Nyderlandų architektūros studija „MVRDV“ parengė išsamų stogų plėtros idėjų katalogą, kuriame apžvelgiamos novatoriškos idėjos, galinčios įkvėpti architektus, gyventojus ir pastatų savininkus.
Potencialas didelis - idėjų katalogo autoriai apskaičiavo, kad stogai sudaro nuo 15 iki 35 proc. miestų teritorijų ploto, tačiau tik 2 proc. jų ploto yra panaudojama. Stogų kataloge pateikiama daugiau kaip 130 jų naudojimo pavyzdžių, suskirstytų pagal stogų tipus, pastatų tipologijas, miestų iššūkius ir darnaus vystymosi tikslus.
Įvairūs stogų panaudojimo būdai. Šaltinis: ArchDaily
Žalieji ir vėsūs stogai: alternatyva miestų klimato gerinimui
Vis tik šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žaliesiems ir vėsiesiems stogams vien dėl to, kad ieškoma būdų, kaip gerinti miestų klimatą, mažinti jų temperatūrą. Jau seniai kalbama, kad miestai yra mūsų planetos šilumos salos, kuriose vidutinė oro temperatūra aukštesnė nei kitose aplinkinėse vietovėse.
Tiek apželdinti stogai, tiek geromis atspindinčiomis savybėmis pasižyminčios stogų dangos yra labai naudingi miestui vėsinti: balta danga dengti vadinamieji vėsieji stogai atspindi net 80-90 proc. šviesos, o kartu ir šilumos, kai įprasti stogai sugeria didesnę saulės energijos dalį, atspindėdami tik 10-20 proc.
Žalieji stogai dabar populiarūs, apie juos daug kalbama, jie net užgožia gana praktiškus ir kur kas taupesnius, saulės šviesą atspindinčius vėsiuosius stogus, kurių nereikia laistyti ir kurie kainuoja mažiau nei žalieji stogai tiek įrengimo, tiek priežiūros požiūriu.
Siekiant keisti miestų stogų įvaizdį, neteisinga kalbėti tik apie žaliuosius stogus kaip apie vienintelę ir pačią geriausią išeitį. Labai svarbu įvertinti, kad jei klestinčios bendrovės biuras gali įsirengti žaliąjį stogą, tai paprasto seno daugiabučio gyventojai nei galimybių, nei noro dažnai neturi.
Betonas, asfaltas, skarda ar bitumine danga dengti stogai vasarą labai įkaista. Miestų orą vėsina tik medžiai, žaliosios zonos, didesnio ploto vandens telkiniai.
Stogų statistika
Niujorke atlikti tyrimai parodė, kad karštą vasaros popietę standartinio stogo paviršiaus temperatūra gali būti iki 40 °C aukštesnė nei žaliojo stogo. Tačiau tyrimai rodo, kad apčiuopiamą poveikį miesto kaip šilumos salos mažinimui turi tik arti vienas kito sutelkti dideli žalieji plotai. Dideliame plote išsibarsčiusios pavienės žaliosios instaliacijos gali neturėti jokio esminio poveikio miesto oro temperatūrai.
Geru pavyzdžiu galėtų būti Berlynas, kurio Potsdamo aikštėje vienas šalia kito pastatytų pastatų bendras žaliųjų stogų plotas siekia 40 000 m2. Tokio didelio ploto žalieji stogai, kartu su 3500 m2 ploto vandens kaupimo rezervuaru ir 13 000 m2 ploto dirbtiniu ežeru, yra lietaus vandens surinkimo, valymo ir kraštovaizdžio sistemos dalis.
Aplinkai palankūs stogai Potsdamo aikštėje, Berlyne, Vokietijoje. Šaltinis: Dezeen
Žalieji stogai mažina miesto ore esančių teršalų (tiek dujų, tiek kietųjų dalelių) kiekį. Netiesioginis poveikis - žalieji stogai gerina pastatų energinį naudingumą, prisideda prie energijos taupymo.
Energiją taupo mažesnis žaliojo stogo šilumos laidumas: mažesni šilumos nuostoliai žiemą, mažesnis patalpų oro vėsinimo poreikis vasarą. Madride atliktas daugiaaukščių pastatų tyrimas parodė, kad šildymo sezonu sutaupoma 0,5, o vasaros sezonu - 6 proc. energijos.
Žaliasis stogas užtikrina geresnę garso izoliaciją. Kuo storesnis substratas ir augmenija, tuo geresnė garso izoliacija. Žalieji stogai taip pat valo orą nuo dulkių, suodžių, dūmų, kurių dalelės nusėda ant augalų paviršiaus ir lyjant nuplaunamos.
„English Nature“ duomenimis, 1 m2 žaliojo stogo per metus iš oro gali pašalinti 0,2 kg kietųjų dalelių - jos iš pradžių nusėda ant augalų, o po lietaus nuplaunamos į žemę (kitais duomenimis, šis rodiklis gali siekti 0,5 kg).
Žalieji stogai yra viena iš priemonių, padedančių užkirsti kelią miesto gatvių užtvindymui liūčių metu - sugeria nuo 50 iki 80 proc. ant stogo per metus patenkančio lietaus vandens, tad gerokai mažiau jo patenka į lietaus į kanalizacijos sistemą. Projektuojami ir įrengiami itin efektyviai vandenį sulaikantys specialūs stogai.
Viena iš svarbių žaliųjų stogų ekologinių funkcijų - biologinės įvairovės didinimas. Augmenija apsodinti stogai ir sienos gali tapti paukščių buveinėmis ir prieglobsčiu, juose susiformuoja palankios sąlygos bitėms, drugeliams ir įvairiausiems kitiems vabzdžiams gyventi ir veistis.
Labai sėkmingai galima derinti stogų apželdinimą ir saulės energiją naudojančius įrenginius, ypač ant plokščiųjų stogų. Be daugybės ekologinių pranašumų, terasos ir naudingieji stogai suteikia papildomą gyvenamąją ar laisvalaikio erdvę.
Žalieji stogai, terasos ar apželdintos sienos gali gerokai pagerinti pastatų estetiką. 2019 m. kovą Prancūzijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį kiekvienas naujas komercinės paskirties pastatas (prekybos ir paslaugų centras, biurų pastatas, viešbutis ir kt.) privalo ant stogo turėti želdinius arba saulės elektrinę.
Geras žaliųjų stogų plėtros pavyzdys yra Danijos sostinė Kopenhaga. Šiame mieste įgyvendinamas Prisitaikymo prie klimato kaitos planas, numatantis daug žaliųjų iniciatyvų ir projektų, skirtų neigiamam klimato kaitos poveikiui neutralizuoti. Dar 2010 m. Įspūdingas komunalines atliekas deginančios Kopenhagos šiluminės elektrinės „CopenHill“ žaliasis stogas, paverstas kalnų slidinėjimo trasa.
Balta spalva dažyti stogai yra kur kas efektyvesni kovojant su klimato kaita, siekiant taupyti energiją. JAV geofizikų sąjunga leidinyje „Geophysical Research Letters“ paskelbė tyrimų rezultatus, rodančius, kad, norint dideliuose miestuose sumažinti vidutinę temperatūrą, pakanka tik nudažyti pastatų stogus baltai.
Ši spalva atspindi saulės šviesą, toks stogas mažiau įkaista. Tyrimų autoriai teigia, kad, dažant stogus baltai, galima 33 proc.
Balta stogo danga pasižymi dideliu atsparumu įvairioms oro sąlygoms, tokioms kaip stiprus vėjas, lietus ar sniegas. Jų gamybai naudojamos medžiagos išlaiko spalvą, yra atsparios ugniai. Be to, plokščiųjų stogų baltos dangos paprastai gaminamos iš medžiagų, pasižyminčių dideliu mechaniniu atsparumu, todėl yra atsparios, pavyzdžiui, krušai ar stipraus vėjo gūsiams.
Mėlynieji stogai: efektyvus vandens valdymas
Smarkios liūtys ir audros vis dažniau skandina miestus. Todėl šiais laikais labai svarbu efektyviai valdyti vandenį. Tam labai geria tinka vadinamasis mėlynasis stogas, nes jame laikinai kaupiamas lietaus vanduo ir (arba) sumažinamas lietaus vandens nuotėkio debitas. Tokiu būdu į gatves ar lietaus kanalizacijos sistemą patenka mažiau vandens, o tai reiškia, kad tik dėl stogų miestų gatvių užtvindymų mastas gali būti mažesnis.
Charlie Luxton | Turime pakalbėti apie žaliuosius stogus | Namų statyba
Lietuvos architektai apie medžius ir stogus
Vienos iš sėkmingiausiai valstybiniame sektoriuje veikiančių architektų studijų „Processoffice“ vadovas Vytautas Biekša LRT.lt sako, kad Vilniuje kilę ginčai dėl medžių likimo, statant naujus objektus, - sąmoningesnės visuomenės ženklas.
Kai dirbi, visada stengiesi išlaikyti tą santykį ir kartais ieškoti galimybių išsaugoti medį, bet kartais... Turime vieną projektą, kur manome, kad medžiai Senamiestyje atsirado pokariu po to, kai buvo nugriauti ištisi kvartalai, ir manome, kad jie turi būti pašalinti dėl istorinės erdvės atkūrimo. Keli vėliau atsiradę medžiai nėra tokia didelė vertybė, palyginti su žymiai senesne, per šimtmečius istoriškai susiformavusia erdve, kurią norime sutvarkyti.
Dirbome Rygoje, su Latvijos nacionalinio muziejaus projektu, ir ten turėjome medžių, kurie augo muziejaus teritorijoje. Palei dalį medžių statėme požeminį muziejaus priestatą, ten pavyko užlenkti šaknis, apgenėti šakas pagal specialistų rekomendacijas, iš dalies pažeidžiant jų natūralią augimo zoną, kad jie nemirtų, liktų gyvuoti po pastatymo. Techninėmis priemonėmis, sąžiningai skyrus tam laiko, ištyrus medžius, sužinojus, kaip jie auga, galima su jais elgtis ne visai taip, kaip aprašo normatyvai, kurie tiesiog nustato atstumą, prie kurio tu negali liestis pagal kamieno diametrą.
Yra atvejų, kai medžiai perkeliami. Be abejo, tai ir pasaulio tendencijas atspindintis postūmis, būdingas labiau išsivysčiusiai civilizacijai - urbanistinėje plėtroje ieškoti kokybės, komforto. Kaip architektas, esu didelis miesto entuziastas. Man atrodo, kad miestas yra vertingas, kompaktiškesnis gyvenimas yra labiau tvarus - tai labiau suspaustas miestas, kur mažesniame plote gyvena daugiau žmonių.
Sugyvenimas yra įdomesnė koncepcija, nei vien tik gamtos saugojimas arba grynas užstatymas. Esame prie Lukiškių aikštės, ji yra viena iš vadinamųjų miesto plynių, sulaukia daug kritikos: karšta, nepatogu eiti, buvo iškirsti medžiai, kai kurie nudžiūvo. Vilniaus universiteto kiemas irgi be medžių, bet jo turinį sudaro architektūra.
Vėtrungės Vilniuje
Vėtrungės Vilniuje. Šaltinis: MadeinVilnius.lt
Daugumai vėtrungės asocijuojasi su vasara ir vėjuotu pajūriu, todėl nustebinti gali faktas, kad vėtrungių pilna ir Lietuvos sostinėje. „Neakivaizdinis Vilnius“ visus, norinčius pajūrio dvelksmą pajusti Vilniuje, kviečia pasivaikščioti maršrutu „Vaikantis vėją“ ir atrasti vėtrungėmis išpuoštą miestą - jų gausu ant pastatų stogų, bažnyčių bokštelių. Moderno stiliaus pastato Pilies gatvėje bokštelį vėjarodė puošia nuo 1907 m.
Vėtrungės viduramžių Europoje puošė katedras, rotušes, karalių pilis, o nuo XIX a. pab. tapo populiaru puošti turtingiausių miestiečių vilas, įspūdingiausius daugiabučius gyvenamuosius namus ir prabangiausius administracinius pastatus. Montvilos koloniją šalia Lukiškių aikštės „saugo“ sparnuotas husaras.
Žinoma, kad jau XVII a. vėtrungės puošė Vilniaus rotušės bokštą, Valdovų rūmus, barokinę katedrą, universitetą ir kitus pastatus. Ant Valdovų rūmų bokštelių galima rasti dvi ypatingas vėtrunges: Lietuvos tūkstantmečio, su 2009 m. data bei miesto sargo Šv. Mykolo, ietimi perveriančio slibiną, vėtrungę. Vėtrungių atrasite ne tik centre - jų esama ir kituose miesto rajonuose.
Nemažai sostinėje esančių vėtrungių pasakoja namo, ant kurio jos iškeltos, istoriją - išduoda pastatymo datą, žymi rekonstrukciją. Kai kuriose atpažinsite valstybės simbolius, karius, angelus ir kitas būtybes. Šv. Onos bažnyčią galima pavadinti vėtrungių namais - jos bokštelius puošia mažos metalinės vėjarodės. Vėjuotą dieną išgirsite metalinį jų girgždėjimą.