Kaip formuoti tujos viršūnę: patarimai ir gudrybės

Tujos - vieni populiariausių dekoratyvinių augalų Lietuvos soduose ir kiemuose. Nenuostabu, juk jos žavi savo visžaliu grožiu ištisus metus, suteikia privatumo, apsaugo nuo vėjo ir triukšmo. Tačiau tam, kad tujos išliktų tankios, sveikos ir estetiškai patrauklios, joms reikalinga reguliari ir tinkama priežiūra, o vienas svarbiausių jos aspektų - genėjimas. Daugelis sodininkų, ypač pradedančiųjų, neretai baiminasi šio darbo, nežinodami, kada ir kaip teisingai genėti tujas.

Tujos (lot. Thuja) priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lietuvoje dažniausiai auginamos vakarų tujos (Thuja occidentalis) ir jų veislės. Tujos auga lėtai, jų spygliai išsidėstę plokščiose šakelėse, o augimas vyksta tiek ūglių viršūnėse, tiek šoninėse ataugose.

Kodėl svarbu genėti tujas?

Tujų genėjimas yra labai svarbus jų priežiūros darbas ir to išvengti nepavyks. Genint tujas ne tik formuojama jų forma, kontroliuojamas jų dydis, tačiau augalas ir apsaugomas nuo savo paties svorio. Jeigu tujoms leidžiama laisvai vystytis, nuo per greito augimo, jos gali sulinkti, nebeišlaikyti savo pačių svorio. Be to, tujų genėjimas skatina naujų auglių augimą, genimos jos auga greičiau ir tolygiau. Taigi, genėjimas leidžia suteikti tujoms norimą formą - ar tai būtų griežta geometrinė figūra, ar laisvesnė, natūralesnė išvaizda.

Kada geriausia genėti tujas?

Tinkamas genėjimo laikas - vienas esminių sėkmingo rezultato faktorių. Geriausias metas genėti tujas - nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Svarbiausias aspektas - tinkamai pasirinktas genėjimo metas.

Yra du pagrindiniai tujų genėjimo etapai:

1. Pirmasis genėjimas: Tai pagrindinis ir svarbiausias tujų genėjimas. Geriausias laikas - vėlyvas pavasaris arba ankstyva vasara (gegužės pabaiga - birželio pradžia), kai jau praėjęs didesnių šalnų pavojus, o augalas pradeda aktyvų augimo periodą. Šiuo metu galima atlikti stipresnį formavimą, pašalinti per žiemą nušalusias ar pažeistas šakeles. Kai kurie sodininkai renkasi ankstyvesnį pavasarinį genėjimą, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, prieš prasidedant intensyviam sulčių judėjimui.
2. Antrasis genėjimas: Antrasis genėjimas dažniausiai atliekamas vasaros pabaigoje arba rugpjūčio mėnesį. Šis genėjimas yra labiau palaikomasis, skirtas išlaikyti jau suformuotą augalo išvaizdą, patrumpinti per vasarą išaugusius jaunus ūglius. Svarbu šį genėjimą atlikti ne per vėlai, kad naujai išaugę ūgliukai spėtų sumedėti ir pasiruošti žiemai.

Svarbu:

• Negenėkite tujų labai karštomis, saulėtomis dienomis - pjūvio vietos gali nudegti.
• Rudenį (rugsėjį-spalį) genėti galima tik labai minimaliai - pašalinti išlindusias ar sausas šakeles.
• Žiemą genėti nerekomenduojama.
• Negenėkite ką tik pasodintų tujų. Naujai pasodintos tujos pirmą kartą genimos tik po to, kai pilnai įsitvirtina dirvoje ir pradeda aktyviai augti. Tai dažniausiai nutinka antraisiais augimo metais pavasarį ar vasaros pradžioje.

Tujų genėjimo įrankiai

Kokybiški ir tinkami įrankiai ne tik palengvins darbą, bet ir užtikrins švarius pjūvius, kurie greičiau gyja ir mažina ligų riziką:

• Rankinės gyvatvorių žirklės: Idealiai tinka mažesnėms gyvatvorėms ir pavienėms tujoms formuoti. Jos leidžia atlikti tikslius pjūvius.
• Elektrinės arba akumuliatorinės gyvatvorių žirklės: Nepakeičiamas įrankis didelėms ir aukštoms gyvatvorėms. Sutaupo daug laiko ir jėgų.

Prieš pradedant darbą ir po jo, visada kruopščiai nuvalykite ir dezinfekuokite įrankius (pvz., spiritu ar specialiu dezinfekantu).

Pagrindiniai tujų genėjimo principai

Pavasarinio genėjimo metu išpjaunamos nereikalingos atžalos. Bet kuriuo sezono metu gali būti atliekamas sanitarinis genėjimas, kai pašalinamos pažeistos, sergančios, nudžiūvę šakos. Tokias šakas būtina nedelsiant pašalinti iš sodo, o dar geriau sudeginti.

Štai keletas svarbių taisyklių, kurių reikėtų laikytis:

• „Vieno trečdalio” taisyklė: Stengitės vienu kartu nepašalinti daugiau nei trečdalio žaliosios augalo masės. Viso sezono metu reikėtų pašalinti ne daugiau nei 30 proc. visų ūglių.
• Kirpkite tik žaliąją dalį: Tujos sunkiai arba visai neatželia iš senos, sumedėjusios medienos (tos dalies, kurioje nėra spygliukų). Todėl genėdami visada palikite dalį žalių ūglių ant šakų. Pjaunama tik žalia, jauna mediena. Jeigu išgenimos senos šakos, tose vietose liks tuštuma, nauji spygliukai jos neužpildys, nes senos šakos jų neišaugina. Todėl ne tik nepjaukite senų šakų, tačiau ir stenkitės jų nepažeisti.
• Iš viršaus į apačią: Pradėkite genėti nuo viršaus ir judėkite žemyn. Genimas iš karto visas medis. Geriau tai atlikti dalimis, nes taip geriau matosi padarytos klaidos, jas lengviau ištaisyti, išvengiama darbo netolygumų.
• Reikėtų genėti tik vertikalius ūglius, vengti horizontalių šakų genėjimo. Nugenimos horizontalios šakos.
• Nupjaunami tie ūgliai, kurie užgožia apatines šakas. Taip pat ūgliai ir šakos, kurie krypsta į vidų.
• Genint ant kiekvienos šakos paliekama po 3 lyderes.
• Pažeistos, sergančios šakos pjaunamos iš karto po nudžiūvusiais spygliukais. Toliau genima slenkant žemyn, kol pasiekiamas žalias, sveikas ūglio / šakos vidurys. Jeigu pažeidimas labai didelis, negailint išpjaunama visa šaka iki pat kamieno.
• Šakos pjaunamos maždaug 15 cm atstumu nuo pumpurų.

Gyvatvorės formavimas

Tujų gyvatvorė - populiariausias pasirinkimas norint sukurti žalią sieną. Jauną gyvatvorę pradėkite formuoti jau pirmaisiais metais po pasodinimo, jei augalai pakankamai įsitvirtinę. Iš pradžių daugiau dėmesio skirkite šonų formavimui, kad gyvatvorė tankėtų nuo apačios. Ideali gyvatvorės forma yra trapecija - platesnė apačioje ir šiek tiek siaurėjanti į viršų. Tokia forma užtikrina, kad apatinės šakos gaus pakankamai saulės šviesos, nenupilks ir gyvatvorė išliks tanki per visą aukštį. Tankią ir gražią gyvatvorę reikia genėti 1-2 kartus per metus.

Pavienių tujų formavimas

Pavienės tujos dažnai auginamos dėl jų dekoratyvios formos - rutulinės, kūginės, koloniškos.

• Koloninės ir kūginės tujos (pvz., ‘Smaragd’, ‘Columna’): Šios tujos paprastai išlaiko savo formą natūraliai ir reikalauja minimalaus genėjimo. Dažniausiai pakanka pavasarį pašalinti išsišovusius, formą gadinančius ūglius, patrumpinti viršūnę, jei augalas tampa per aukštas. Svarbu išlaikyti vieną dominuojančią viršūnę, ypač jauname amžiuje. Jei auga kelios, palikite stipriausią, o kitas pašalinkite.
• Rutulinės tujos (pvz., ‘Danica’, ‘Globosa’): Šioms tujoms svarbu palaikyti apvalią formą. Reguliariai apkarpykite išsikišusius ūgliukus, kad forma išliktų tvarkinga ir kompaktiška.
• Specialios formos (spiralės, pomponai): Tokių formų tujoms reikalingas dažnas ir kruopštus genėjimas, dažnai kelis kartus per sezoną, kad būtų išlaikyta sudėtinga forma.

Konkrečių veislių genėjimo ypatumai

• Vakarinė tuja ‘Brabant’: Tai viena greičiausiai augančių tujų veislių, todėl norint išlaikyti tankią ir tvarkingą gyvatvorę, ją reikia genėti bent du kartus per metus - pavasarį ir vasaros pabaigoje.
• Vakarinė tuja ‘Smaragd’: Ši veislė pasižymi natūraliai gražia, kūgiška forma ir lėtesniu augimu. Genėti ją reikia rečiau, dažniausiai pakanka vieno karto per metus pavasarį, kad būtų pašalintos ne vietoje išaugusios šakelės ar pakoreguotas aukštis.

Kaip atjauninti seną tują?

Atjauninti seną, peraugusią ir apleistą tują yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, ypač jei didžioji dalis šakų yra plikos, be žalių spygliukų. Jei vis dėlto nusprendžiate pabandyti, darykite tai palaipsniui, per kelis metus. Vienu kartu nupjaukite ne daugiau kaip ketvirtadalį ar trečdalį augalo aukščio ar pločio. Stenkitės rasti vietas, kur dar yra gyvų spygliukų, ir kirpkite šiek tiek virš jų.

Dažniausios klaidos genint tujas

• Baimė genėti: Kartais sodininkai bijo „nuskriausti” augalą ir genėja per mažai arba visai negeni.
• Genėjimas į seną medieną: Nupjaunama iki plikos šakos, kuri nebeatželia.
• Plokščios gyvatvorės viršūnės formavimas regionuose su gausiu sniegu: Ant plokščios viršūnės kaupiasi sniegas, kuris gali išlaužyti šakas.
• Genėjimui parinkti atšipę ir / arba nedezinfekuoti įrankiai. Taip augalas gali būti sužalojamas, o pjūvio vieta tampa atviromis durimis užkratams bei ligoms.

Priežiūra po genėjimo

• Tręšimas: Po pavasarinio genėjimo galite patręšti tujas specialiomis spygliuočiams skirtomis trąšomis. Tai padės joms greičiau atsigauti ir paskatins naujų ūglių augimą. Po pavasarinio genėjimo rekomenduojama patręšti tujas kompleksinėmis trąšomis, skirtomis spygliuočiams. Tai paskatins sveiką augimą ir atsigavimą po pjūvio.
• Kompostavimas: Smulkintos tujų šakelės tinka kompostui, tačiau atminkite, kad jos rūgština dirvą ir yra gana lėtai.
• Apsauga nuo saulės nudegimų: Jaunos, ką tik stipriau apgenėtos tujos gali būti jautresnės stipriai pavasario saulei.
• Įsiklausykite į augalą: Stebėkite savo tujas.

Laikantis augalų biologiniams poreikiams pritaikytų gairių, jūsų tujos ne tik išlaikys dailią išvaizdą, bet ir bus sveikos, žalios bei gyvuos ilgai. Kilus abejonėms ar susidūrus su ligų požymiais, pravartu kreiptis į profesionalius sodininkus arba pasitarti su augalų apsaugos specialistais.

Tujų genėjimas, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingas, yra įveikiamas darbas kiekvienam sodininkui. Svarbiausia - žinoti pagrindinius principus, pasirinkti tinkamą laiką bei įrankius ir nebijoti eksperimentuoti (su saiku!). Laikantis šių taisyklių, tujų genėjimas bus nesudėtingas darbas ir galėsite džiaugtis savo pačių rankomis suformuota gyvatvore ar pavienėmis tujomis. Be abejo, gali būti, kad pirmi genėjimo kartai bus sunkesni, galbūt nebūsite visiškai patenkinti augalui suteikta forma, tačiau pamažu tikrai įgusite.

tags: #kaip #priziureti #tujos #virsine #kad #butu