Kaip dalijamas turtas skyrybų metu Lietuvoje: išsamus gidas

Skyrybos - tai ne tik emocinis iššūkis, bet ir sudėtingas teisinis procesas, ypač kai reikia pasidalinti bendrai įgytą turtą. Lietuvoje turto dalybos skyrybų metu reglamentuojamos įstatymais, tačiau svarbu žinoti pagrindinius principus ir niuansus, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis.

Bendras ir asmeninis turtas: ką svarbu žinoti?

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, santuokoje įgytas turtas dalijamas pusiau. Tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.

Tačiau svarbu atskirti bendrą ir asmeninį turtą. Pasak L.Jankoitės, kuomet nėra priešvedybinės ar povedybinės sutarties, iki santuokos įgytas turtas laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Be to, kiekvienam sutuoktiniui asmeniškai priklauso ir jam asmeniškai padovanotas arba jo paveldėtas, po santuokos sudarymo turtas bei asmeninio naudojimo daiktai tokie kaip avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai ir pan. Pavyzdžiui, jei iki santuokos sudarymo vienas iš asmenų turėjo butą, santuokoje jo butas išliks tik jo asmenine nuosavybe.

Kada asmeninis turtas gali tapti bendru?

Advokatė atkreipia dėmesį, kad egzistuoja keli atvejai, kuomet sutuoktinio asmeninis turtas gali būti teismo pripažintas bendru.

• Jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis bei darbu (atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan.).
• Jeigu nustatoma, kad turtui įsigyti buvo naudojamos ir bendros lėšos, ir jų kiekis viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Santuokoje bendrąja nuosavybe laikomas turtas, kuris įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu po santuokos sudarymo. Verta pabrėžti, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja nuosavybe, net tuo atveju, jei jis registruotas ir vieno asmens vardu. Dažniausiai čia pasitaikantis atvejis - automobilis. Automobilis negali būti registruotas kelių asmenų vardu, tad visada turi vieną „šeimininką“. Tik teisiškai priklauso abiem sutuoktiniams.

Visos gaunamos pajamos, pavyzdžiui, nuompinigiai už buto nuomą, dividendai už akcijas, darbo užmokestis - tai bendras turtas ir priklauso abiems sutuoktiniams nepriklausomai nuo to, kiek kuris iš jų prisidėjo prie šio turto atsiradimo. Pavyzdžiui, jei vienas sutuoktinis uždirba 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitas - 1 000 eurų per mėnesį, jų bendros pajamos sieks 11 tūkst.

Būsto dalybos su paskola

Kai kalbama apie būsto dalijimą, svarbu įvertinti įvairius scenarijus, ypač kai būstas yra įsigytas su paskola, kuri vis dar yra neapmokėta. Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.

Galimi scenarijai:

• Būsto pardavimas: būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
• Nuosavybės ir paskolos perdavimas vienam sutuoktiniui: būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
• Bendraturtystė ir bendraskolystė: abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
• Nuosavybė vienam, paskola abiem: būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Finansinis turtas ir skolos

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.

Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.

Skyrybų metu dalinamos ne tik santaupos, bet ir skolos. Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol. Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.

Vaiko išlaikymas

Kalbant apie porų turto teisinį režimą, galiausiai verta paminėti tai, kad skyrybų atveju dalinantis turtą, dažnai kyla klausimas, ar dalinantis turtą neturėtų būti atsižvelgiama ir į vaikus? Atsakymas tokiu atveju kategoriškas - turtas dalijamas tik tarp sutuoktinių, nepriklausomai nuo to, su kuo po skyrybų lieka vaikai. Vaikams vienas iš sutuoktinių moka išlaikymą ir tuo viskas pasibaigia.

Vaiko išlaikymo išlaidos taip pat yra svarbus aspektas skyrybų procese. Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.

Priešvedybinės ir povedybinės sutartys

„Skirtis nusprendusioms poroms turtą dalintis yra kiek lengviau, kai jos yra sudariusios priešvedybines (dar iki santuokos) ar povedybines (jau po santuokos) sutartis. Tokiu atveju šalys gali konkrečiai sutarti, kad vieno asmens gautos pajamos ar įsigytas turtas priklauso jam asmeniškai ir kitas sutuoktinis į jį pretenduoti negali. Sutartimi kartu galima numatyti, jog asmeninis yra ne tik turtas bei pajamos, bet ir įsipareigojimai, skolos. Tokiu atveju sutartis apsaugo ne tik nuo galimo kito sutuoktinio nesąžiningumo, bet kas svarbiausia - nuo trečiųjų asmenų, t.y. kreditorių“, - teigia Liucija Jankoitė, „CEE Attorneys“ advokatė.

Visai kitaip, kai sutuoktiniai nėra sudarę priešvedybinės ar povedybinės sutarties, kadangi santuokoje jų įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kas reiškia, kad visas turtas priklauso abiems sutuoktiniams. Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Kada nukrypstama nuo lygių dalių principo?

Kai sutuoktiniai neturi priešvedybinės ar povedybinės sutarties, o jų įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik išimtiniais atvejais. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir kitais atvejais. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Svarbios aplinkybės

• Nepilnamečių vaikų interesai
• Vieno sutuoktinio sveikatos būklė
• Vieno sutuoktinio turtinė padėtis
• Kitos svarbios aplinkybės

Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta. Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais.

Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.

Turto dalybos nesusituokusioms poroms

Turto dalybos yra aktualus klausimas ir nesusituokusioms poroms. Tik jei asmenys gyvena kartu neįregistravę santuokos, jų turtui ir turto priklausomybei taikomas visiškai kitoks režimas.

L.Jankoitės teigimu, asmenys gali pirkti turtą asmeniškai (būti vienasmeniais savininkais) arba bendrai, tačiau jeigu tą darys bendrai, tai bus laikoma bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad turtas bus registruotas jų abiejų vardu, tačiau aiškiai nurodant kokia dalis kuriam priklauso. Pavyzdžiui, kartu gyvenantys asmenys susidėję po lygią dalį, gali nusipirkti butą ir tokiu atveju, tikėtina, turtas bus registruotas per pusę. Žinoma, jeigu vienas iš poroje esančių asmenų prisideda prie pirkimo didesne suma (pvz. apmoka 75 proc. pirkinio), tokiu atveju, atitinkamai, gali būti nurodyta, kad jam ir priklauso 75 proc. pirkinio.

Poroms negyvenant santuokoje, kiekvieno asmens pajamos bus jo asmeninės, kaip ir skolos.

Esminis skirtumas tarp turto dalybų santuokoje ir nesantuokoje, tai galimybės turėti ir išlaikyti asmeninį turtą. „Jei santykius nutraukia santuokos neįregistravę asmenys, kiekvienas lieka su savo asmeniniu turtu. Nebent partneris buvo investavęs savo lėšas į kito partnerio asmeninį turtą - tokiu atveju jis turi teisę reikalauti už tai kompensacijos, tik privalo įrodyti investuotų lėšų dydį. Skirtingai nei santuokoje, jei nesantuokiniai partneriai valdo turtą bendrai, jis teisiškai jau yra padalintas, nes kiekvieno dalis jį įsigyjant būna aiškiai nustatyta“, - sako advokatė.

L.Jankoitė priduria, kad turtą dalijantis santuokos nutraukimo atveju ir jeigu nėra priešvedybinių ar povedybinių sutarčių, jokios reikšmės neturi tai, kas ir kiek uždirbo santuokos metu, kaip buvo dalijamos išlaidos.

Turto padalijimo būdai

Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.

Statistika

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje kasmet fiksuojama dešimtimis tūkstančių naujų santuokų, tačiau tuo pačiu ir tūkstančiai ištuokų, kai poros nusprendžia pasukti skirtingais keliais. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2013 iki 2019 m. kasmet išsituokusių porų skaičius viršydavo 8 tūkst. Tuo tarpu 2020-2022 m. jis kasmet buvo kiek didesnis nei 7 tūkst.

tags: #kaip #skirstomas #turtas #skyrybu #atveju