Kaip Pasidalinti Paveldėtą Turtą Lietuvoje: Išsamus Gidas

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Aptarkime, kaip teisingai pasidalinti paveldėtą turtą Lietuvoje, kokie įstatymai ir procesai reglamentuoja šį procesą.

Paveldėjimo Būdai

Yra du pagrindiniai paveldėjimo būdai:

• Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
• Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.

Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.

Privalomi Veiksmai Paveldėjus Turtą

Paveldėję turtą, visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą. Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą.

• Kreipimasis į notarą: Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą.
• Kreipimasis į teismą: Jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.

Paveldėjimo teisės ir pareigos. Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra).

Mokesčiai Paveldėjus Būstą

Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą:

• Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
• VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.

Paveldimo Turto Mokesčio Įstatymas

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

Mokesčio Mokėtojai:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Mokesčio Objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesčio Tarifai:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio Lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Deklaravimas ir Sumokėjimas:

Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.

Turto Vertės Nustatymas

Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.

• Registrų centro nustatoma turto vertė.
• Individualus turto vertinimas.

Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.

Kaip Supaprastinti Turto Dalybas?

Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija.

Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.

Ar Skiriantis Turtas ir Finansiniai Įsipareigojimai Dalinami Pusiau?

Iš esmės laikoma, kad santuokoje įgytas turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra bendri, todėl dalijami pusiau, o iki santuokos įgytas turtas - asmeninė nuosavybė. Vaikai teisių į sutuoktinių dalijamą turtą neturi, tačiau faktas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta su vienu iš sutuoktinių, gali būti pagrindu nukrypti nuo bendros taisyklės bendrą turtą dalinti po lygiai.

Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kt. Kiekvienu atveju tai, kokiomis dalimis padalinamas turtas, nusprendžia teismas, įvertindamas individualias aplinkybes.

Taip pat svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Tačiau jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą. Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu.

Nekilnojamojo Turto Dalybos

Kaip Dalinamas Su Paskola Įsigytas Būstas?

Nuomojamo būsto atveju situaciją išspręsti daug lengviau nei įsigyto su paskola, kadangi pastaruoju atveju į procesą įtraukta trečioji šalis (kreditorius), į kurio iškeltas sąlygas privaloma atsižvelgti. Tad santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.

Dažniausios galimybės pasidalinti su būsto paskola įgytą gyvenamąjį būstą:

• Būstas parduodamas, paskola grąžinama, pelningo pardavimo atveju likusios lėšos dalinamos tarp sutuoktinių. Tai optimistinis scenarijus. Pesimistinis - už pardavimą gautos sumos dėl kainų ir vertės rinkoje svyravimų nepakanka visai paskolai padengti. Likusi skolos dalis grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
• Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam. Kitas sutuoktinis dovanoja iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašo piniginės kompensacijos. Jeigu banko sprendimu vieno sutuoktinio pajamų nepakanka prisiimti paskolos likutį, į paskolą gali būti įtraukiami tretieji asmenys (kitas bendraskolis (-ai) arba laiduotojas (-ai)), pavyzdžiui, tėvai ar kiti asmenys, turintys nuosavo turto, gaunantys pakankamas pajamas ir sutinkantys prisiimti šį įsipareigojimą.
• Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą. Tokiu atveju sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis mokės mėnesines įmokas, tačiau prieš kreditorių abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą. Tai yra rizikingas kelias, nes, nelikus bendro šeimos biudžeto, tektų pasikliauti vienas kito geranoriškumu bei prisiimti atsakomybę už kitą sutuoktinį. Vienam iš sutuoktinių nemokant savo sutartos dalies, kreditorius galės nesumokėtų sumų reikalauti iš kito sutuoktinio, nepaisant to, kad pastarasis savo sutartą dalį moka laiku.
• Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Mišrus 2 ir 3 punkto variantas. Dažniausiai pasitaiko, kai būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir sutuoktinio, kuriam lieka būstas pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Kaip Dalinamas Būstas, Kurį Vienas Iš Sutuoktinių Turėjo Iki Santuokos?

Iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Tačiau, jei būstas, priklausęs vienam iš sutuoktinių, bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.

Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.

Svarbu paminėti, jog santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sandoryje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.

Finansinio Turto Dalybos

Kokiais Principais Vadovaujantis Vyksta Finansinio Turto Dalybos?

Jei santuokos metu buvo įsigyta vertybinių popierių (investicinio fondo vienetų, obligacijų ir kt.), sukaupta finansinė atsarga (indėliai, santaupos grynaisiais), teismo sprendimu arba šalių susitarimu nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys. Kartais nusprendžiama, jog viena turto rūšis, pavyzdžiui, investicinio fondo vienetai, atitenka vienam sutuoktiniui, kita turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijos, kitam. Dar vienas kelias - finansinis turtas (ne grynieji pinigai) atitenka vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį.

Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl dalintino turto verčių, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą likviduoti (parduoti), o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, tad nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį iš sukauptų draudimo sutartyje lėšų.

Tačiau, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių gauta draudimo išmoka už traumą, kritinę ligą ar kitus sveikatos sutrikimus nėra laikoma bendrąja sutuoktinių asmenybe ir šios lėšos nėra įtraukiamos į dalijamą turtą. Be to, jei naudos gavėju sutartyje nurodytas buvęs sutuoktinis, nepamirškite šio sutarties punkto pakeisti.

Ar Sutuoktinių Skolos Taip Pat Dalinamos Perpus?

Bendra santuokoje ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent skyrybų metu kreditorius aiškiai išreikštų pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Paskolas su įkeitimu jau aptarėme, tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau likviduoti ar perskirstomi. Vis dėlto svarbu neužmiršti juos aptarti, susitarti su kreditoriais dėl jų vykdymo (pertvarkymo). Kitu atveju, gali kilti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, jog tai kito prievolė.

Verslo Dalybos

Kaip Dalijamas Turtas, Jei Buvę Sutuoktiniai Turėjo Savo Verslą?

Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.

Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.

Vaiko Išlaikymas

Kaip Dalijamos Vaiko Išlaikymo Išlaidos?

Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 633 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Tačiau tai - tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni.

Paveldėjimo Teisių Perleidimas

Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad įpėdinis gali atsisakyti palikimo kito asmens naudai. 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse tokios galimybės nebėra, tačiau jame reglamentuota paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat sudaromos ir neatlygintino paveldėjimo teisių perleidimo sutartys, t. y. dovanojimo sutartys.

Paveldėjimo teises perleidžiantis asmuo privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusą. Notarui, tvirtinančiam paveldėjimo teisių perleidimo sutartį, svarbu įsitikinti ir užtikrinti, kad šias teises perleistų įpėdinis.

Palikimą sudarantis turtas neprivalo būti detalizuotas paveldėjimo teisių perleidimo sutartyje. Įpėdinis neprivalo perleisti visų savo paveldėjimo teisių. Jis gali perleisti idealiąją dalį paveldėjimo teisių, bet negali perleisti paveldėjimo teisių į konkrečius daiktus. Jeigu įpėdinis paveldi ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą, jis negali perleisti paveldėjimo teisių tik pagal vieną iš pagrindų.

Paveldėjimo Teisės Liudijimas

Paprastai notaro tvarkoma paveldėjimo byla užbaigiama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarui pateikiami dokumentai, patvirtinantys mirusiojo nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą.

Jeigu bent vienas iš palikėjo įpėdinių yra priėmęs palikimą pagal apyrašą, tai visi įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.

Civiliniame kodekse nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali būti išduotas anksčiau, jei notaras turi duomenų, kad be įpėdinių, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kitų įpėdinių nėra.

Atsižvelgiant į šias Civilinio kodekso nuostatas, paprastai paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas ne anksčiau negu po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Terminas, iki kada įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra nustatytas.

Paveldimo Turto Pasidalijimo Sutartis

Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip, t. y. jeigu testatorius nėra testamente palikęs konkretiems įpėdiniams konkrečių daiktų.

Įpėdiniai, nenorintys valdyti paveldėto turto (ar atskirų daiktų) bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali bendru sutarimu paveldimą turtą pasidalinti.

Jeigu paveldimo turto pasidalijimo sutarties objektas yra ir nekilnojamasis daiktas, tai sutarčiai privaloma notarinė forma.

Įpėdiniai gali dalius daiktus pasidalinti natūra, nedalūs daiktai gali būti atiduodami vienam iš įpėdinių, kitiems įpėdiniams kompensuojant kitu paveldimu turtu arba kitu įpėdinio turtu ar pinigais.

Ši informacija padės jums sėkmingai išspręsti paveldėjimo klausimus Lietuvoje. Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku ar notaru, kad užtikrintumėte, jog visi veiksmai atitinka galiojančius įstatymus ir jūsų individualią situaciją.

tags: #kaip #pasidalinti #paveldeta #turta