Šaltuoju sezonu daug dėmesio skiriame savo namų šildymui, o vasarai artėjant - vėsinimui. Tačiau ar kada nors pagalvojote apie drėgmės lygį patalpose, kuriose praleidžiate didžiąją dalį laiko? Reguliuoti drėgmę namuose norint gyventi patogiai ir sveiktai - taip pat svarbu, kaip ir palaikyti reikiamą temperatūrą.
Interneto vartotojai dažnai ieško informacijos, kiek drėgmės turi būti namuose, taip pat dažna užklausa - ir kiek procentų drėgmės turi būti kambaryje. Taigi, atsakome į klausimą: drėgmės pojūtis ir komfortas priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, metų laiko, dėvimų drabužių, kaip kūnas toleruoja drėgmę ir kt.
Tyrimai rodo, kad ideali santykinė normali drėgmė namuose turėtų būti 35-60 %, o optimali apie 50 %. Skirtinguose šaltiniuose šie skaičiai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, teigiama, kad jei drėgmės lygis viršija 60 %, didėja pelėsio veisimosi rizika. Jei drėgmės namuose lygis yra ženkliai per didelis, žmonės jaučiasi ypač nepatogiai.
Santykinė drėgmė - tai tam tikrame oro tūryje faktiškai esančio garų kiekio ir tą patį tūrį (esant tai pačiai temperatūrai) prisotinančio garų kiekio procentinis santykis. Santykinė drėgmė žymima procentine išraiška ir naudojama nustatyti žmogui juslėmis suvokiamą drėgmės pojūtį.
Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė 30-75 %, oro judėjimo greitis - 0,05-0,1 m/s. Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Šalindama drėgmę, mūsų oda pasitelkia aplink esantį orą. Taigi, kai drėgmės lygis yra arti 100 %, prakaitas nebegali išsisklaidyti ore, o jis yra natūralus „kondicionierius“: prakaituodamas kūnas bando išlaikyti idealią 36,6 °C temperatūrą.
Veiksniai, turintys įtakos patalpų drėgmei
Yra keletas veiksnių, turinčių įtakos patalpų drėgmei:
- Patalpų vėdinimas. Jei patalpose nėra oro cirkuliacijos ir nėra nuolatinio drėgmės pertekliaus pašalinimo, drėgmė kaupiasi kambariuose, sukurdama šiltnamio efektą.
- Temperatūra. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo didesnis jos gebėjimas absorbuoti drėgmę. Butui reikia rasti tą optimalią, malonią pusiausvyrą tarp „tropikų“ ir „dykumos“.
- Šildymo prietaisų veikimas. Dirbtinis oro pašildymas pašalina drėgmę iš oro ir patalpų oras tampa per sausas.
- Namų sandarumas. Namas turi kvėpuoti, nes kitaip jame kaupsis drėgmė ir kils pelėsio bei kito užterštumo rizika, bet kvėpuoti turi per kokybiškus ventiliacijos įrenginius neprarandant jame esančios šilumos ir reguliuojant patalpų drėgmę.
- Oro tarša. Mes patys ir mūsų augintiniai esame taršos namuose šaltiniai. Šią problemą išspręsti paprasta, - reikalinga gera patalpų ventiliacija.
Kaip sumažinti drėgmės kiekį patalpoje?
Drėgmės kiekį mažina:
- šildymo prietaisai;
- oro kondicionieriai;
- patalpos vėdinimas pravėrus langus, kai lauko temperatūra žemesnė nei -10C;
- interjero detalės, ypač minkšti baldai, žaislai, kilimai.
Kaip padidinti drėgmės kiekį patalpoje?
Drėgmės kiekį padidina:
- akvariumas;
- kambariniai augalai;
- drėgni skalbiniai;
- indai su verdančiu vandeniu;
- sugedę vandens vamzdžiai ir vandentiekis.
Jei ant langų ar veidrodžių nuolat susidaro kondensatas, tai rodo, kad drėgmės patalpoje per daug.
Rekomenduojami patalpų drėgmės rodikliai
Santykinis oro drėgmės lygis gyvenamose patalpose:
- šiltuoju laikotarpiu - 30-60%, didžiausias leistinas - 65%.
- šaltuoju laikotarpiu - 30-45%, didžiausias leistinas - 60%.
Vidutiniai rekomenduojami patalpų drėgmės rodikliai:
| Kambario tipas | Rekomenduojama santykinė oro drėgmė % |
|---|---|
| Valgomasis | 40-60 |
| Vonios kambarys, virtuvė | 40-60 |
| Darbo kambarys, biblioteka | 30-40 |
| Miegamasis | 40-50 |
| Vaikų kambarys | 45-60 |
Virtuvėje, vonios kambaryje ir tualete visada bus padidėjęs drėgmės lygis, todėl šių kambarių standartas yra aukštesnis nei kitų kambarių.
Drėgmė mus veikia mūsų fiziologiją. Visi žinome, kad prakaitavimas yra svarbi mūsų kūno termoreguliacijos proceso dalis. Prakaitavimas pašalina šilumą ir taip mus atvėsina.
Vasarą, kai karšta, padidėjęs prakaitavimas palaiko mūsų kūno temperatūrą. Drėgmės kiekis ore sumažina prakaitavimą, o sausas oras skatina.
Žiemą sausas oras paskatina mūsų prakaitavimą ir taip atvėsina odą. Todėl, kuo sausesnis oras, tuo šaltesnis mums atrodo, net jei temperatūra vienoda.
Įprastoje šildomo kambario aplinkoje jutiminė temperatūra padidėja maždaug 2°C, jei santykinė oro drėgmė pakyla nuo 25% iki 50%. Kitaip tariant, jei drėgmė yra tinkama, mes ne tik gerai jaučiamės, bet galime sutaupyti kambario šildymui.
Drėgmė daro didelę įtaką žmogaus sveikatai.
Viena iš problemų, kurias sukelia per mažas drėgmės lygis patalpose yra akių dirglumas, t.y. ragenos sausumas. Akių sausumas dažnai yra ypač rimta problema žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius. Oro drėgmės kiekis daro įtaką mūsų odai, rankų ir veido oda išsausėja, pažeidžiamas jos apsauginis sluoksnis, ji gali pradėti skilinėti.
Dar viena drėgmės trūkumo problema yra kvėpavimo takų gleivinės sausumas, dėl jo gali paūmėti astma, alergija ir apskritai sumažėja organizmo apsauga peršalimo ir kitoms infekcinėms ligoms.
Dėl sauso patalpų oro:
- sumažėja plaukų, nagų ir odos elastingumas, jų paviršiuje susidaro mikroplyšiai, formuojasi raukšlės, oda gali luptis, atsirasti dermatitas;
- akių gleivinė išsausėja, akis dirgina, atsiranda niežėjimas, ašarojimas, paraudimas, „smėlio“ pojūtis;
- tirštėja kraujas, dėl to sulėtėja kraujotaka, atsiranda silpnumas, galvos skausmas, atsiranda vangumas, padidėja apkrova širdžiai;
- padidėja skrandžio ir žarnyno sulčių klampumas, dėl to sulėtėja virškinimas;
- išsausėja kvėpavimo takų gleivinė, dėl ko silpnėja imunitetas peršalimo ir kitoms ligoms;
- kvėpavimo takuose padaugėja alergenų, nes sausame ore trūksta drėgmės, vandens lašeliai esantys ore, alergenus suriša.
Galima be galo vardinti sauso oro poveikį žmonėms, gyvūnams ir daiktams. Pvz „Higroskopiškumas“ yra terminas, būdingas medžiagoms, kurių dalelės sugeria drėgmę. Tokios medžiagos yra popierius, audiniai, kai kurios plastiko rūšys, mediena, vaisiai, daržovės ir kitos medžiagos, linkusios absorbuoti ar išgarinti drėgmę.
Jei bute drėgmė viršija 60%, toks oras yra kenksmingas tiek gyventojams, tiek baldams, buitinei technikai ir apdailai. Didelė drėgmė yra viena iš pagrindinių sąlygų greitai vystytis grybeliams, pelėsiams, erkutėms ir patogenams. Jei bute yra pelėsių sporų, tada visi jame gyvenantys yra nuolat infekuojami ir lėtai nuodijami. Mikotoksinai sukelia įvairias ligas.
Grybelinės kūno infekcijos simptomai gali būti šie:
- pasunkėjęs kvėpavimas;
- dažnas galvos svaigimas;
- raumenų ir kaulų sistemos problemos;
- alerginiai bėrimai;
- sunku susikaupti;
- įvairios inkstų ir kepenų ligos;
- dažnos viršutinių kvėpavimo takų ligos;
Pelėsiai klastingi. Jie laukia, kada organizmas nusilps ir susilpnėjus imuninei sistemai puola.
Kai tik mikroklimato sąlygos tampa palankios pelėsiui daugintis, jis iškart tai pajunta. Dėl per didelės drėgmės medienos gaminiai išbrinksta (baldų rėmai, palangės, grindų dangos, langų rėmai, durų staktos ir kt.). Taip pat esant drėgmei, metaliniai daiktai greičiau rūdija, dažų sluoksnis trūkinėja, gipso kartonas, tapetai, gali pradėti luptis.
Ar jūsų patalpoje yra pelėsių, galima nustatyti šildymo sezono pradžioje. Pelėsis „nusėda“ ant langų kraštų, kampuose, šalia grindjuosčių. Dėmelės gali būti skirtingų atspalvių: nuo juodos iki pilkai rudos, geltonos, baltos.
Kambaryje, kuriame yra daug drėgmės, jaučiamas nemalonus kvapas.
Siekiant suvaldyti drėgmę, namuose turėtų būti įrengta tinkama ventiliacinė sistema ar bent jau mini rekuperatorius. Druska, soda, ryžiai. Drėgmę gerai sugeria ir druska, valgomoji soda, ryžiai ir kitos kruopos, tad viena iš šių priemonių pripildytą dubenėlį statykite vonioje, virtuvinėse spintelėse, sieninėse spintose ir t.t.
Drėgmę sugeriantys augalai. Drėgmės lygį kontroliuoti gali padėti ir augalai: pavyzdžiui, orchidėjos ir bambukai sugeria drėgmės perteklių iš oro. Silikoninės drėgmę surenkančios granulės ar net kačių kraikas.
Tačiau bene patogiausias, paprasčiausias ir, žinoma, vienintelis 100 % rezultatą suteikiantis būdas siekiantiems greitai sumažinti drėgmės lygį namuose - naudoti oro sausintuvus. Jie greitai padeda sumažinti drėgmę iki reikiamo lygio (20 - 50 %).
Taigi, apibendrinant, drėgmės lygį namuose būtina kontroliuoti ne tik dėl visos šeimos komforto, bet ir siekiant nepadaryti žalos sveikatai.
