Kaip legaliai paslėpti turtą Lietuvoje: garantiniai terminai NT ir išplėstinis turto konfiskavimas

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai nusikaltėliai, pasinaudodami įstatymų spragomis, sugeba paslėpti neteisėtai įgytą turtą. Valdininkai pastebi, kad iš konfiskuojamo turto valstybės biudžetas gauna vis mažiau pajamų. Štai Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2009 metais valstybės perimto turto suma buvo 9,75 mln. litų, o šių metų pirmą pusmetį ši suma tesiekė vos 3,8 mln. litų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia garantiniai terminai perkant nekilnojamąjį turtą (NT), taip pat išnagrinėsime, kaip bandoma kovoti su neteisėtu praturtėjimu įvedant išplėstinį turto konfiskavimą.

Garantiniai terminai perkant nekilnojamąjį turtą

Perkant NT svarbu žinoti apie garantinius terminus, kurie taikomi tiek naujos, tiek ne naujos statybos objektams. Įstatyme atskirai nėra nurodoma, kad garantinis terminas taikomas tik įsigyjant naują daiktą, todėl įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas turi būti taikomas ir perkant ne naujos statybos NT.

Atsakingi už NT kokybę:

  • Pardavėjas: atsakingas už paslėptus kokybės trūkumus, apie kuriuos neinformavo pirkėjo.
  • Rangovas: garantuoja NT kokybę pagal įstatymą.

Statybos darbų garantiniai terminai:

  • 5 metai.
  • 10 metų - paslėptiems darbams.
  • 20 metų - tyčia paslėptiems darbams.

Paslėpti statybos darbai - tai vėliau atliktais darbais paslėptas statybos darbų rezultatas, pavyzdžiui, garso izoliacijos įrengimas, šiltinimo įrengimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas ir kt. Taigi, gali būti, kad perkant ir nebūtinai naujos statybos NT, jam dar bus taikoma nurodyta statybos darbų garantija.

Praktikoje būna situacijų, kai pardavėjas ir rangovas nesutampa, t. y. kai jie yra skirtingi asmenys. Tokiu atveju pirkėjas, paaiškėjus NT kokybės trūkumams, raštu gali kreiptis tiek į pardavėją, tiek į rangovą.

Tačiau jeigu NT pirkėjas pirkimo-pardavimo metu buvo informuotas apie NT trūkumus ir vis tiek sutiko NT įsigyti, tai pirkėjas negali reikšti pretenzijų pardavėjui dėl šių trūkumų šalinimo po sutarties sudarymo.

Visais kitais atvejais, garantinių terminų metu paaiškėjus NT kokybės trūkumams, pvz., kaupiasi drėgmė ir susidaro pelėsis, problemos su inžinerinėmis sistemomis ar pan. - už juos yra atsakingas NT pardavėjas bei statybos darbų rangovas.

Svarbu: pardavėjas atsako už paslėptus kokybės trūkumus, t. y. už tokius, kurių nebuvo galima žinoti (matyti, patikrinti) NT pirkimo metu. Pardavėjas taip pat atsako už visus kokybės trūkumus, apie kuriuos pardavėjas sudarant sutartį neinformavo pirkėjo.

Pagrindinis praktinis patarimas, išaiškėjus defektams garantiniu laikotarpiu - pirmiausia raštu kreiptis į pardavėją bei statybos darbų rangovą prašant apžiūrėti bei nustatyti išaiškėjusių defektų priežastis.

Dažnai pirkėjų daroma klaida - kai neužfiksavus išaiškėjusių defektų bei nenustačius jų kilimo priežasties, jie tiesiog ištaisomi pirkėjo iniciatyva bei lėšomis, neturint jokių įrodymų apie buvusių defektų mastą, atsiradimo priežastis. Tokiu atveju atlikti statybos darbų defektų ekspertizę nebėra galimybės.

Svarbu, kad pirkėjas turi pasirinkti vieną iš teisių gynybos būdų, prieš tai įvertinęs pardavėjo pareigų pažeidimo mastą, t. y. kad nepasirinktų neproporcingo teisių gynybos būdo.

Taigi, pasirenkant konkretų teisių gynybos būdą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar trūkumas nėra mažareikšmis, kada išryškėjo daikto trūkumas, dėl kokių priežasčių trūkumai galėjo susidaryti, ar galima NT naudotis nepašalinus trūkumų, ar trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą bei ar trūkumai yra esminiai.

Išplėstinis turto konfiskavimas

Laikai, kai nusikaltėliai, važinėdami prabangiomis mašinomis ir gyvendami pilaitėse, išsisukdavo teisindamiesi, esą visas šis turtas jiems nepriklausąs, mat esąs tėvų, brolių ar sugyventinių nuosavybė, gali baigtis. Jei Seimas priims įstatymų pataisas, turtą bus galima konfiskuoti ir iš nusikalstamais būdais praturtėjusių asmenų artimųjų, ir net iš jų draugų.

Matydami, kad nusikaltėliai, pasinaudodami netobulais įstatymais, sugeba paslėpti ir kitiems perrašyti visą neteisėtai įgytą turtą, valdininkai dar apskaičiavo, jog iš konfiskuojamo turto valstybės biudžetas gauna vis mažiau pajamų.

Teisingumo ministerija taip pat patvirtino, jog pats turto konfiskavimas tebeturi nemažai spragų, o jomis pasinaudoję nuteistieji ar įtariamieji nepraranda nelegaliai įgyto turto. Dažniausiai įtariamasis dar iki teismo spėja visą turtą suslėpti, išdalyti jį giminėms, draugams ir artimiesiems, pagaliau - realizuoti.

Todėl Baudžiamojo proceso pataisų projekte siūloma įtvirtinti naują poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. Įtvirtinus jį, teismas, skirdamas bausmę už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, galėtų peržiūrėti visą kaltinamojo turimą turtą ir įvertinti, ar jis galėjo būti įgytas legaliais būdais ir oficialiomis pajamomis.

Jei paaiškėtų, kad minimumą uždirbančio ar visai bedarbio artimieji ir net draugai turi solidžias sumas banke arba prabangius namus, turtas iš jų būtų konfiskuotas. Tiesa, kadangi naujasis įstatymas atgaline data negalios, iš senųjų nusikaltėlių turto atimti nebepavyks.

Po padidinamuoju stiklu atsidurtų ne tik nusikaltimu įgytas ar turėtas turtas, bet ir turtas, įgytas per 5 metus iki nusikaltimo padarymo. Tas, kas turėtų didelės vertės turtą, nepagrįstą teisėtomis pajamomis, pagal šias pataisas būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Be to, siūloma Baudžiamojo proceso kodeksą papildyti nauju straipsniu, kuriuo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui, tikslinantiems skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar atliekantiems ikiteisminį tyrimą, būtų suteikta teisė pavesti Mokesčių inspekcijai patikrinti to asmens turto įgijimą ir pajamų gavimo šaltinius, jų pagrįstumą.

Būtinybė greta įprastinio turto konfiskavimo numatyti ir išplėstinį yra pripažinta ir Europos Sąjungos valstybėse narėse. Ši kovos su nusikalstamumu priemonė plačiai taikoma Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse. Įvairūs išplėstinio turto konfiskavimo modeliai taikomi Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Olandijoje. Panašius įstatymo projektus rengia ir Prancūzijos vyriausybė.

Dabar mūsų šalyje veikiantis įstatymas iš giminių leidžia turtą konfiskuoti tik tada, kai įrodoma, kad jis gautas nusikalstamu būdu, o giminės apie tai žinojo.

Išplėtinis turto konfiskavimas leistų „prisikasti“ iki pat viršūnių - asmenų, kurie yra tikrieji vykdytojai ir nusikalstamų veikų sumanytojai. Priėmus projektą būtų tikrinami ir visi organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, kaltinamų asmenų verslo partneriai. Tai būtų daroma tikrinant kontaktus, ryšius.

Pagal pirminį variantą, už tai būtų atsakinga Mokesčių inspekcija, bet į pagalbą jai gali būti pasitelktos ir kitos institucijos.

Kritika ir galimos spragos

Tačiau per balsavimą dėl projekto susilaikiau, nes jame labai daug spragų. Prieš priimant tokį projektą pirmiausiai turėtų būti įvestas visuotinis turto registravimas. Juk dabar turtą privalomai deklaruoja tik Seimo nariai, valstybės tarnautojai, buhalteriai ir įmonių vadovai ir savininkai, o likusieji to daryti neprivalo.

Svarstomas projektas yra antikonstitucinis, nes kaltinamojo aplinkos asmenys, pas kuriuos bus aptiktas teisėtomis pajamomis nepagrįstas turtas, net negalės dalyvauti teisminiame procese, neturės jokių priemonių apsiginti.

Pagal projektą, bus bandoma atsekti, kam tas turtas perrašytas pagal ryšius. O gal jūs turite tolimą pusbrolį, su kuriuo išvis nepalaikote ryšių, o jį sulaiko dėl kontrabandos ir paaiškėja, kad ir jūs turite per daug turto. Vadinasi, jis bus atimtas.

Juk pagal projektą bankui įkeisto turto nebus galima konfiskuoti. Bet argi sunku tą turtą bankui įkeisti, o gautus pinigus paslėpti kokiame Šveicarijos banke?

Manau, kad po šio projekto priėmimo padėtis iš esmės nepasikeistų - kentėtų paprasti žmonės, o visokios nusikalstamos grupuotės ir kontrabandininkai vis tiek rastų būdų kaip išsisukti.

Apibendrinant, kovos su neteisėtu praturtėjimu priemonės yra būtinos, tačiau jos turi būti gerai apgalvotos ir subalansuotos, kad nebūtų pažeidžiamos nekaltų asmenų teisės. Išplėstinis turto konfiskavimas gali būti veiksminga priemonė, tačiau būtina užtikrinti, kad ji būtų taikoma teisingai ir proporcingai.

Tiesiogiai: speciali spaudos konferencija Vilniaus „Žalgirio” klubo situacijai aptarti

tags: #kaip #paslepti #turta