Kaip Patikrinti, Ar Nekilnojamas Turtas Yra Areštuotas: Detalus Vadovas

Nekilnojamojo turto įsigijimas yra svarbus žingsnis, todėl būtina užtikrinti, kad turtas nebūtų areštuotas. Šiame straipsnyje pateiksime išsamią informaciją, kaip patikrinti, ar nekilnojamas turtas yra areštuotas Lietuvoje, kokie yra galimi būdai tai padaryti ir kokie mokesčiai taikomi už šią paslaugą.

Turto Arešto Aktų Registras (TAAR)

Turto arešto aktų registras (TAAR) - tai centralizuota duomenų bazė, kurioje registruojami valstybės institucijų ir pareigūnų priimti turto arešto aktai. Šis registras leidžia patikrinti, ar turtui nėra taikomi apribojimai dėl skolų ar kitų įsipareigojimų.

Jau beveik du dešimtmečius veikiančiame TAAR šiuo metu yra įregistruota per 370 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Vien per praėjusius metus Lietuvoje įregistruota beveik 69 tūkst. naujų turto arešto aktų. Didžiąją dalį areštuotų objektų sudarė nekilnojamieji daiktai - butai, pastatai, žemės sklypai.

TAAR tikslas - sukurti galimybę centralizuotai registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto arešto aktų registras nuolat keičiasi duomenimis su kitais Registrų centro ir kitų valstybės institucijų tvarkomais registrais bei informacinėmis sistemomis.

Kaip Gauti Duomenis Apie Turto Areštą?

Patekusieji į tokią keblią padėtį pirmiausia turėtų kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą. Norint gauti duomenis, vykti į Centrinę hipotekos įstaigą ar vieną jos filialų nėra būtina. Paprasčiau ir greičiau duomenis gauti elektroniniu būdu.

Jei apie turto areštą sužinoma registre, kuriame registruotas turtas, pavyzdžiui, Kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto, Ginklų ar kitame registre, paprastai šalia fakto apie turto areštą nurodomas ir turto arešto akto numeris, kurį žinant dar paprasčiau gauti norimus duomenis iš Turto arešto aktų registro. Iš atitinkamų institucijų gauti duomenys įrašomi į Turto arešto aktų registrą.

Duomenų Gavimo Būdai

• Elektroniniu Būdu: Kiekvienas elektroninio parašo ar elektroninės bankininkystės naudotojas duomenis apie save kartą per metus gali gauti elektroniniu būdu neatlygintinai.
• Per Notarą: Notarai teikia nekilnojamojo turto registravimo paslaugas. Notaras patikrins, ar nekilnojamas turtas nėra areštuotas, ar turto valdytojų valdymo teisės nėra apribotos.

Duomenų Gavimo Kaina

Jei paiešką norima atlikti daugiau nei vieną kartą ar norima gauti duomenis apie kitą asmenį, tokia paslauga yra mokama. Priklausomai nuo informacijos išsamumo, registro išrašas kainuos nuo 4,34 Eur iki 11 Eur.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Vertės Nustatymas

Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės. Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį.

Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.

Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.

Kaip Sužinoti NT Mokestinę Vertę?

1. Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui.
2. Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.
3. Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre.

Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.

Kreipimosi Būdai Dėl Pažymos Užsakymo

• Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
• El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.

Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.

Varžytynės

Varžytynes skelbia antstolis ir jos vyksta pagal aiškias taisykles. Beje, Lietuvos antstoliai perkėlė varžytynės į internetą pirmieji Baltijos šalyse. Norintieji dalyvauti varžytynėse jungiasi prie portalo evarzytynes.lt ir sumoka varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos.

Antstolis dažniausiai pasitelkia turto vertintojus arba nustato areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei išieškotojo bei skolininko (turto savininko) nuomones. Pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina pagal įstatymą sudaro 80 proc. rinkos kainos.

Jei turtas turi didelę paklausą, jis gali būti parduotas ir brangiau. Kartais galutinė pardavimo kaina 2-3 kartus viršija pradinę. O kartais per pirmąsias varžytynes siūlomu turtu niekas nesusidomi. Tada skelbiamos antrosios varžytynės, kurių metu pradinė pardavimo kaina yra dar mažesnė - 60 proc.

Varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina įprastai mažesnė už rinkos kainą dėl papildomų turto valdymo apribojimų. Varžytynių laimėtoją - dalyvį, pasiūliusį didžiausią kainą - išrenka elektroninė sistema.

Skaidrus elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Skolingas asmuo turi galimybių išsaugoti turtą arba pasirūpinti, kad jis būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Juk varžytynėse nekilnojamas turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar net 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.

Iš viso 2017 m. varžytynių dalyviai įsigijo 3 182 nekilnojamo ir kilnojamo turto objektus. Vidutinė vieno pirkinio kaina - 12,7 tūkst.

Sudaromas paprastas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju pardavimo aktą tvirtina antstolis, o ne notaras.

Notarų Paslaugos

Nuo 2005 metų notarai teikia nekilnojamojo turto registravimo paslaugas. Susisiekęs su Registrų centru, nekilnojamojo turto duomenų bazėje notaras patikrins, ar paklausimo metu nekilnojamas turtas nėra areštuotas, ar turto valdytojų valdymo teisės nėra apribotos. Notaras taip pat privalo patikslinti, ar pareiškėjas nenuslėpė duomenų apie sutuoktinį ir vaikus.

Nekilnojamojo Turto Registravimo Tvarkos Supaprastinimas

Nuo 2005 metų vasario 1 dienos supaprastinta nekilnojamojo turto registravimo tvarka. Notarai teiks nekilnojamojo turto registravimo paslaugas - už nedidelį mokestį patys internetu užsakys pažymą iš Registrų centro.

Pasak Registrų centro vadovo Kęstučio Sabaliausko, naujovės esmė tai, kad fizinis klientų aptarnavimas perkeliamas į elektroninę sritį. Bendrame Registrų centro ir Lietuvos notarų rūmų projekte dalyvauja dauguma Lietuvos notarų. Pagal naujus nuostatus už nekilnojamojo turto dokumentus atsako notaras.

Elektroninis nekilnojamojo turto įforminimas truks kur kas trumpiau. Juk Registrų centro išduodamos pažymos galioja tik 30 dienų, todėl klientai priversti skubėti. Įforminant notarui, pažymos galiojimo laiko nebebus, nes notaras pats užklaus apie nekilnojamąjį turtą Registrų centro duomenų bazėje.

Paslauga Brangs Simboliškai

Nekilnojamojo turto pažymų gavimas tarpininkaujant notarui dabar kainuos 5-10 Lt brangiau nei ankstesnė procedūra. Mokėti bus galima banke arba elektroniniu būdu.

Pasak M.Stračkaičio, svarbiausia, kad klientai turėtų visus dokumentus, kad netektų grįžti dėl kokio nors popierėlio. Klientai, iš notaro gavę sandorio sudarymo pažymą, už ją banke sumokės tam pačiam Registrų centrui.

tags: #kaip #patikrinti #ar #nekilnojamas #turtas #neikeistas