Neturite laiko rinkti krintančių vaisių, medis užstoja šviesą ar toje vietoje esate suplanavę kitokį sprendimą - tai tik kelios priežastys, kodėl nutariama nukirsti namuose ar šalia kiemo augantį medį. Tačiau miško kirtimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, baudos skiriamos didelės.
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento kraštovaizdžio skyriaus specialistė Kristina Ulkienė primena, kad norint legaliai nukirsti medį savo sklype pirmiausiai reikia žinoti, ar medis yra saugotinas ar ne, kitaip tariant, ar reikalingas leidimas medžiui nupjauti.
Taigi, kaip legaliai nukirsti medį savo sklype? Štai ką reikia žinoti.
Ar reikalingas leidimas medžiui nupjauti?
Jei medis, augantis privačioje žemės valdoje nėra saugotinas, jį galima tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.
Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia kreiptis į savivaldybę su prašymu. Prašymo formą galite rasti aplinkos ministro 2008-01-31 d. įsakymo Nr. 1.
Vyriausybės 2008-03-12 nutarime Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ išvardinti visi kriterijai, kada medis tokiu laikomas.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į medžius, augančius, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: čia augančių storesnių nei 8 cm skersmens ąžuolų, beržų, klevų ir uosių liesti negalima. Kitų rūšių medžiams šioje zonoje taikomas apribojimas galioja pasiekus 16 centimetrų skersmenį.
Taip pat medžiai laikomi saugomais ir kitose specialiose zonose, kurios dažnam savininkui nėra tokios aktualios: geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, aerodromų apsaugos zonoje, gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje, kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje. Kiekvienam iš šių atvejų taikomis tam tikros išimtys.
Medžius saugotiniems gali priskirti ir savivaldybė, vadovaujantis aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems“.
Štai keletas kriterijų, pagal kuriuos medžiai gali būti priskirti saugotiniams:
- Medžio rūšis yra reta arba nykstanti.
- Medis yra senas arba didelis.
- Medis yra svarbus kraštovaizdžio elementas.
- Medis yra kultūros paveldo objektas.
Jei abejojate, ar medis yra saugotinas, kreipkitės į savo savivaldybę.
Ką daryti pastebėjus neteisėtus miško kirtimus?
Jei užklupote medienos vagis nusikaltimo vietoje arba kitais atvejais, kuomet reikalinga greita policijos pareigūnų reakcija, pranešti apie vykdomą nusikaltimą geriausiai bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešimas bus užregistruotas, policijos pareigūnai sureaguos operatyviai.
Anoniminių pranešimų policija gali nenagrinėti, bet pranešėjams, pasirašiusiems kvalifikuotu elektroniniu parašu, bus suteikiama informacija apie pranešimo vykdymo būseną ir pirminį informacijos patikrinimo rezultatą (portale, SMS, el.
Apie pažeidimus miške patartume telefonu, elektroniniu paštu ar raštišku pranešimu taip pat informuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio poskyrio miškų kontrolės pareigūnus.
Gavę informaciją iš policijos apie privačiame miške įvykdytą neteisėtą kirtimą, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio padalinio miškų kontrolės pareigūnai vyksta į vietą nustatyti faktinių aplinkybių ir apskaičiuoti padarytą žalą gamtai. Tuo tikslu jie įvertina iškirstus medžius ir parengia Kelmų matavimo aktą, kuriame nustatomas neteisėtai iškirstų medžių skaičius ir tūris.
Tuomet, vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, apskaičiuojama padaryta žala gamtai. Atkreipiame dėmesį, kad baudos už padarytą žalą gamtai yra sumokamos ne miško savininkui, o į valstybės biudžetą.
Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti savo mišką nuo vagysčių:
- Reguliariai lankytis savo miške pačiam savininkui.
- Sudaryti ilgalaikę miško priežiūros ir tvarkymo sutartį. Tokia sutartis - tai kvalifikuotos miško priežiūros garantija, kai savininkas patiki miškų urėdijai ar miško savininkų kooperatyvui miško valdos priežiūrą tam tikram laikotarpiui. Visą sutarties laikotarpį miško valdos priežiūra ir darbais rūpinsis specialistai, bus suteikiama savininkui reikalinga informacija, atliekama prevencinė miško apsauga nuo vagysčių.
- Miško savininkų kooperatyvas paženklins jūsų valdą specialiais riboženkliais, pažyminčiais, kad jūsų miškas yra prižiūrimas. Specialistai reguliariai lankysis miško valdoje, prie valdos riboženklių pastatys informacinius užrašus, kad miškas yra prižiūrimas, nurodys kontaktinį telefoną.
- Tapti miško savininkų kooperatyvo nariu.
Atminkite, kad už privačių miškų apsaugą atsako patys miško savininkai. Jei miškų kontrolės pareigūnas nustatys neteisėtus miško kirtimus, o apie vagystę savininkas dar nebus pranešęs, baudos už pažeidimus bus išieškomos iš miško valdos savininko.
Primename, kad vagystė gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Už neteisėtus miško kirtimus gresia ir administracinė atsakomybė. Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, iškirtus daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vieną šimtą kietmetrių medžių, bauda svyruoja nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Be to, konfiskuojami nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės.
Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža.
Medienos vagis vilioja neprižiūrimi miškai, kuriuose daug sausuolių ir vėjavartų, užžėlusios ribinės linijos, nesimato riboženklių.
#SOS MIŠKAS - ATMINTINĖ
- Nustatykite tikslią vietovę, ar tai regioninis/Nacionalinis parkas.
- Nufotografuokite ir nufilmuokite vietovę, kirtimą, darbus jei jie vykdomi, galimus pažeidimus.
- "Noriu sužinoti, koks ir kokiu pagrindu vykdomas/planuojamas kirtimas šioje teritorijoje: (vietos pavadinimas ir koordinatės). Taip pat, jei teritorija priklauso Natura 2000 tinklui, ar vykdant kirtimus buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kaip numato įstatymai ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, jei ne, prašau nedelsiant stabdyti visus darbus tose vietovėse.
- SVARBU!
#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ
- Nustatykite tikslią vietovę - ar tai regioninis/nacionalinis parkas/ūkinis miškas?
- "Noriu sužinoti, koks ir kokiu pagrindu vykdomas/planuojamas kirtimas šioje teritorijoje: (vietos pavadinimas ir koordinatės). Taip pat, jei teritorija priklauso NATURA2000 tinklui, ar vykdant kirtimus buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kaip numato įstatymai ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, jei ne, prašau nedelsiant stabdyti visus darbus tose vietovėse.
- Detalesnė instrukcija - #SOS MIŠKAS - ATMINTINĖ.
Būkite budrūs ir saugokite Lietuvos miškus!
