Dirvos sausinimas ir laistymas yra aktualūs ir šiandien. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, priemiesčiuose ar sodų bendrijų sklypuose, melioracijos taip ir nebuvo, o kai kur senas drenažas susidėvėjo ir nebeveikia. Todėl, norint tinkamai sutvarkyti aplinką, pasisodinti sodą ir dekoratyviųjų augalų, pasisėti veją, įsirengti gėlyną, svarbu pasirūpinti sklypo vandens režimu. Kraštovaizdžio projektų vadovas Tautvydas GURSKAS pirmiausia pataria sklype sutvarkyti vandens režimą, t.y. įsirengti vietinį drenažą ir laistymo sistemą.
Prieš kelis dešimtmečius, kai Lietuvoje prasidėjo melioracijos vajus, būtent ją daugelis kaltino dėl kaimuose sunaikintų vienkiemių ir kitų sodybų, išrautų prie jų augusių sodų, gyventojų „suvarymo“ į kolūkių gyvenvietes. Nepaneigsime to fakto, kad visuotinė melioracija iš tiesų labai smarkiai pakeitė mūsų šalies kraštovaizdį.
Tačiau aišku ir kita - jeigu nebūtume laukų nusausinę, beveik visa mūsų žemė būtų likusi tiesiog pelke, joje nieko negalėtume auginti. Tad dirvos sausinimas, o dažnai ir laistymas aktualus ir šiandien.
Kodėl Svarbu Sutvarkyti Vandens Režimą?
Sodininkystės specialistai teigia, kad jei dvi savaites ir ilgiau obelų ir kitų vaismedžių kamieno pagrindas, o kartu ir šaknys mirksta vandenyje, augalams tai pražūtinga. Todėl veisiant sodą ar rengiantis sodinti dekoratyviuosius augalus, įrengti gėlynus pirmiausia būtina pasidomėti, kokiame gylyje yra gruntinis vanduo. Jis negali būti labai aukštai. Tai ypač svarbu sodams, mat jauni vaismedžiai itin jautrūs užmirkimui. Todėl medelius reikia sodinti taip, kad jie neatsidurtų duobėje, t.y. žemiau negu visas sodo plotas.
Ar sodyboje, sodo sklype drėgmės režimas tinkamas, gali parodyti ir mūsų veja. Žolė blogai auga per daug supuolusioje žemėje. Pernelyg didelė drėgmė skatina samanų veisimąsi. O ilgiau negu dvi savaites vejos paviršiuje stovintis vanduo žolę sunaikina. Vejai tinkama dirva tokia, kurioje yra 30 proc. oro ir 70 proc. drėgmės, kitaip sakant, žemė turi būti puri, gerai vėdinama, bet ne per sausa.
„Naujuose sodybų sklypuose pirmiausia turėtų būti projektuojamos melioracijos, tvenkinių ir kitos vandens surinkimo bei laistymo sistemos, o tik po to - sodai, daržai ir visi kiti želdynai“, - sako T. Gurskas.
Natūralus Sklypo Nuolydis
Labai gerai, jeigu sklype yra nors nedidelis natūralus nuolydis, leidžiantis nubėgti vandens pertekliui. Tai ypač aktualu žiemą, kai dirva būna įšalusi ir joks drenažas neveikia. Prieš įrengdami veją, sodindami sodą, pirmiausia pasidarykime natūralų sklypo nuolydį. Jis pradedamas rengti nuo namo, kad pavasarinis atlydžio vanduo nesemtų pamatų. Jeigu namas stovi pakalnėje ir nuo jos vanduo garma prie pamatų, aplink juos reikėtų iš grunto suformuoti aukštesnį apvadą, kad vanduo jį aplenktų ir nesemtų namo. Natūralaus nuolydžio vandenį galima surinkti į tvenkinį ir vasarą juo laistyti augalus ir pan.
Vis dėlto vien natūralaus nuolydžio dažniausiai nepakanka. Sklype reikalingas ir drenažas, ypač jeigu gruntinis vanduo yra aukštai. Drenažas naudingiausias, kai gruntinis vanduo yra 0,6-1,2 m nuo žemės paviršiaus. Tai galima išsitirti pačiam. Žemės grąžtu reikia išgręžti apie 150 cm gylio skylę, į ją įkišti sausą medinį kuolą ir palikti.
Drenažo Įrengimas
Dabar ūkio reikmenų prekybos centruose galima rasti įvairiausių drenažui skirtų vamzdžių. Pasak T. Gursko, paprasčiausi ir pigiausi yra pliki PVC vamzdžiai su skylutėmis. Tačiau jie naudojami tik tuomet, jeigu klojami į stambų žvyrą, nes kitaip tokius vamzdžius labai greitai užneša molio dalelės ir jie tiesiog užsikemša, nebeatlieka savo paskirties. Pasak T. Gursko, geriausi ir visais atvejais labiausiai tinkami yra drenažo vamzdžiai, kurių paviršius apjuostas kokosų pluoštu.
Sodybos sklype vietinio drenažo vamzdžiai paprastai klojami ne mažesniame kaip 60 cm gylyje. Po sunkiasvorio transporto važiuojamąja dalimi jie turi būti ne mažesniame kaip 1 m gylyje, kad nebūtų suspausti, suploti. Vamzdžių skersmenį, pasak T. Gursko, reikia skaičiuoti pagal sklypo dydį. Patyrę specialistai tą gali nustatyti ir iš akies. Mažiems (iki 20-30 arų) sodo ar sodybos sklypams paprastai užtenka 50 mm skersmens drenažo vamzdžių.
Drenažo nuolydis turėtų būti ne mažesnis kaip 3 proc. (vadinasi, paviršius pažemėja 3 cm per metrą), o jeigu galima - ir didesnis. Planuojant vietinės melioracijos sistemą pirmiausia numatoma, kur eis pagrindinė trasa, kur iš jos išbėgs susikaupęs vanduo. O į pagrindinę tranšėją eglutės principu suvedami drenažo grioveliai. Koks atstumas turi būti nuo vieno griovelio iki kito, priklauso nuo to, kokiame gylyje bus pakloti vamzdeliai. Kuo jie giliau, tuo mažesniu spinduliu aplink save surinks vandens perteklių. Skaičiuojama, kad drenažo vamzdelis veikia 45 laipsnių kampu.
Norint tinkamai pakloti drenažą, pirmiausia iškasami grioviai, kuriais eis tranšėjos, išlyginamas jų dugnas, užpilant apie 5 cm grunto be akmenų. Patikrinamas nuolydis. Tada klojamas drenažas ir ant vamzdžių pilamas labai laidus sluoksnis (apie 30-40 cm). Tam itin tinka ne didesnio kaip 32 mm skersmens skaldelė, smėlis ar smulkus žvyras. Kartais drenažo griovelių šonai aptiesiami geotekstile. Tokiu atveju vamzdelius galima užpilti ir stambesniu žvyru, nes smulkias dirvos daleles sulaikys geotekstilė. Toks drenažas, kai griovelių šonai iškloti minėta medžiaga, o vamzdeliai užpilti stambesniu žvyru, veikia greičiau, t.y. greičiau pašalinamas atsiradęs vandens perteklius.
Drenažo vamzdelius užpylus skaldos ar smulkaus žvyro sluoksniu, virš vamzdelių siekiančiu ne mažiau kaip 30 cm, ant jo pilamas įprastas gruntas, ir tik tuomet, sutvarkius žemę, visame sklype gali būti sėjama veja, sodinami augalai. Tačiau kartais, pavyzdžiui, dėl vietos stokos, būna atvejų, kai kasami siauresni nei įprasta drenažo grioveliai, apie 8 cm. Tuomet, patiesus vamzdžius, jie iki pat griovelio viršaus gali būti užberti 0-4 mm frakcijos žvyru.
UAB "Dagnis" Namo drenažo sistemos įrengimas
Alternatyvūs Drenažo Sprendimai
Dar vienas ypač greitai veikiančio drenažo pavyzdys - vadinamieji sausieji upeliai, kurių dugnas ir šonai iškloti geotekstile, o upelio dugno paviršius išdėliotas akmenimis. Vandens tokiame upelyje būna tik tuomet, kai labai smarkiai palyja.
Jeigu sodybos sklypas yra tokioje vietoje, iš kurios negalima išleisti drenaže surinkto vandens pertekliaus, taip pat nėra vietos atviram vandens telkiniui iškasti, kartais daroma vietinė požeminė vandens surinkimo sistema. Į tokį rezervuarą bėgs drenažo, taip pat ir paviršinis lietaus vanduo. Paprasčiausias požeminis rezervuaras daromas taip: kasama 1,5-2 m gylio ir apie 1,5 m pločio duobė, o joje spirale susukamas drenažo vamzdis. Tarpai užpildomi žvyru, o paviršius - paprastomis žemėmis.
Lietaus Vandens Panaudojimas
Vietiniame požeminiame rezervuare surinktą vandenį dar galima panaudoti ir ūkinėms reikmėms. Vakarų Europos šalyse tai gana populiaru. Specialistai yra apskaičiavę, kad privačiuose gyventojų ūkiuose daugiausiai vandens prireikia naudojantis tualetu, skalbiant, plaunant automobilius, taip pat laistant veją ir sodą. Visais šiais atvejais visiškai nebūtina naudoti geriamojo vandens. Tam pakanka paprasto, pavyzdžiui, lietaus vandens.
Minkštas lietaus vanduo netgi labiau negu iš čiaupo tinka skalbti (reikia mažiau skalbimo miltelių, kalkėmis nepasidengia santechnikos įrenginiai), augalams laistyti. Visiems minėtiems tikslams skirtas vanduo sudaro daugiau negu pusę mūsų vandens poreikio. Taigi įsirengę rezervuarus, kuriuose kaupiamas lietaus vanduo, ir sistemas, leidžiančias jį panaudoti buities ir sodybos aplinkos reikmėms, būsime ne tik racionalūs, bet ir ekologiški gamtos išteklių naudotojai.
„Lietuva turi labai daug vandens, todėl žmonės paprastai „nežaidžia“ ir lietaus vandens nerenka. Tačiau ateityje, manau, tai bus daroma vis dažniau. Paprasčiausias lietaus vandens surinkimo sistemas galima įrengti namų rūsyje, taip pat ir sodo sklype. Tuomet vanduo netvindys sodo ir kiemo, o pravers buityje“, - pasakoja T. Gurskas.
Sklypo Reljefo Formavimas ir Kaimynų Teisės
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo pranešime teigia dažnai sulaukianti klausimų, kai įsigijus sklypą, statant gyvenamąjį namą, norint performuoti sklypo reljefą, tvarkant aplinką ar netoliese - kaimyniniame sklype vykstant statybos darbams susiduriama su problema, kai slenka šlaitas ar paviršinės nuotekos reljefo paviršiumi patenka į gretimus sklypus.
Žinotina, kad Statybos techniniame reglamente žemės sklypams yra nustatyti tokie reikalavimai:
- Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
- Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
- Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą gali apsaugoti atraminė sienelė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Norintiems įrengti tokią sienelę visų pirma svarbu žinoti, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi:
- Statant atraminę sienelę ant sklypo ribos.
- Savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Sklypo Užstatymo Plotas
Projektuojant pastatus ir skaičiuodami sklypo leistiną ir faktinį užstatymo plotą, jei nėra teritorijų planavimo dokumentų, kurie iškart numato galimą sklypo užstatymo plotą, vadovaujamės STR 2.02.09:2005 9 priedu. Kuo sklypas didesnis, tuo mažesnis užstatymo plotas (tankis).
Pavyzdžiai:
- Jei sklypas yra 6 arų (t.y. 600m²), tuomet leistinas užstatymo tankis yra 35%, t.y. leistina užstatyti 210m².
- Jei sklypas yra 25 arų (t.y. 2500m²), tuomet leistinas užstatymo tankis yra 20%, t.y. leistina užstatyti 500m².
Taigi, nuo sklypo ploto yra suskirstyta, kiek leidžiama sklypą užstatyti, kaip ir minėjau - kuo sklypas didesnis, tuo užstatymo tankio procentas yra mažesnis.
Pastato užstatymo plotas - aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai.
Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas.
Dažnai matininkai deda plotą užstatymo keliais būdais: arba visą plotą rašo, arba išmatuoja viską kas užstatyta su trinkelėm ir t.t., arba tik namo kampus numatuoja ir kiek užima rašo.
Žemės Sklypo Reljefo Reikalavimai Statybos Techniniame Reglamente
Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatyti šie reikalavimai žemės sklypams:
- didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %.
- jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais).
- jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Vandens perteklius sukelia daug problemų tiek sodybos kieme, tiek pastatuose. Dėl vandens pertekliaus kenčia drėgmės pertekliaus nemėgstantys augalai ir medžiai. Taip pat nukenčia namų pamatai ir žemutinės patalpos: ilgainiui čia susidaro pelėsis ir grybelis, kurie vėliau patenka į patį namą. Tad verta nuspręsti, kur nukreipti kieme besikaupiantį vandenį. Geriausia situacija - kada iš visų Jūsų namo pusių yra nuolydis. Bet ne visada galime pasidžiaugti idealiu sodybos reljefu. Kiemo drenavimo galimybių įvertinimas ir darbų planavimas gali pasirodyti sudėtinga problema, bet iš tikrųjų taip nėra. Pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti, tai pasivaikščioti po savo sodybos sklypą, gerai susipažinti su sklypo reljefo struktūra (1 pav.), jo pakilimais, nuolydžiais ir įdubomis. Būtina surasti sklypo aukščiausias ir žemiausias vietas. Geriausias žemiausio taško rodiklis yra drėgna Jūsų kiemo vieta, dėl kurios kyla problemų. Blogiausias atvejis - kada žemiausia vieta yra prie namo pamatų. Suradę aukščiausią ir žemiausią vietą, nustatysite savo kiemo vejos nuolydį. Esant poreikiui, nustatomi atskirų sklypo reljefo struktūros dalių nuolydžiai. Paprastai drenažo vamzdis per 1 m ilgio turi nusileisti 3 cm, bet, priimant drenavimo sprendimus, reikia atsižvelgti į vejos arba kiemo dangos pralaidumą vandeniui. Pagrindinė drenažo sistemos užduotis - tai greitas vandens nutekėjimas nutirpus sniegui ir po ilgų kritulių, kad galėtume naudotis kiemo veja, aikštele su kieta danga ir takais. Norint kokybiškai įgyvendinti numatytas užduotis, būtina tiksliai nustatyti visas vandens atsiradimo priežastis Jūsų sklype.
Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti. Tokį darbą galima būtų patikėti profesionalams, kurie tikrai viską atliktų efektyviai ir greitai. Visų pirma, būtina sudaryti planą, kuriame būtų aiškiai matyti, kur renkasi vanduo ir kur jį nukreipti. Drenažas paprastai atlieka keletą užduočių. Naudojami keli drenavimo būdai. Pirmasis - atvirai nukreipti vandenį iš aikštelės, pavyzdžiui, į griovį. Antrasis būdas, vadinamas uždaru, suteikia galimybę nuleisti jį per drenažo vamzdį.