Norint sužinoti, koks nekilnojamasis turtas (NT) jums priklauso Lietuvoje, yra keletas būdų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti naudojantis įvairiais įrankiais ir institucijomis, įskaitant Registrų centrą ir Regia.lt platformą. Taip pat aptarsime nekilnojamojo turto mokestį ir kitus svarbius aspektus.
Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų jums priklausančių NT objektų bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą. Ši riba gali būti 150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų. NT objektai apima gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius.
Jei turite daugiau nei vieną NT objektą, sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.
Mokesčio tarifai
NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį:
- Bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
- Neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.
Nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymas
Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Unikalų nekilnojamojo turto numerį nemokamai galite rasti VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje, suvedę nekilnojamojo turto duomenis: savivaldybę, vietovę, gatvės pavadinimą, namo ar buto numerį.
Tai galite padaryti keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą, išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el. paštu.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Fizinio asmens prašymu Registrų centras neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 7 darbo dienas jam parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Kaip užsakyti pažymą Registrų centre?
Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą, išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu, išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el. paštu.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė.
Kaip sužinoti, kam priklauso žemės sklypas?
Lietuvoje žemės ir miško sklypų nuosavybės teisės yra registruojamos ir viešai prieinamos, todėl norint sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, yra keli būdai. Tam reikės trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google.
1. Tikslaus adreso nustatymas
Pirmiausia, jums reikės sužinoti tikslų dominančio nekilnojamojo turto adresą. Tą padaryti galite keliais skirtingais būdais:
1.1. Regia.lt naudojimas
Vienas paprasčiausių būdų - pasinaudoti Regia.lt. Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos.
Norėdami rasti konkretų sklypą, galite įvesti adresą, sklypo unikalų numerį arba naudoti interaktyvų žemėlapį. Pasirinkę norimą sklypą, matysite jo ribas, paskirtį ir kitą susijusią informaciją.
Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį.
1.2. Sklypo ribų peržiūra Regia.lt
Naudokitės regia.lt platforma kad peržiūrėtumėte sklypų ribas, paskirtį ir jų unikalius numerius. Regia.lt yra patogi platforma, kuri leidžia vizualiai peržiūrėti Lietuvos žemės ir miško sklypus.
2. Informacijos paieška Registrų centre
Žinodami tikslų nekilnojamojo turto adresą, galite pasinaudoti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru. Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamojo turto savininką.
2.1. Prisijungimas prie Registrų centro savitarnos sistemos
Tam tikslui turėsite prisijungti prie Registrų centro portalo savitarnos sistemos vienu iš leistinų ir jums priimtinų būdų. Prisijungę rasite Nekilnojamo turto ir registrą ir kadastrą.
2.2. Nekilnojamojo turto registro išrašo užsakymas
Galiausiai jums reikės pasirinkti norimo dokumento tipą (išrašą). Šiuo atveju tai - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
Išrašo išdavimo prašymą taip pat galite pateikti paštu, elektroniniu paštu ar atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį. Kiekvienu atveju reikalavimai tinkamam prašymo pateikimui skiriasi, todėl būtina atsižvelgti į tam keliamus reikalavimus.
Registrų centre registruojami visi žemės ir miško sklypai Lietuvoje. Norėdami sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, galite naudotis Registrų centro teikiama paslauga - Nekilnojamojo turto registro išrašais. Šie išrašai pateikia informaciją apie sklypo savininką, teises į turtą bei kitą teisinę informaciją.
Užklausą galite pateikti tiesiogiai Registrų centro padalinyje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
2.3. Svarbi informacija apie savininko duomenis
Tačiau reikia turėti omenyje, kad gautame išraše nerasite savininko kontaktinių duomenų: Registrų centras fizinių asmenų kontaktinių duomenų (telefono numerio ar elektrinio pašto adreso) nekaupia ir neteikia. Be to, tokiu būdu užsakytas išrašas bus nuasmenintas, kuriame nebus ir savininko duomenų.
Kad gauti savininko duomenis, būtina įrodyti (pvz. pateikti atitinkamus dokumentus), kad duomenų gavėjo interesas yra viršesnis už turto savininko (duomenų subjekto) interesą. Tai reiškia, kad norint sužinoti kam priklauso miškas ar žemės sklypas, neužteks viso labo pateikti dokumentais nepagrįstą interesą miško ar sklypo pirkimui.
Išrašo gavimas yra mokama paslauga, kurios kaina priklauso nuo skubos, kuria išrašą norite gauti.
Papildoma informacija apie miško žemę
Ar sklype yra miško žemės galima sužinoti internetinėje svetainėje regia.lt. Pasitaiko atvejų, kai nuperkamas ar paveldimas žemės sklypas, kuriame miško žemės nekilnojamo turto registro pažymoje nėra, bet per daug metų, jei žemės sklypas nebuvo naudojamas, atskirose vietose jame užauga miškas. Tai aktualu ir visiems žemės sklypų savininkams.
Pastaruoju metu sugriežtėjus reikalavimams dėl apleistos žemės ir padidėjus mokesčiams už neprižiūrimą ir krūmais bei medžiais apaugusią žemę, dalis žemės savininkų pradėjo kirsti medžius ir krūmus nepasidomėję, ar jų sklypuose nėra miško žemės, įtrauktos į Valstybės miškų kadastrą. Kiti vykdydami įvairių projektų derinimus sužino, kad dalis jų žemės sklypo yra inventorizuoti kaip miško žemė.
Privačioje žemėje įveisti miškus ir paversti juos kitomis naudmenomis žemės ir miško savininkai gali teisės aktų nustatyta tvarka. Miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis reglamentuoja 2011 metų rugsėjo 28 dienos Vyriausybės nutarimas Nr.4.
Kiti duomenys, kuriuos galite rasti geoportal.lt
Nuo šiol geoportal.lt naudotojai gali nemokamai peržiūrėti šiuos VĮ „Registrų Centro" duomenis: Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis ir Administracinės ribos ir adresai.
- Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio el. paslauga apima šiuos duomenis: LR teritorijos kadastro vietovių ribas, sklypų ribas, inžinerinius įrenginius.
- Administracinių ribų ir adresų peržiūros paslauga - LR teritorijos seniūnijų, savivaldybių ir apskričių administracines ribas bei gyvenamųjų vietovių ribas, gatvių ašines linijas ir adresų taškus.
Žemėlapius pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir/ar duomenų paieškos puslapyje.
Adreso tikrinimas
Patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.
- Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B.
- Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.
Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis.
Pastatų registravimas
Nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams įregistruoti kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas; atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų lapkričio 1 d.
Jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose (jeigu pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d.
Kitos (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d., įregistruoti kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.
Paveldėjimo klausimai
Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.