Kaip patikrinti, ar turtui uždėtas areštas: išsamus vadovas

Nekilnojamojo turto pirkimas - tai vienas iš didžiausių finansinių sprendimų, kurį priimame gyvenime. Deja, šis procesas kupinas ne tik laimės akimirkų, bet ir potencialių pavojų, kurie gali virsti tikromis košmarais. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kaip patikrinti, ar turtui uždėtas areštas, kokie žingsniai turi būti atliekami tokioje situacijoje, ir kaip išvengti teisinių problemų perkant nekilnojamąjį turtą.

Kada turtas gali būti areštuotas?

Turtas gali būti areštuojamas, jei mokesčių mokėtojas ilgiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas (pvz., delspinigius ar palūkanas).

Taip pat, jei VMI gauna informacijos, kad turto areštas būtinas, kad mokesčiai būtų sumokėti, pavyzdžiui:

• Iš prokuratūros, FNTT, kitų institucijų ar bankų gauta informacija apie mokesčio mokėtojo atžvilgiu atliekamus tyrimus, susijusius su finansiniais, ekonominiais, turtiniais ar mokesčių nusikaltimais.

Tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, kai įmonė turi daug turto ir mažai skolų arba skola VMI sudaro ne daugiau kaip 20 proc. sumos, kuri apskaičiuojama iš įmonės turto atėmus kitas skolas.

Kaip patikrinti, ar turtas areštuotas?

Norėdami sužinoti, ar jūsų turtas yra areštuotas, turėtumėte kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą. Duomenys apie turto areštą įrašomi į Turto arešto aktų registrą.

Būdai patikrinti turto areštą:

• Elektroniniu būdu: Prisijungę per elektroninę bankininkystę arba su elektroniniu parašu, duomenis apie save galite gauti vieną kartą per metus nemokamai. Paprasčiau ir greičiau duomenis gauti elektroniniu būdu. Kiekvienas elektroninio parašo ar elektroninės bankininkystės naudotojas duomenis apie save kartą per metus gali gauti elektroniniu būdu neatlygintinai, tad sužinoti, kas ir kodėl areštavo turtą, nėra sudėtinga. Jei paiešką norima atlikti daugiau nei vieną kartą ar norima gauti duomenis apie kitą asmenį, tokia paslauga yra mokama.
• Per registrą: Jei apie turto areštą sužinoma registre, kuriame registruotas turtas (pvz., Kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto), šalia fakto apie turto areštą nurodomas ir turto arešto akto numeris.

Norint gauti duomenis, vykti į Centrinę hipotekos įstaigą ar vieną jos filialų nėra būtina.

Turto arešto aktų registro išrašo kainos:

Priklausomai nuo informacijos išsamumo, registro išrašas kainuos nuo 4,34 Eur iki 11 Eur.

Jei apie turto areštą sužinoma registre, kuriame registruotas turtas, pavyzdžiui, Kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto, Ginklų ar kitame registre, paprastai šalia fakto apie turto areštą nurodomas ir turto arešto akto numeris, kurį žinant dar paprasčiau gauti norimus duomenis iš Turto arešto aktų registro. Iš atitinkamų institucijų gauti duomenys įrašomi į Turto arešto aktų registrą.

Ką daryti, jei turtas areštuotas?

Jei sužinojote, kad jūsų turtas yra areštuotas, svarbu suprasti, kodėl taip atsitiko. Pirmiausia, kreipkitės į antstolį, kuris areštavo turtą, ir išsiaiškinkite skolos dydį ir priežastis. Jei skola yra pagrįsta, stenkitės ją kuo greičiau sumokėti. Jei manote, kad skola yra nepagrįsta, turite teisę kreiptis į teismą.

Antstolė Inga Karalienė pataria: „Tai iki 2003 metų veikusių teismo antstolių kontorų darbo klaidos. Kartais žmogus net nežino apie užsilikusį nepanaikintą areštą ir jis visai netrukdo. Bet kai tik pradedami tvarkyti turtiniai reikalai, nepanaikintas areštas gali tapti rimta kliūtimi.“

Jei skola jau sumokėta, bet areštas liko nepanaikintas, kreipkitės į teismą su prašymu panaikinti areštą. Prie prašymo pridėkite įrodymus, kad skola yra sumokėta (banko pavedimus, išieškotojų patvirtinimus ir kt.).

Nekilnojamojo turto mokestis ir areštas

Nekilnojamojo turto mokestis (NT mokestis) yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų bendros mokestinės vertės. Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį.

Kaip sužinoti NT mokestinę vertę?

• Elektroniniu būdu: Per Registrų centro klientų savitarnos sistemą.
• El. paštu: Išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą.

Jei išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, kreipkitės į Registrų centrą ir užsakykite NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą.

NT mokesčio tarifai:

NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį:

• Bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų.
• Neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šias ribas, taikomi skirtingi mokesčio tarifai (0,5 proc., 1 proc., 2 proc.).

Ar galima areštuoti turtą, kurio vertė mažesnė nei skola?

Taip, galima areštuoti turtą, kurio vertė mažesnė nei skolos likutis. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi, turto areštas mažesnės vertės turtui nėra ribojamas.

Pavyzdžiui, jei automobilis yra bendras sutuoktinių turtas, jis gali būti areštuotas nepriklausomai nuo to, kurio vardu jis registruotas.

Patarimas: Jei norite parduoti areštuotą turtą, susisiekite su antstoliu ir tartis dėl tolimesnių veiksmų. Taip būtų pagreitinamas ne tik skolos padengimas, bet ir palengvinamas galvos skausmas dėl vietą užimančios neeksploatuojamos TP.

Senų areštų panaikinimas

Jeigu automobilis kažkada buvo areštuotas ir jo areštas liko nepanaikintas, šio automobilio nepavyks išregistruoti iš Kelių transporto priemonių registro ir oficialiai parduoti net metalo laužo supirkėjams.

Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. Prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta.

Jeigu iš pirminės informacijos aiškiai žinoma, kad areštą taikė būtent teismas, bet ne teismo antstolių kontora arba kita šią teisę turinti institucija, reikėtų iš karto raštu kreiptis į tą teismą, kuriam nagrinėjant bylą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Suprantama, kad visos minėtos procedūros atima laiko ir sukelia žmonėms tam tikrų nepatogumų, tačiau paprastesnio būdo ištaisyti senas klaidas šiandien nėra.

Turto arešto vykdymo procedūra

Turto arešto vykdymo procedūra gali skirtis priklausomai nuo areštuojamo turto rūšies. Paprastai turtą areštuoja antstolis surašydamas turto arešto aktą arba įstatyme numatytais atvejais sudaro areštuojamo turto aprašą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jei areštuojamas turtas yra įkeistas, apie tokio turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Norint panaikinti fizinio asmens turto areštą anksčiau nei jis bus išregistruotas, reikia kreiptis su prašymu į areštą uždėjusią instituciją ar pareigūną arba į teismą. Tokiu atveju turi būti išnykęs teisinis pagrindas, dėl kurio areštas buvo uždėtas.

Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.

Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu.

Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.

Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti.

Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako skirti ekspertizę, toks jo patvarkymas negali būti skundžiamas teismui.

Kartais skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Jei turite klausimų dėl turto arešto, rekomenduojama kreiptis į teisininką.

Nekilnojamojo turto pirkimas - ką būtina žinoti?

Nekilnojamojo turto įsigijimas - tai vienas svarbiausių ir rizikingiausių finansinių sprendimų, kurio sėkmė priklauso ne tik nuo tinkamo objekto pasirinkimo, bet ir nuo kruopštaus dokumentų patikrinimo. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kokios teisinės rizikos kyla ir kokius dokumentus būtina patikrinti prieš pasirašant preliminariąją turto įsigijimo sutartį.

Radus tinkamą būstą ar sklypą, nepakanka pasikliauti vien išoriniu įspūdžiu ar pardavėjo patikinimais - kiekvienas nekilnojamojo turto sandoris turi būti grindžiamas aiškiais, teisiškai nepriekaištingais dokumentais.

Prieš mokant avansą itin svarbu įvertinti, ar įsigyjamas turtas yra registruotas, ar statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar paskirtis suderinama su planuojamu naudojimu, ar nėra suvaržymų, galinčių kliudyti naudoti ar finansuoti objektą.

Praktikoje dauguma rimtų problemų iškyla ne todėl, kad pirkėjas nesuprato dokumentų - o todėl, kad iš anksto jų tiesiog nepaprašė arba neatkreipė dėmesio į svarbias detales. Žemiau aptariamos dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai dokumentų netvarka tampa rimta kliūtimi sėkmingam sandoriui.

Dažniausios klaidos perkant nekilnojamąjį turtą

• Neįregistruotas aktualus baigtumas
• Netinkama žemės sklypo ar statinio paskirtis
• Servitutai
• Nuosavybės teisės neapibrėžtumas
• Areštai, hipoteka ir kiti suvaržymai
• Kadastrinių duomenų neatitikimas faktinei būklei

Kiekviena iš šių aplinkybių, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip techninė smulkmena, realybėje gali tapti rimta kliūtimi sandoriui ar lemti papildomas išlaidas, kurių buvo galima išvengti, laiku atlikus visapusišką dokumentų patikrą.

Kokius dokumentus būtina tikrinti?

Kad išvengtumėte aukščiau minėtų problemų, kruopščiai patikrinkite svarbiausius NT dokumentus dar prieš pasirašydami preliminarią sutartį ar mokėdami avansą. Pagrindiniai dokumentai ir duomenys, kuriuos turi peržiūrėti pirkėjas (arba jo samdomas ekspertas):

• Nekilnojamojo turto registro išrašas (nuosavybės pažymėjimas). Tai dokumentas kuriame surašyti esminiai duomenys: savininkas (-ai), turto unikalus numeris, adresas, plotas, paskirtis, taip pat teisiniai statusai - įregistruotos hipotekos, areštai, servitutai, nuomos teisės, juridiniai faktai ir kt.
• Asmens tapatybės dokumentai ir įgaliojimai. Vienas pirmųjų žingsnių prieš mokant avansą sudarant nekilnojamojo turto sandorį - įsitikinti, kad asmuo, siūlantis parduoti turtą, yra teisėtas savininkas.
• Kadastrinių duomenų patikra. Perkant žemės sklypą ar namą su jam priskirtu sklypu, kadastriniai duomenys tampa vienu svarbiausių aspektų, kuriuos būtina patikrinti dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo.
• Statybos leidimai ir baigtumo dokumentai. Perkant naujai pastatytą arba rekonstruotą gyvenamąjį namą, itin svarbu patikrinti, ar statybos buvo vykdytos teisėtai ir tinkamai užbaigtos.
• Energetinio naudingumo sertifikatas. Pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus, parduodant pastatą ar patalpas privaloma turėti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą.

Papildomai galite paprašyti pardavėjo pateikti pažymas apie atsiskaitymą už komunalines paslaugas (elektra, dujos, vanduo) ar bendrijos (administratoriaus) pažymą apie įsiskolinimus už namo priežiūrą. Nors teisiškai skolos už komunalinius mokesčius lieka buvusiam savininkui, praktikoje neapsidraudus gali kilti nepatogumų.

Ar anstolis gali areštuoti turtą dėl skolos?

Taip, anstolis gali areštuoti turtą, kurio vertė mažesnė nei skolos likutis. Tai atliekama pagal LR CPK 675 straipsnį. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą.

Ar saugu pervesti pinigus prieš notarą?

Trumpas atsakymas - tai nėra visiškai saugu. Prieš tai, kai notaras patikrina sistemoje Turtą, Pardavėja, įsitikina, kad pardavimui nėra jokių teisinių apribojimų, teisminių ginčų, areštų ar kt. trikdžių pervesti visų pinigų už perkamą Turtą tikrai nerekomenduojame.

Pilnas atsiskaitymas už perkamą turtą gali būti vykdomas tik tada, kai dokumentai patikrinti, notaras įsitikina, kad kliūčių sandoriui nėra ir atsiunčia patvirtintą sutarties projektą sandorių šalims.

Trumpas atsakymas: saugiausia pinigus pervesti jau pas notarą arba likus nedaug laiko (iki 24 val.) iki notarinio sandorio, kai notarų biuras yra paruošęs sutarties projektą ir jį išsiuntęs sandorių šalims.

Ką daryti, jei pinigai jau pervesti, bet sutartis nepasirašyta?

Kadangi tokių atvejų pasitaiko, svarbu, kad turėtumėte teisiškai tvarkingą preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Jei šioje sutartyje nurodyta, kad pardavėjas neįvykus sandoriui turi grąžinti Pirkėjui sumokėtą avansą o Pardavėjas to padaryti nesutinka, Pirkėjas gali kreiptis į teismą.

Jei sutartyje aiškiai nurodyti šalių įsipareigojimai ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, teisiniai procesai ilgai neužtrunka ir Pardavėjui priklausančiam turtui uždedama priverstinė hipoteka bei anstolis pradeda pinigų išieškojimą ir grąžinimas pirkėjui.

Kaip vyksta pervedimai su paskola ir be jos?

Jei butas perkamas su banko paskola, procesas paprastai vyksta taip:

1. Pirkėjas pasirašo su banku kredito sutartį.
2. Notarui pateikiama kredito sutartis arba garantinis raštas (su kuriuo bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja finansuoti Turto pirkimą), kuriuo remdamasis notaras parengia ir patvirtina pirkimo - pardavimo sutartį.
3. Sandorio metu pirkėjas iškart sumoka Pardavėjui dalį Turto kainos.
4. Kai po pirkimo - pardavimo sutarties nuosavybė įregistruojama registrų centre pirkėjas užsiregistruoja naujam notarinam veiksmui - hipotekai (turto įkeitimas kredito davėjui).
5. Tik po to, kai įsiregistruoja hipoteka, bankas perveda likusią sumą pinigų Pardavėjui.

Jei būstas perkamas be banko paskolos:

Pilna turto kaina perkant savo lėšomis dažniausiai sumokama dar prieš sutarties pasirašymą notarų biure (kad atvykus į sandorį jau būtų įkritę pinigai, nes sutartyje pardavėjas patvirtina, kad apmokėjimą gavo), arba sudarant sutartį pas notarą daromas pavedimas.

Retesniais atvejais Pirkėjas ir pardavėjas susitaria dėl atidėjimo ar apmokėjimo dalimis, iškaidant šią sumą per kažkokį laikotarpį. Mokėjimų grafikas tokiu atveju turi būti detaliai aprašytas pirkimo - pardavimo sutartyje.

Kas yra pakvitavimas?

Pakvitavimas - tai pardavėjo raštiškas patvirtinimas, kad jis gavo pinigus už parduotą turtą. Ši procedūra visada reikalinga kai perkama su banko paskola, nes tada Pardavėjas negauna visų pinigų iškart ir pirkėjui įregistruojamas apribojimas disponuoti turtu, kadangi jis nėra pilnai atsiskaitęs už turtą.

Taigi po pinigų gavimo pardavėjas įsipareigoja dar kartą atvykti į notarų biurą ir raštiškai patvirtinti, kad pinigai yra gauti. Ką daryti, jei pardavėjas vengia atvykti pas notarą ir patvirtinti apie pilną atsiskaitymą? Pirkėjas tai gali padaryti savarankiškai notarų biurui pateikęs pavedimo kopiją su banko darbuotojo parašu. Tada notarų biuras išsiunčia duomenis registrų centrui ir apribojimas disponuoti turtu panaikinamas.

Ar įmanomas atsiskaitymas po sandorio be paskolos?

Įprastai, kai būstas perkamas nuosavomis lėšomis, pinigai pervedami dar iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.

Vis dėlto, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pirkėjai pageidauja lėšas pervesti tik po to, kai bus sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis notarų biure. Toks variantas yra įmanomas, tada procesas vyksta panašiai kaip pirkimas su banko paskola - Pirkėjui įregistruojama nuosavybė, tačiau įregistruojama ir žyma apie nepilną atsiskaitymą ir apribojimas disponuoti turtu. Kai pirkėjas perveda pinigus, pardavėjas atvyksta į notarų biurą, atlieka pakvitavimą ir ši žyma panaikinama.

Svarbu pabrėžti, kad tokios sąlygos turi būti aiškiai apibrėžtos sutartyje - tai užtikrina proceso sklandumą ir sumažina nesutarimų riziką.

Tikrai ne visi NT savininkai yra ir geri derybininkai - o tai absoliučiai normalu ir suprantama. Įkeisto ar areštuoto turto pardavimo atvejai labiau komplikuoti, todėl patyrusio specialisto pagalba būtina.

Turto arešto aktų registro išrašo kainos

tags: #kaip #suzinoti #ar #uzdetas #arestas #ant