Sodyba - tai vieta, kur galima pabėgti nuo miesto šurmulio, atsipalaiduoti gamtoje ir mėgautis ramybe. Tačiau, kad sodyba būtų patogi ir praktiška, reikia atsižvelgti į daugelį aspektų, pradedant nuo malkų ruošimo ir baigiant kiemo dizainu. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti įrengiant sodybą.
Malkų ruošimas
Kaip gi atrodytų tradicinės sodybos be malkų? Malkos gali būti skirtos ir pagrindinei krosniai, ir pirtelės ar karšto kubilo krosnelei, laužui susikurti ir maisto lauko židinyje ar šašlykinėje išsikepti. Jos pardavinėjamos ir nedideliais paketais, kuriuos gal ir patogu pirkti, jei į sodybą važiuojate kartą per tris mėnesius, tačiau dažniau jose apsilankantys ar netgi gyvenantys tokių žaidimų negali sau leisti ir perka malkas didesniais kiekiais.
Malkų džiovinimas
Šviežiai nukirstos nedžiovintos malkos gali turėti apie 50 % drėgmės, tačiau tradiciškai malkos kūrenamos sausos (14-20 %). Drėgnos malkos ne tik pasižymi mažesniu kaitrumu (kaloringumu), tačiau ir daugiau rūksta, po jų lieka daugiau pelenų. Tikslų malkų drėgnumą galima pamatuoti elektriniais medienos drėgmės matuokliais, tačiau dažniausiai drėgnumas nustatomas pagal džiovinimo laiką.
Rekomenduojama malkas pradėti džiovinti pavasarį, esant tinkamomis sąlygoms jos turėtų išdžiūti iki norimo lygio per 1,5-2 metus. Tad pirmiausia drėgnos malkos kraunamos džiovinimui. Malkos šiam reikalui laikomos lauke sukrautos į rietuves, šalia namo po stogeliu ar kitu nuo drėgmės saugančiu objektu (kai kada kraunama ir po lauko laiptais) arba atviro tipo malkinėse.
Kaip ir drabužius, taip ir malkas geriausia džiovina saulė ir vėjas. Tuo pat metu reikia užtikrinti, kad malkos nesušlaptų, antraip darbas nueis perniek. Gerai, jei pasirinkta vieta yra apsaugota nuo kritulių, tačiau tuo pačiu netrukdo dienos metu rietuvei gauti saulės.
Malkinės vieta
Jei malkų po džiovinimo niekur neperkėlinėsite, geriau malkinę įrengti patogioje vietoje - kai iki malkinės reikės paeiti bent šimtą metrų, tai tikrai greitai nusibos. Geriausia, kad malkos būtų kur nors šalia, netoli namų ar kitų esminių vietų. Žinoma, pagrindinę džiūstančią rietuvę galite laikyti lauke ten kur jums patogu, o reikalingose vietose (krosnis namie, lauko židinys) galite skirti dalį ploto sausoms malkoms.
Saugumas
Nors ir labai patogu ištiesti ranką, paimti malką ir iškart kišti ją į krosnį, tačiau į šalia ugnies esančią rietuvę atskridusi nepastebėta kibirkštis gali pridaryti daug bėdų. Nuotolinėje sodyboje, į kurią tik atvažiuojate, tačiau negyvenate, dingstančios malkos gali tapti galvos skausmu. Piktadarius dažnai domina viskas, kas vertinga, tačiau ne išimtis ir malkos - taip neva bandoma taupyti.
Verta pagalvoti apie malkinės įsirengimą tokioje vietoje, kuri gerai matytųsi aplinkiniams namams - didesni šansai, kad vagį pastebės kaimynai. Jei kaimynų neturite, galite mėginti pasielgti atvirkščiai - sukrauti malkas taip, kad nekristų į akis prašalaičiui. Daugiau galimybių atsiveria įsirengus malkinę - išradingesni jose įrengia rakinamas vielines dureles. Taip malkos ir vėdinasi, o neryžtingą vagį papildomos pastangos karpyti vielą ar laužyti spynas gali ir atbaidyti.
- Nesvarbu, ar statote malkinę, ar tiesiog kraunate malkas į krūvą, malkų rietuvei visuomet paruoškite pagrindą, nes iš grunto jos gali gauti daug drėgmės. Variantų yra įvairių - iš plytų bei lentų sukonstruotas karkasas, paletės ar netgi metalinis karkasas.
- Sveika nuovoka diktuoja, kad malkos geriau džiūsta, kai yra smulkesnės.
- Malkas būtina apsaugoti nuo drėgmės, tačiau nereikia aklinai uždaryti. Įrengiant atviro tipo malkinę, statomas stogelis su nuolydžiu, tačiau šonai paliekami atviri - taip malkos ir saugomos nuo kritulių, tačiau tuo pat metu vėdinasi. Jei tiesiog kraunate medieną į rietuves, joms irgi reikėtų uždengimo iš viršaus - plėvelės, senos stogo dangos, brezento ar panašios medžiagos.
Įmonės vakarėliai - puiki galimybė kaimo turizmo sodyboms
Įmonės vakarėliai - puiki proga neformalioje aplinkoje pabendrauti darbuotojams, padėkoti jiems už darbus, ugdyti darbinius ar gyvenimiškuosius įgūdžius ir žinias. Lietuvoje vis populiarėjantys įmonių vakarėliai - patraukli galimybė kaimo turizmo sodyboms. Ši tikslinė auditorija lyginant su vestuvių šventimu, gimtadieniais ar moksleivių ir studentų šventėmis (šimtadieniais, išleistuvėmis ir pan.) yra pelningesnė, be to, pasižymi mažesne rizika: įmonės šventės praeina ramiai ir kultūringai, mažesnė tikimybė, kad nukentės sodybos inventorius ar patalpos.
Vis dėlto rinkoje pastebima išankstinė nuomonė, kad įmonių vakarėliai savo pelningumu nesiskiria nuo kitų švenčių. Su šiuo stereotipu negalima sutikti: kai kurios įmonės gali ir leidžia sau įmonės šventes perkelti net į užsienį, o įmonės vakarėlius išnaudoja taip pat ir kaip personalo motyvavimo priemonę, tad lėšų tam tikrai negaili. Vidutinė ar didelė įmonė į savo šventę yra pasirengusi investuoti daug daugiau, nes gimtadienį ar šimtadienį švenčiantis jaunimas.
Didžiausia problema, su kuria susiduria kaimo turizmo sodybų šeimininkai, yra ta, kad įmonės dažnai kelia didesnius reikalavimus, nei fiziniai asmenys, kurių vienas esminių pasirinkimo kriterijų yra kaina. Įmonė tikrai sutiks mokėti daugiau, jeigu kaimo turizmo sodyba be nakvynės ir jau tradicine tapusios pramogos - pirties - sugebės pasiūlyti daugiau atrakcijų.
Kaimo turizmo sodybos šeimininkai, tiksliniu segmentu arba vienu iš jų pasirinkdami įmones, turėtų sukurti pridėtinę vertę, kuri aiškiai išskirtų jų paslaugas iš konkurentų. Čia esminis vaidmuo tenka idėjai, nes pramogų ir kaimo turizmo sintezė Lietuvos rinkoje nėra išplėtota. Žvalgantis po pasaulinę praktiką pastebima daug įmonių kolektyvams skirtų pramogų, kurioms reikalingos infrastruktūros įrengimas nereikalauja didelių lėšų, o veikiant sumaniai sukuria stiprų konkurencinį pranašumą.
Kalbant apie įmonės vakarėlius reikėtų pastebėti, kad pernelyg daug pramogų jiems nereikia - optimalus kiekis yra ne daugiau kaip trys skirtingos veiklos ar objektų lankymas, o bendra trukmė neturėtų viršyti 4-6 valandų, nes atsiradus dideliam nuovargiui visa šventinė nuotaika gali paprasčiausiai išgaruoti. Žirgynai, žolininkai, pirtininkai, lankytini objektai, keturračiai, mažieji lėktuvai, sveikai auginami gyvūnai maistui, gamtą pažįstantys žmonės - visa tai dar gana nauja ir neatrasta bei lengvai prieinama kaimo turizmo sodyboms ir jų lankytojams.
Siūlomos pramogos įmonės kolektyvui
- Jodinėjimas kolektyvui: Prajoti bent kelių kilometrų maršrutu vaizdingomis apylinkėmis.
- Pėsčiųjų maršrutas įmonei: Žygis pėsčiomis vaizdingu maršrutu su keliomis kliūtimis, aplankyti keletą pažintinių objektų.
- Pažintiniai istoriniai objektai: Papuoškite tai keliomis įdomiomis istorijomis, sulauksite didesnio susidomėjimo.
- Sukuriami objektai: Išdėstykite įvairių objektų ir, žinoma, kiekvienam jų sugalvokite legendą.
- Botaninis ir vaistažolių maršrutas: Parinkti keletą sezoninių vaistažolių ir iš jų padaryti arbatą, o įmonės darbuotojams išvykstant padovanoti po maišelį džiovintų vaistažolių su sodybos reklama.
- Orientacinis maršrutas kolektyvui: Grupėms duodami žemėlapiai, tarpiniuose taškuose paliekami įdomūs siurprizai ar užuominos apie kitą tarpinį tašką.
- Šaudymo pratybos įmonei: Šaudymas iš tikro ginklo pirmą kartą palieka neišdildomą įspūdį.
- Medžioklė kolektyvui: Parūpinkite kelių dešimčių varovų.
- Valgio ruošimas kolektyvui: Pavaišinti svečius kelių rūšių rūkyta mėsa iš vieno kaimyno, gal sūriu iš kito kaimyno. O iš šviežios mėsos padaryti galbūt plovą, galbūt avienos ar danieliaus troškinį. Gal iškepti visą aviną ant laužo?
- Pirtis įmonės renginiui: Užsisakyti ir pirtininko paslaugas. Kartu su pirtimi prisideda rūpesčiai dėl vantų, kvapiųjų žolelių.
- Kolektyvo ėjimas per pelkę: Atvykusį įmonės kolektyvą praveskite valandikę pelkėmis.
- Įdomių gyvūnų ir augalų kolekcijos: Apsidairykite ir tikrai surasite įdomų kiemą, kur ne šiaip ganosi vištos ar avys, o puikuojasi ištisa kolekcija rečiausių paukščių ar gyvūnų.
- Kulinarijos pamokėlės įmonei: Patogu yra tai, kad kulinarijos pamokos nereikalauja specifinių patalpų ar ypatingo pasiruošimo. Tai gali būti itališko, graikiško, ispaniško maisto gamyba.
- Vyno degustacijos kolektyvui: Susipažinimas su vyno kultūra - užburiantis ir įtraukiantis.
Kiemo aplinkos kūrimas
„Kiekvienam iš mūsų kiemas yra dalis kasdieninio gyvenimo, dalis savęs paties, todėl svarbu jį suprojektuoti atsakingai, kad kieme norėtųsi būti, kad jis teiktų pasitenkinimą“, - sako namų aplinkos dizainerė Agnė Austienė. Specialistė akcentuoja, kad tuo pat metu kiemas turi būti įrengtas ir patogiai, praktiškai.
Kiemas paprastai turi tris zonas. Gyvenamojoje yra pagrindiniai pastatai ir priestatai, įvažiavimai į kiemą, namą, garažą. Antroji kiemo zona skiriama poilsiui. Paprastai tai yra pavėsinės, pirtis, vandens tvenkinys su suoleliais prisėsti, vaikų žaidimų zona, sporto erdvė. Atokiau formuojama pagalbinė arba ūkinė dalis su sodu, daržu, pagalbinėmis patalpomis. Tačiau kieme bus gera, estetiška ir jauku tik tuomet, kai šios atskiros zonos sudarys darnią visumą.
„Kiemo erdvę patariama projektuoti kartu su pastatais - aplinkos specialistas turėtų dirbti sykiu su statinius projektuojančiu architektu. Priešingu atveju, gali paaiškėti, kad neužtenka vietos kieme įrengti poilsio ar ūkinių zonų, kad turėsite per siaurus takelius, įvažiavimus“, - sako A. Trinkelės yra neatsiejama kiemo aplinkos kūrimo dalis, kurianti funkcionalumą, tvarką, estetiką, nuotaiką. Šiuo atveju vertėtų paisyti tam tikrų standartų, kurie užtikrina, kad kieme bus patogu, kaip, pavyzdžiui, parinktas tinkamas įvažiavimo ar takelių plotis.
Trinkelėmis apjuosiami pastatai; apibrėžiamos, taip ryškinant jų grožį, augalų klombos; užtikrinant saugumą įrengiamos dangos aplink lauko židinius. „Jeigu trinkelėmis klojame poilsio aikšteles, reikia įvertinti, apskaičiuoti, kokį plotą joms skirti, kad būtų patogu - kad per bortą nesvirtų kėdė ar gultas, būtų patogu sportuoti, žaisti, vakaroti, - sako dizainerė. Viena iš svarbiausių trinkelių funkcijų yra sukurti tvarką, kai trinkelės tvarkingai apibrėžia ribas, atriboja zonas. Jos gali būti komponuojamos su natūralaus akmens trinkelėmis, dekoratyviais akmenukais, augalų klombomis.
Kad kiemas būtų suprojektuotas patogiai, neretai architektai ir dizaineriai prašo žmones pasivaikščioti po projektuojamą plotą, taip natūraliai atrandant patogiausias tam tikroms funkcijoms vietas, geriausias vietas takeliams. Lietuvoje, kaip pastebi A. Įmonė „Betono mozaika“ betonines trinkeles Lietuvoje gamina jau daugiau nei 20 metų. Kaip pastebi bendrovės generalinis direktorius Romas Venckus, tiek visuomeniniuose, tiek privačiuose projektuose stebima tendencija rinktis spalvotas trinkeles. Jos ne tik kuria estetišką aplinką, bet ir sukuria erdvės bei šviesos pojūtį, kurio reikia ne tik Šiaurės šalyse, bet ir Lietuvoje.
Bendrovė gamina trinkeles, kurių spalvų gama - nuo natūralių spalvų, juodos, rudos iki raudonos, oranžinės, geltonos. Projektuose naudojanti „Betono mozaikos“ trinkeles, dizainerė A. Austienė sako, kad kiemo aplinkos projektavimas tampa kūrybiniu žaidimu. Skirtingų formų, storių, spalvų, atspalvių, skirtingo paviršiaus trinkelės leidžia sukurti įvairius dekoro variantus, įjungti netikėtus akcentus. Moderniu sprendimu ji laiko šiurkštintos tekstūros, įvairiaspalves trinkeles, kurios leidžia sukurti modernias kiemo erdves.
„Labai svarbu yra parinkti tinkamą trinkelių spalvą, formą, raštą, - sako A. Austienė. - Trinkelės turi derėti prie pagrindinio pastato ir pagalbinių statinių formos, spalvų, eksterjero elementų, turi derėti su teritoriją juosiančia tvora, vartais ir varteliais. Tačiau, pabrėžia namų aplinkos dizainerė A. Austienė, tai nereiškia, kad reikia rinktis tik vienos spalvos arba tik neutralias pilkas trinkeles. Sumaniai parinktos skirtingų spalvų, raštų, formų, paviršių trinkelės padeda sukurti vientisą, bet nenuobodų dizainą. Derinant skirtingų spalvų, raštų, paviršių - lygių, šiurkštintų - trinkeles galima sukurti įvairių raštų, ornamentų kiemo dangas, sukurti erdves, kuriose vyrautų skirtingos nuotaikos.
Specialistė sako, kad atrama, renkantis spalvas, turi būti pagrindinio pastato fasadas, pagal kurį kuriamas bendras spalvingumas. Jeigu, pavyzdžiui, fasadas rudos spalvos, tai kiemo aplinka ir jo statiniai kuriami renkantis rudus atspalvius, jei fasadas įvairiaspalvis, galimybių kur kas daugiau. „Ilgą laiką lietuviai rinkosi įprastą pilką spalvą. Žinoma, kai kur buvo suklotos ir raudonos ar geltonos spalvos gaminiai, tačiau dabar tendencijos keičiasi kardinaliai. Ne tik architektai ar projektuotojai, bet ir privatūs pirkėjai nori daugiau spalvingumo, naujumo, žaismingumo, tad jau nebe pirmi metai, kai spalvingų gaminių pardavimai sparčiai auga. Dėl naujausių technologijų, kurias diegiame gamybos linijose, einame koja kojon su pasaulinėmis spalvų madomis bei tendencijomis“, - sako R.
Pasak A. Austienės, kad žmogus kieme jaustųsi gerai, trinkelių reikia tik tiek, kiek reikia sukurti optimalias, funkcionalias erdves.
Lauko virtuvė
Lauko virtuvė yra funkcionaliausia vieta sodyboje, vasarnamyje, kaimo vietovėje. Jos tiesioginė paskirtis - maisto ruošimo vieta atvirame ore. Dauguma sodybų gyventojų naudojasi ja ne tik vasarą. Karštomis dienomis čia galima patogiai gaminti maistą, o vakare atsipalaiduoti gryname ore su puodeliu arbatos. Rudenį joje patogu perdirbti derlių - vaisius, uogas ir daržoves, jas konservuoti, ruošti kompotus. Žiemą lauko virtuvė idealiai tinka šašlykų kepimui. Čia galima suburti svečius prie didelio stalo.
Lauko virtuvės statybai geriau iš anksto apmąstyti projektą, kuriame bus apskaičiuoti visi niuansai ir ypatumai. Žmonės klausia - ar reikalingas leidimas lauko virtuvės statybai, kadangi tai yra statinys? Statant ją sklype, esančiame už miesto ribos, statybos leidimas nereikalingas, jeigu lauko virtuvės plotas neviršys 50 m² (I grupės nesudėtingas statinys). Bet jeigu sklypas stovi miesto teritorijoje, leidimą reikės gauti ir projektą daryti irgi.
Vienas iš svarbių veiksnių, turinčių įtakos sklandžiam lauko virtuvės eksploatavimui - jos vieta ir išdėstymas. Lauko virtuvė neturėtų būti greta tualeto, komposto duobės, skeptiko, biologinių nuotekų valymo įrenginio ar kitų nemalonių vietų. Esant galimybei, ją vertėtų įrengti atokiau nuo važiuojamosios dalies, kitaip automobilių keliamos dulkės nusės ant visų atvirų paviršių, o išmetamosios dujos gadins apetitą. Taip pat reikėtų vengti netoliese esančių degių medžiagų - atstumas iki jų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
Patartina virtuvę statyti pakankamu atstumu nuo namo, kad į gyvenamąsias patalpas nepatektų dūmai iš viryklės ar grilio - ir jums, ir kaimynams. Geriausia, jei pati lauko virtuvė arba jos langai būtų nukreipti į šiaurės rytus, todėl karštomis vasaros dienomis joje bus vėsu. Lauko virtuvės teritorijoje būtina įrengti poilsio zoną su patogiais baldais. Svarbi patogaus poilsio sąlyga yra kokybiškas apšvietimas.
Ypatingą dėmesį reikės skirti krosnelei, kuri gali būti tradicinė (kūrenama malkomis), dujinė ar elektrinė, o dar viryklė, grilis, mangalas arba barbekiu. Svarbus aspektas įrengiant grilį ir kepsninę - priešgaisrinės saugos taisyklių laikymasis. Nerekomenduojama šalia krosnelės ar viryklės pastatyti valgomojo stalo ar įrengti sėdimas vietas. Paprastai erdvę aplink krosnelę užpildoma indų spintelėmis, stalčiais ir plovimo kriaukle. Kad maisto gaminimas būtų malonus, šių daiktų išdėstymas turi būti praktiškas ir lengvai prieinamas.
Malkomis kūrenamos krosnys yra populiarios ir gali būti naudojamos atskirai arba kartu su įprasta virykle. Tokie statiniai kažkuo panašūs į pavėsines. Gali būti su sienomis ir stogu, o kartais ir be jų. • Eksploatavimo laikotarpis - ko gero tik šiltuoju metų laiku. Vienas iš atviros lauko virtuvės variantų - verandoje arba terasoje su stogeliu. Pirmiausia klojamas pamatas, kurio gylis turi būti identiškas pagrindinės patalpos gyliui. Toliau pastatomos sienos, apkalamos ir pradedamas statyti stogas. Patogu naudotis virtuve su viena įstiklinta siena.
Kitas atviros lauko virtuvės variantas yra stoginė priestato pavidalu. Dažniausiai tai yra karkasinė konstrukcija su stogu. Nuo pavėsinės ji skiriasi dar didesniu paprastumu. Grindys išklojamos trinkelėmis, plytelėmis arba išbetonuojamos. Atvira dalis gali būti apsaugota nuo lietaus ir saulės naudojant roletus, tentą. Trūkumas yra tame, kad dirva anksčiau ar vėliau pradės slūgti, o laikui bėgant virtuvė gali pakrypti.
Apibendrinimas
Įrengiant sodybą, svarbu atsižvelgti į daugelį aspektų, pradedant nuo praktinių dalykų, tokių kaip malkų ruošimas, ir baigiant estetika, pavyzdžiui, kiemo dizainas. Sodyba turėtų būti ne tik graži, bet ir patogi, funkcionali bei saugi. Tinkamai suplanuota ir įrengta sodyba taps puikia vieta poilsiui ir atsipalaidavimui.