Vilniaus istorinis centras, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, reikalauja ypatingo dėmesio pastatų priežiūrai ir atnaujinimui. Nemaža dalis čia esančių pastatų priskiriami nekilnojamajam kultūros paveldui, kitiems galioja Senamiesčio apsaugos zonos taisyklės.
Nuo 1998 m. Vilniaus miesto savivaldybė drauge su Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra nuosekliai įgyvendina Senamiesčio atgaivinimo programą. Šioje programoje numatoma, kokie statybos, rekonstrukcijos, remonto, želdynų tvarkymo darbai gali būti vykdomi konkrečiose minėtosios teritorijos dalyse ir kokios šių darbų prielaidos bei paveldosauginės sąlygos. Parengtas dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu.
Senamiesčio atgaivinimo programos prioritetai
Pradiniame etape daugiausia dėmesio skirta svarbių viešųjų erdvių tvarkybos darbams: atnaujintos Katedros ir Rotušės aikštės, pagrindinės Senamiesčio gatvės ir prie jų esantys pastatai, S. Nuo 2002 m. pradėta skirti dalinė finansinė parama kultūros paveldo pastatų savininkams, norintiems atnaujinti savo pastatų išorę ir kiemus. Paramos teikimas dėl ekonominės krizės buvo nutrūkęs 2009-2015 m., vėliau vėl atnaujintas.
Finansinė parama senamiesčio pastatų atnaujinimui
2023 m. Vilniaus miesto Taryba patvirtino atnaujintą Vilniaus paveldotvarkos programą. Jos tikslai išlieka tie patys: bendradarbiauti su vietos gyventojais ir institucijomis siekiant išsaugoti bei puoselėti UNESCO pasaulio paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje esančias vertybes. Skiriama finansavimo dalis išaugo nuo 40 proc. iki 60 proc. pastatų išorei tvarkyti ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonams bei kitiems fasado elementams tvarkyti ar atkurti.
Agentūros specialistai teikia konsultacijas pastatų valdytojams, savininkams, bendrijoms ir pastatus administruojančioms įmonėms, priima prašymus savivaldybės paramai gauti, tikrina pateiktus dokumentus, dalyvauja savivaldybės darbo grupėje dėl paramos skyrimo, sudaro finansavimo sutartis, prižiūri, kaip įgyvendinamos sutartys.
Sostinės savivaldybė primena, kad daugiabučiams gyvenamiesiems namams, įtrauktiems į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, nuo praėjusių metų pavasario teikiama 50 proc. savivaldybės parama, kitiems Senamiestyje ir jo apsaugos zonose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams - 40 proc. bei 40 proc. parama Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonose esančių galimos avarinės būklės daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų elementų ekspertizei atlikti ir tvarkymo darbų projektui parengti.
Lėšų remonto darbams skiriama iš savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamos Vilniaus senamiesčio atgaivinimo programos. Parama skiriama tiems daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams (bendrijoms, savivaldybės paskirtiems administratoriams ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiems asmenims), kurie yra sudarę sutartis su agentūra dėl dalyvavimo programoje. Prašymus skirti finansinę paramą nagrinėja agentūros ir savivaldybės darbuotojų darbo grupė.
Atnaujinus Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančią tvarką Vilniaus senamiesčio ir kitų kultūros paveldo vietovių Vilniuje gyventojai gaus net 60 proc. paramą fasadų, 80 proc. balkonų kitų avarinės būklės fasadų elementų ir 70 proc. vertingos medinės architektūros tvarkymui. Savivaldybė taip pat dengs 70 proc. projektavimo ir kitų susijusių išlaidų.
Štai lentelė, apibendrinanti paramos dydžius skirtingiems darbams:
| Darbo Tipas | Paramos Dydis |
|---|---|
| Fasadų tvarkymas | 60% |
| Avarinės būklės balkonų ir kitų fasadų elementų tvarkymas | 80% |
| Vertingos medinės architektūros tvarkymas | 70% |
| Projektavimo ir kitos susijusios išlaidos | 70% |
Tačiau ne kiekvienas gyventojas gali sau leisti tokią pinigų sumą sumokėti iš karto. M. Naujoko teigimu, vidutiniškai namo atnaujinimo investicija butui, atskaičius savivaldybės skiriamą paramą, siekia nuo 500 Eur iki 6000 Eur, priklausomai nuo pasirinktų remonto darbų apimties ir name esančių butų skaičiaus.
Galimos alternatyvos finansavimui:
- Gyventojai gali pritarti kaupiamųjų lėšų tarifo padidinimui ir iki rangos darbų pradžios kas mėnesį kaupti didesnes lėšas.
- Kita alternatyva - ieškoti rangovo, kuris finansuotų gyventojus ir sutiktų gauti apmokėjimą už darbus dalimis.
- Gyventojai taip pat gali rinktis darbų kainos finansavimo iš banko ar kitų finansų įstaigų alternatyvą, tačiau tokiu atveju tenka mokėti palūkanas.
Norint atlikti minėtus pastato atnaujinimo darbus pirmiausia reikia kreiptis į namą prižiūrintį administratorių arba bendriją tam, kad būtų suorganizuotas gyventojų susirinkimas arba balsavimus raštu, kurio metu sprendžiama dėl namo tvarkybos projekto ir rangos darbų apimties, administratorius įgaliojamas rengti projektavimo paslaugų viešąjį konkursą.
Pasirinkus projektuotoją rengiamas tvarkybos projektas, o šie darbai vidutiniškai trunka apie 6 mėnesius. Kadangi tvarkymo darbai atliekami kultūros paveldo apsaugos zonoje, pirmiausia ruošiama tokių darbų atlikimo projektinė dokumentacija: projektuotojas numato medžiagas, spalvas, technologinius sprendinius.
Remiantis patirtimi rekomenduojame iš karto rengti pilną namo tvarkybos projektą, į kurį įeina stogo, fasado, balkonų, pamatų ir kitų architektūrinių detalių remontas. Turint parengtą pilną projektą gyventojai gali spręsti, ar visus darbus atlikti iš karto, ar dalimis. Pasirinkus namą tvarkyti dalimis, ateityje nebereikia grįžti prie projekto klausimo ir mokėti papildomų projektavimo darbų kainos.
Parengus projektą skelbiamas konkursas rangos darbams atlikti, gyventojai pasirenka rangovą, su juo pasirašoma sutartis, informacija pateikiama Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai, kuri padaro sąmatos ekspertizę, įvertina finansavimo galimybes. Sutvarkius dokumentaciją prasideda rangos darbai, kurie paprastai trunka iki 4-5 mėnesius.
Norintys gauti paramą ir atnaujinti savo namus gyventojai turėtų suskubti, nes tai yra ilgas procesas ir norint pradėti darbus ateinančią vasarą ar rudenį, reikia pradėti ruoštis jau dabar. Taip pat jau projekto pradžioje derėtų nusiteikti, kad darbai užtruks: tvarkomi kultūros paveldo apsaugos zonoje esantys pastatai, į jų darbų kokybę ir atitiktį paveldosaugos reikalavimams žiūrima itin atidžiai.
Balkonų renovacija: svarbus senamiesčio atnaujinimo aspektas
Ilgą laiką Vilniaus Senamiesčio gyventojams ir jo svečiams rūpesčių kėlusi pasenusių balkonų problema pradėta aktyviai spręsti. Dėmesio balkonams nebuvo skiriama kelis dešimtmečius, todėl aktyviai vykstanti Senamiesčio balkonų renovacija ne tik prisideda prie geresnės estetinės istorinių pastatų išvaizdos, bet ir didesnio gyventojų bei praeivių saugumo.
Per praėjusius metus pastatų administravimo įmonių grupei „Civinity“ priklausanti bendrovė „Senamiesčio ūkis“ atnaujinto apie 10 kartų daugiau balkonų nei ankstesniais metais. „Per praėjusius metus atnaujinę apie 50 balkonų Vilniaus senamiestyje, panašų skaičių tikimės sutvarkyti ir per šiuos metus. Gyventojai aktyviai naudojasi atsiradusia galimybe gauti dalinį finansavimą ir sutvarkyti prastos būklės balkonus.
Senamiesčio apsaugos zonoje esančio pastato balkono renovacija yra palyginti brangus ir sudėtingas procesas, galintis kainuoti nuo 3 iki 6 tūkst. eurų. Įvertinusi projektą, savivaldybės įmonė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra kompensuoja nuo 40 iki 50 proc. „Šiemet senamiesčio avarinės būklės balkonų renovacijai savivaldybė planuoja skirti apie 41 tūkst. eurų. Praėjusiais metais buvo sutvarkyti 66 avariniai balkonai, iš viso atnaujinta 13 daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų. Vien per pavasarį, pradiniame etape, planuojama atnaujinti aštuonis senamiesčio daugiabučių fasadus. Daugiausia daugiabučių namų fasadų buvo atnaujinta Gedimino pr.
„Renovuoti balkonus Senamiestyje gali ne visi, o tik įmonės, turinčios leidimą dirbti kultūrinio paveldo zonoje ir atlikti šio tipo darbus. Renovuojant balkoną turi būti naudojamos autentiškos medžiagos, atkuriami unikalūs architektūriniai elementai, taip pat užtikrinama darbų kokybė ir ilgaamžiškumas“, - sako K.
Inžinerinių tinklų problemos senamiesčio pastatuose
Dažnos dėl senų vamzdynų kylančios avarijos Istoriniuose senamiesčiuose esantys daugiabučiai namai statyti labai seniai, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje yra išlikusių XIV-XIX amžiaus pastatų, kurių techninė būklė yra ženkliai prastesnė nei tipinio daugiabučio namo.
Pasak daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ statinių techninės priežiūros ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto Povilo Lysiuko, tokiuose namuose esantys inžineriniai tinklai, tokie kaip geriamojo vandens, nuotėkų vamzdynai, yra susidėvėję. „Senamiesčių daugiabučiuose kylančios avarijos dažniausiai nutinka dėl trūkusių geriamojo vandens vamzdžių bei užsikišusių nuotėkų vamzdynų. Jeigu istorinio pastato vamzdynai nuo jų įrengimo niekada nebuvo keisti, į tokius namus avarinei tarnybai tenka vykti bent 2-3 kartus per metus,“ - sako P.Lysiukas.
Įvykus vandentiekio avarijai laikinai užsukamas vanduo. Įprastuose daugiabučiuose tokio tipo avarijos lokalizuojamos per 1- 4 valandas, tačiau senamiestyje esančiuose namuose šie darbai gali užtrukti ir savaitę. Visą šį laiką gyventojai lieka be vandens, o tai, žinoma, kelia didelius nepatogumus.
„Dažniausiai tokie namai neturi inžinerinių tinklų brėžinių, todėl įvykus avarijai ją likviduojantiems specialistams tenka ilgai ieškoti problemos. Neretai vamzdynai keliauja per sienas, privačias patalpas ir net kaimyninius daugiabučius, todėl jų tvarkymo darbus tenka derinti su kaimynais. Be to, norint kultūros paveldo zonoje sutvarkyti vamzdį po gruntu tenka organizuoti leidimus iš atsakingų institucijų, kas irgi užtrunka,“ - teigia „Civinity Namai“ specialistas.
Įvykus vamzdyno avarijai gyventojai patiria ne tik su vandens netekimu susijusių nepatogumų: trūkęs vamzdis gali užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Pasitaiko atvejų, kai trūkus vamzdynui apipilama elektros instaliacija, o tai gali sukelti trumpąjį elektros sujungimą, gali kilti pavojus ne tik turtui, bei ir žmonių sveikatai ar gyvybei.
Savivaldybėse galiojančios paveldosaugos programos suteikia paramą ir senamiesčio būstų savininkams iš dalies finansuoja pastato fasado, stogo, balkonų, autentiškų medinių langų ir durų tvarkymo darbus. Tačiau šių inžinerinių tinklų renovacijos darbų paveldosaugos programos nefinansuoja, todėl norintiems juos susitvarkyti gyventojams tenka visa šių darbų kainos našta.
„Savivaldybių skiriama parama tik iš dalies sprendžia senų kultūros paveldo zonoje esančių namų problemas. Sutvarkius tik pastato išorę, viduje daugiabutis lieka toks pats ir turi tas pačias problemas, dėl kurių avarijų daugiabutyje nesumažėja, o gyventojų gyvenimo kokybė dėl jų nepagerėja,“ - teigia P.Lysiukas.
Įprasto daugiabučio savininkai inžinerines sistemas pasikeičia įsitraukdami jas į pastatų modernizavimo, paprastai vadinamą renovacijos, programą. Tuomet vienu metu gyventojai išsprendžia tiek energetinio efektyvumo, tiek inžinerinių tinklų modernizavimo klausimą.
„Senamiestyje esantiems namams daugiabučių modernizavimo programa netaikoma, todėl gyventojams belieka ir toliau gyventi su pasikartojančiomis avarijomis arba už tinklų modernizavimą pilnai mokėti iš savo kišenės. Suprantama, kad tai gali sau leisti ne kiekvienas,“ - dalinasi „Civinity Namai“ specialistas.
Norint daugiabučiame name modernizuoti inžinerinius tinklus būtinas daugumos butų savininkų pritarimas. Neretai senamiesčio daugiabutyje dalis gyventojų yra pensinio amžiaus, o jų pajamos neleidžia iš karto sumokėti visos tinklų modernizavimo kainos.
Pasak P.Lysiuko, galimos kelios alternatyvos šiai problemai spręsti. „Pirma, gyventojai gali pritarti kaupiamųjų lėšų tarifo padidinimui ir tikslingai kaupti lėšas tinklų modernizavimui. Gyventojai taip pat gali rinktis darbų kainos finansavimo iš banko ar kitų finansų įstaigų alternatyvą, tačiau tokiu atveju tenka mokėti palūkanas,“ - sako P.Lysiukas.