Paauglystėje ypač svarbu jaustis grupės dalimi ir būti panašiu į bendraamžius. Tačiau tuo pačiu metu tenka susidurti su sudėtinga užduotimi - atrasti savo išskirtinumą ir įsilieti į jį supančią aplinką. Bet koks kitoniškumas reikalauja jį palaikančios grupės žmonių. Tad kaip atrasti balansą tarp savęs ir aplinkos? Kaip išdrįsti būti savimi ir nebijoti kitų nuomonės?
Pasitikėjimas savimi ir savęs priėmimas
Pirmiausia, reikia ko nors, kad padėtų. O didžiausia pagalba esi tu pats, tai yra tavo stipriosios pusės, kurias svarbu pamatyti, norint tobulinti silpnąsias. Pasitikėjimas savimi ir nebijojimas būti tokiu, koks esi, sumažina baimę būti nesuprastam, nepriimtam, kitokiam, kas ir stabdo pokalbius su bendraamžiais.
Labai dažnai atsitinka taip, jog nepasitikėjimas savimi priverčia daug galvoti apie save: „Ar niekas nepastebėjo, kad aš pasakiau nesąmonę”, „Jie visi tikriausiai galvoja, kad aš kvailas”, „Ką čia pasakius, kad atrodyčiau protingas” ir panašiai. Tokia laikysena apsunkina galimybę išgirsti kitą pašnekovą, susidomėti vykstančiu pokabiu, jei jis tikrai vertas dėmesio, trukdo matyti ką nors daugiau ir vertinti kitaip, nei per savo baimę pasirodyti kitokiu.
Jei kiekvieną dieną vis pabandysi atrasti, kuo gali pasigirti, koks tavo paties elgesys, mintys, veiksmai patiko, kokios tavo savybės leido pasiekti tau svarbių rezultatų, ilgainiui pradėsi save matyti pozityvesnėje šviesoje. Tai reiškia, jog tavo mintyse palaipsniui atsiras vietos ir kitiems žmonės, jų pastebėjimui, galbūt sumažės baimė ne tik patirti nesėkmę draugų būryje, bet ir pristatyti savo kitoniškumą ir priimti savo kaip klausytojo poziciją, nesistengiant tapti didžiu šnekovu.
Pats geriausias būdas pradėti ugdyti pasitikėjimą savimi - įtikinti save, kad nieko nestokojate. Jie pasitiki savimi, nes nebijo suklysti. Jie supranta, kad nesėkmė - tai pamoka ateičiai. Klaidos - tai tik ženklas, kad kažkur pritrūko žinių ar patirties, ir tai nėra nevykėlio etiketė.
Pasitikintys savimi žmonės nebijo būti atstumti. Jie supranta, kad neįmanoma patikti visiems ir vertina kitų atvirumą bei tiesumą.
Kaip auginti pasitikėjimą savimi ir keisti požiūrį?
- Nustokite kankinti save: Paklauskite savęs - ar tikrai jūsų klaida verta tiek jai skiriamo laiko ir bemiegių naktų? Jaučiatės beviltiškai ir pasimetę? Priimkite save tokį, visi darome klaidų. Ar ne geriau žiūrėti pirmyn?
- Nebūkite perfekcionistai: Atvirkščiai - perfekcionizmas ir poreikis būti tobulam yra menko pasitikėjimo savimi ir žemos savivertės pamatas.
- Nustokite nerimauti: Mums tik atrodo, kad jei daug ir ilgai galvosime, pajėgsime pasirengti visoms galimoms negandoms, o netikėtumams užbėgsime už akių. Niekam nepatinka jaustis beviltiškai. Tačiau pasaulis taip sutvarkytas - neįmanoma visko kontroliuoti.
- Keiskite santykius su savo emocijomis: Norite auginti pasitikėjimą savimi - keiskite santykius su savo emocijomis.
- Nelyginkite savęs su kitais: Pastebėkite save, kai pradedate lyginti savo ir kitų turtą, nuosavybę, įgūdžius, pasiekimus ir požiūrius. Kai tik pastebite, kad mintyse pradedate į kažką lygiuotis, prisiminkite, kad tai daro tik žalą.
- Nenukelkite svarbių dalykų: Tačiau greičiausias būdas tai įgyti yra imti ir daryti - stoti akistaton su savo baimėmis, kurios kyla iš pasitikėjimo savimi trūkumo.
- Nebijokite abejoti savimi: Abejonės leidžia neužmigti ant laurų ir suvokti, kad galbūt reikia daugiau sužinoti ar kažkur pasitempti.
- Prašykite pagalbos: Vienas kertinių pasitikėjimo savimi akmenų yra kitų įvertinimas.
- Leiskite sau įgyti pozityvią patirtį ir mėgaukitis sėkme: Geriausias būdas auginti pasitikėjimą savimi - leisti sau įgyti pozityvią patirtį ir mėgautis sėkme.
- Meskite sau iššūkį: Išbandykite ką nors nauja! Susiraskite tai, kas jums įdomu, ir pirmyn!
Bendravimo įgūdžių lavinimas
Visgi bendravimas yra svarbus dalykas ir jo išvengti tikrai nepavyks. Kad buvimas su kitais žmonėmis keltų minimalią įtampą, svarbu įvardinti sau, kokio rezultato norėtum, o kokį realiai gali pasiekti. Greičiausiai iš karto netapsi lengvai bet kokia tema kalbantis vaikinas. Tai reikėtų priimti ir išsikelti sau mažesnius tikslus. Tarkim, leisti sau kurį laiką būti klausytoju ir domėtis, kuo gyvena kiti žmonės. Atsirinkti, kas tuose pokalbiuose tau patinka, kokios temos, koks bendravimo būdas tau priimtinas, o koks ne. Galbūt yra žmonės klasėje, su kuriais būtų lengviau kalbėtis po vieną, o ne grupėje.
Leidęs sau kurį laiką stebėti žmones ir situaciją, o ne save jų draugijoje, gali pereiti prie bandymų mokytis užmegzti ir palaikyti pokalbį. Įvertinęs, kas rūpi tavo bendraamžiams, gali daugiau pasidomėti tomis temomis: pasižiūrėti tuos pačius filmus, perskaityti tas pačias knygas ar pasigilinti į kitas temas, kurios iš esmės priimtinos ir įdomios tau, išsikelk sau uždavinį pasakyti trumpą savo nuomonę vieną kartą per pokalbį, po kurio laiko, kai viena replika nebekels didelės įtampos, galima iš savęs reikalauti dviejų, trijų, keturių sureagavimų. Svarbiausia daryti tai dėl savęs, o ne tik dėl galimybės įsitraukti į grupę ar tapti lyderiu.
Taigi tavo amžiaus uždavinys - sukurti ir palaikyti prasmingus santykius - tikrai susijęs su gebėjimu bendrauti. Tačiau čia svarbu susidomėti žmonėmis, aplinka ir joje vykstančiais dalykais, kurie natūraliai leis turėti savo požiūrį, mintis apie įvairias situacijas ir augins poreikį jomis pasidalinti. Tai yra, šiek tiek svarbiau nei išmokti ilgai ir be perstojo linksmai kalbėtis, kas neretai virsta tuščiažodžiavimu.
Norint būti charizmatišku, reikia pasitikėti savimi. Drąsiai priimti sprendimus, pasitikėti tik savimi, nelaukti pagalbos iš šalies ir paaiškinti savo idėjas kitiems taip, kad jie galėtų suprasti. Žmonės, esantys aplinkui, gali pajausti jūsų pasitikėjimą ne tik iš jūsų elgesio, bet ir iš kalbos.
Nelaikyti savęs pačiu svarbiausiu pasaulyje žmogumi. Nuoširdus domėjimasis kitais padeda pelnyti kitų žmonių palankumą. Neveltui sakoma, kad mokėjimas klausytis yra menas. Žinoma, nėra įmanoma atsiminti viską, ką sako pašnekovas, tačiau reikėtų pasistengti bent jau prisiminti vardą.
Reikia kartoti pašnekovų veido išraiškas, intonacijas ir gestus. Diena gali išryškinti vidinį skubėjimą ir norą viską spręsti čia ir dabar. Verta pristabdyti reakcijas, ypač bendraujant ar priimant sprendimus.
Vienas svarbiausių atradimų buvo psichologinis saugumas - komandos narių „saugumo jausmas“, drąsa rizikuoti ir būti pažeidžiamu vienam prieš kitą. „Psichologinis saugumas įgalina suteikti grįžtamąjį ryšį ir inicijuoti sudėtingus pokalbius be „vaikščiojimo aplinkui užuominomis“.
Drąsa neįmanoma be pažeidžiamumo. Tyrimai, apklausos nuo karinės tarnybos aukščiausio lygio vadų iki tūkstančių geriausių pasaulio kompanijų vadovų vienbalsiai pripažįsta, kad nėra drąsos be pažeidžiamumo. Pažeidžiamumas nėra „išsiliejimas savo jausmų“ ar išsipasakojimas visų savo nemaloniausių patirčių vienu ypu, pažeidžiamumas tai - rizika, neužtikrintumas, jausmų atskleidimas.
6 patikrinti būdai, kaip sustiprinti pasitikėjimą savimi ir savivertę
Savivertės svarba
Vienas iš skirtumų - aukšta savivertė ir pasitikėjimas savimi. Tie, kuriems atrodo, kad, panorėję gali nubėgti maratoną, sukurti verslą, sužavėti nepažįstamąjį, gauti svajonių darbą ar net įtilpti į paauglystės džinsus - paprastai tai ir padaro. Mūsų mintys yra neįtikėtinai galingas įrankis. Jos sukelia emocijas, o emocijos skatina imtis veiksmų. Veiksmai kuria gyvenimą.
Pasitikėjimas savimi neturi nieko bendra su išvaizda ar turtais - jis priklauso nuo to, kaip suvokiame save patį, nesvarbu, kokios mūsų sąskaitos banke ar kokie brangūs mūsų drabužiai. Pasitikėjimas savimi - tai jausmas, nusiteikimas, suvokimas, kad jums nieko netrūksta, kad turite tiek, kiek reikia.
Žemas savivertes požymiai:
- Žema savivertė ir nuolatinės abejonės trukdo mums pilnai atskleisti visą savo potencialą, priimti sprendimus, išlaikyti sėkmingus santykius su kitais.
- Žemą savivertę lydi iš tiesų sudėtingi jausmai, tokie, kaip baimė, nepasitikėjimas, nerimas, kaltė.
- Mūsų žemą savivertę labai stipriai gali paveikti ir nulemti aplinka - mus supantys žmonės, darbas, namai…
Kaip pakelti savo savivertę?
- Būkite sąmoningi: Suvokimas, jog dažna savikritika mums kenkia, jau yra pirmas žingsnis aukštesnės savivertės link.
- Nelyginkite savęs su kitais: Susikaupkite ties savo tikslais ir svajonėmis, įvertinkite savo talentus ir gebėjimus. Nesistenkite patenkinti svetimų lūkesčių.
- Nesiekite tobulumo: Susitaikykite, jog tobulumas nėra realus tikslas. Neverta gaišti laiko vaikantis neįgyvendinamų siekių. Verčiau - stenkitės tapti geresne savęs versija. Išdrįskite bandyti ir rizikuoti.
- Pasidžiaukite mažomis pergalėmis: Galvokite ne vien apie rezultatą, bet ir apie kelią, kurį įveikėte.
- Pakeiskite požiūrį į kritiką: Pastabas priimkite kaip patarimus ir pamokas, o ne nuosprendį.
Svarbiausia, nebijoti būti savimi - joks paukštis dar nelaimėjo prieš audrą, įsivaizduodamas esantis drugeliu. Paukštis yra paukštis - lygiai taip, kaip žmogus yra žmogus. Kiekvienas vertas meilės, pagarbos, palaikymo, padrąsinimo… Kada patikėsime savimi, tada jokia audra nebus pernelyg bauginanti.
Psichologinė sveikata ir jos požymiai
Psichologinė sveikata - tai ne tik ligos nebuvimas; ši sąvoka apima ir teigiamus aspektus, tokius kaip emocinis atsparumas, pasitenkinimas gyvenimu ir gebėjimas užmegzti sveikus santykius. Tad kokie požymiai nurodo psichologinę sveikatą?
- Gebėjimas mylėti.
- Gebėjimas dirbti.
- Gebėjimas žaisti.
- Saugūs santykiai.
- Autonomija.
- Aiškus savęs supratimas.
- Gebėjimas atsigauti po streso.
- Realistiškas savęs vertinimas.
Ugdydami šiuos gebėjimus stipriname psichologinę sveikatą, o pakankamai įsitvirtinę šie gebėjimai kasdienybėje gali padėti lengviau įveikti kylančius psichologinius iššūkius ar gyvenimiškas krizes.
Gyvenimo prasmės paieškos
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai aplink tiek daug pasirinkimo, sunku atrasti savo gyvenimo prasmę. Jei vis dar jaučiatės taip, lyg neatradote būdų savęs įprasminti, šie patarimai padės įkvėpti save nebijoti ieškoti:
- ĮVERTINKITE SAVO STIPRYBES IR VERTYBES
- STEBĖKITE SAVE IŠ ŠONO IR SVAJOKITE
- NEBIJOKITE PRAŠYTI KITŲ PAGALBOS
- IŠEIKITE IŠ KOMFORTO ZONOS
- NEPAMIRŠKITE SAVO SAVIJAUTOS
Tai leidžia džiaugtis kasdienybe suprantant, jog kiekvienas žmogus yra didesnio tikslo dalis ir turi teigiamos įtakos pasauliui, net jei toji įtaka yra labai nedidelė.
Pagalbos linijos: Jei jaučiatės, kad jums reikia pagalbos, kreipkitės į specialistus. Pagalbos linijos - Pagalba sau
Straipsnyje panaudota psichologės Vaidos Platkevičiūtės konsultacija ir Delfi informacija.