima parašyti savivaldybei - darbuotojai atliks patikrinimą, gal...
Ar būtina įregistruoti perrinktą pirmininką Registrų centre?
Mes manome, kad ir perrinkus esamą bendrijos pirmininką, jis turi kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad būtų įregistruotas ir gautų JAR išplėstinį išrašą. Kol bendrijos pirmininkas neįregistruotas Registrų centre, jo teisės yra ribotos (de fakto). Tik įregistravus bendrijos pirmininką JAR jis tampa išrinktas ne tik de fakto, bet ir de jure.
Ar privalo pirmininkė pateikti dokumentus apie veiklą bendrijos nariui?
Bendrijos pirmininkas bendrijos nariams ir visiems savininkams už praėjusius metus atsiskaito per tris pirmuosius naujų metų mėnesius, pateikdamas revizoriaus (revizijos komisijos) atliktą revizijos ataskaitą, bendrijos veiklos ir metinę ataskaitą ir metines finansines ataskaitas. Jeigu kyla pagrįstų klausimų anksčiau nei bus atsiskaityta, konkrečiai ir aiškiai suformuluotus klausimus reikėtų raštu pateikti bendrijos pirmininkui ir jis...
Į ką kreiptis dėl nešalinamų darbų trūkumų?
Pirmiausiai kreiptis ir aiškintis situaciją reikėtų su bendrijos pirmininku ir valdyba (neaišku, kokia buvo pasirašyta rangos sutartis, ar numatyti taisymo darbai, ar galioja garantija...). Darbų kokybę įvertinti gali tik tos srities specialistai, gali būti atlikta eilinė arba neeilinė pastato apžiūra pateikiant apžiūros aktą. Jeigu bendrijos valdymo organai nesiima reikalingų veiksmų, sprendimus gali priimti aukščiausias organas - bendrijos narių visuotinis susirinkimas,...
Ką daryti, jei garažų bendrijos pirmininkas renka mokesčius grynais ir neišduoda kvitų?
Reikėtų paraginti bendrijos pirmininką tinkamai organizuoti bendrijos veiklą (vadovaujantis Bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais, bendrijos įstatais). Pareikalaukite, kad jis atidarytų bendrijos vardu sąskaitas banke (privalo būti ir atsiskaitomoji, ir kaupimoji (depozitinė) sąskaitos), kad būtų organizuotos bendrijos buhalterinės apskaitos paslaugos. Jeigu pirmininkas nevykdo savo pareigų tinkamai, pasvarstykite, gal reikėtų išrinkti pirmininku kitą asmenį arba...
Ar bendrijos pirmininkui reikia asmens duomenų?
Kai kurių asmens duomenų bendrijos pirmininkui tikrai reikia teisėtu pagrindu ir teisėtu tikslu jo pareigoms vykdyti. Pavydžiui, Bendrijų įstatyme (14 str. 6 d. 7 p.) yra nurodyta, kad bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą, kuriame turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris), be to, bendrijos narių ar jų...
Ar pirmininkas privalo turėti visus raktus nuo patalpų?
Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, jai tstovauja ir atsako už jos tikslų įgyvendinimą. Bendrijos pirmininkas turi rūpintis bendrojo naudojimo objektais ir turi prie jų prieiti ir turi suteikti priegą darbuotojams, kai to reikia. Savininkai,...
Ar būtina viešai skelbti bendrijos darbuotojų atlyginimus?
Reikėtų turėti omenyje, kad bendrijos valdymo organai yra išrinkti atstovauti visiems bendrijos nariams ir netgi visiems savininkams ir kad visos bendrijos vardu užsakomos paslaugos yra apmokamos proporcingai visų savininkų, taigi, jie yra suinteresuoti, kad bendrija būtų valdoma tinkamai, ginant jų interesus.
Ar teisėti veiksmai, jei valdymo organai nėra įregistruoti "Registrų centre"?
Bendrijos valdymo organai (bendrijos pirmininkas, valdybos nariai) privalo būti įregistruoti Juridinių asmenų registre, kol tai nepadaryta, jie yra išrinkti de fakcto, bet nėra valdymo nariai de jure.
tags: #kaip #mokesim #uz #siukles #daugiabutyje #panaikinus