Apklausa yra svarbi priemonė įvairiose srityse - nuo viešųjų pirkimų iki baudžiamojo proceso. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta kvietimas į apklausą Lietuvoje, atsižvelgiant į skirtingus kontekstus ir teisinius reikalavimus.
Mažos vertės pirkimai ir apklausos
Atliekant mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, perkančioji organizacija gali kreiptis į pasirinktą tiekėjų skaičių. Tokiu atveju gali būti apklaustas ir vienas tiekėjas. Neskelbiama apklausa bendruoju atveju gali būti atliekama, jei mažos vertės pirkimo numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur (be PVM).
Mažos vertės pirkimo schema
Atliekant mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu, pirkimas turi būti vykdomas apie jį skelbiant Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis. Bendruoju atveju tai taikoma, kai numatoma pirkimo sutarties vertė viršija 15 000 Eur (be PVM), todėl kreiptis į norimą tiekėjų skaičių (ar pasirinktus tiekėjus) negalima.
Mažos vertės pirkimo sąlygos
Perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, numato įsigyti prekes, paslaugas ar darbus. Pirkimas atliekamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.
Šis pirkimas vykdomas skelbiamos apklausos būdu naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (CVP IS). Pirkimo dokumentai skelbiami CVP IS. Pirkimas atliekamas elektroniniu būdu, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų.
Liudytojo apklausa baudžiamajame procese
Liudytojo parodymai yra vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių įrodinėjant nusikalstamas veikas. Liudytojo apklausos ypatumai numatyti Baudžiamojo proceso kodekso 183 straipsnyje. Ji paprastai vyksta ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro kabinete.
Ikiteisminis tyrimas
Išimtiniais atvejais ji gali vykti ir kitur, pavyzdžiui, liudytojui esant ligoninėje. Atskirais atvejais, kai liudytojui taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, apklausti jį galima „neakivaizdiniu būdu“ - naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones.
Liudytojo iškvietimas į apklausą
Dažniausiai liudytojas į apklausą iškviečiamas atitinkamos formos šaukimu, bet galimi ir kiti būdai - telefonu, per įstaigos vadovą ir kt. Tačiau iškvietus liudytoją ne šaukimu ir šiam neatvykus į apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras praranda teisę taikyti liudytojui procesines prievartos priemones, numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnyje.
Apklausos eiga
Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju. Jeigu liudytojas yra įtariamojo ar kaltinamojo šeimos narys arba artimas giminaitis, pareigūnas tokiam asmeniui privalo išaiškinti, kad jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas tik jam sutikus.
Taip pat prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo perspėti liudininką dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (Baudžiamojo kodekso 235 str.). Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti viską, kas jam žinoma „apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti“.
Tuomet apklausa vyksta klausimų ir atsakymų forma. Tiek klausimas, tiek atsakymas įrašomi į protokolą pažodžiui. Liudytojui draudžiama užduoti menančius atsakymą klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas turi būti apklausiamas tik apie jam žinomus faktus. Negalima klausinėti siekiant sužinoti liudytojo nuomonę ar išvadas.
Advokatas apklausoje
Įtariamojo apklausa
Norėdamas apklausti asmenį apie jo padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras turi vadovautis kitomis taisyklėmis, kurias numato Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnis („įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu“). Prieš apklausiant asmenį įtariamuoju, jam turi būti įteikiamas pranešimas apie įtarimą. Įtariamojo apklausa visuomet prasideda nuo klausimo - ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Įtariamojo apklausoje gali, o atskirais įstatymo numatytais atvejais - ir privalo dalyvauti gynėjas. Liudytojas gynėjo paslaugomis per apklausą naudotis negali.
Akistata
Akistata - viena iš apklausos formų, kuomet gaunami ir procesine tvarka užfiksuojami liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų parodymai apie jiems žinomus faktus (duomenis), turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Tai baudžiamojo proceso dalyvių - liudytojų ar nukentėjusiojo ir įtariamojo - suvedimas šių parodymų teisingumo patikrinimui.
Šis tyrimo veiksmas atliekamas tuomet, kai suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymuose yra esminių prieštaravimų. Akistata gali būti atliekama tarp įtariamųjų, tarp įtariamojo ir liudytojo (nukentėjusiojo), taip pat ir tarp liudytojų (nukentėjusiųjų). Pagrindinis akistatos tikslas - pašalinti proceso dalyvių parodymų prieštaravimus.
Ruošiantis jai, tyrėjui būtina ištirti apklausiamojo asmenybę, sudaryti apklausos planą, pasirinkti apklausiamųjų kvietimo būdą bei paruošti technines priemones (jei apklausos metu planuojama filmuoti arba daryti garso įrašą). Pagrindinis akistatos eigos ir rezultato fiksavimo būdas - jos aprašymas atitinkamame procesiniame dokumente. Papildomas fiksavimo būdas gali būti garso ar (ir) vaizdo įrašo darymas.
Apklausų vykdymas ir respondentų dalyvavimas
Kai respondentas pradeda apklausą, jis gali ją užpildyti vienu ypu arba per kelis posėdžius. Kai respondentai užpildo apklausą keliais posėdžiais, jie pradeda apklausą ir ją uždaro. Jų atsakymai išsaugomi, todėl, kai jie iš naujo atidaro apklausą, tie atsakymai gaunami ir apklausa vėl pradedama nuo tos vietos, kur jie baigė.
Pristabdyti atsakymai pasiekiami visose žiniatinklio naršyklėse ir įrenginiuose. Tai reiškia, kad respondentas gali atidaryti apklausą savo kompiuterio žiniatinklio naršyklėje ir vėliau ją užpildyti naudodamas savo mobiliojo įrenginio naršyklę. Apklausos eiga išsaugoma tik apklausoms, siunčiamoms per suasmenintus saitus. Pagal numatytuosius nustatymus ši funkcija yra išjungta, o vykdoma apklausa neįrašoma. Kaip apklausos autorius, galite įjungti perjungiklį Įrašyti apklausos eigą skydo Paskirstymas skiltyje Dalyviai, kad įjungtumėte šią funkciją.
Pasiūlymų rengimas ir pateikimas
Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą. Jei tiekėjas pateikia daugiau kaip vieną pasiūlymą arba ūkio subjektų grupės dalyvis dalyvauja teikiant kelis pasiūlymus, visi tokie pasiūlymai bus atmesti. Tiekėjas negali pateikti alternatyvių pasiūlymų. Perkančioji organizacija reikalauja pasiūlymus teikti tik elektroninėmis priemonėmis naudojant CVP IS. Pasiūlymas turi būti pateiktas iki CVP IS nurodyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas sutinka su pirkimo dokumentais ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Tiekėjo pasiūlymas bei kita korespondencija pateikiami lietuvių kalba. Pasiūlyme turi būti nurodytas jo galiojimo terminas. Pasiūlyme nurodomi įkainiai/kaina pateikiami eurais.
Perkančioji organizacija turi teisę pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą. Apie naują pasiūlymų pateikimo terminą perkančioji organizacija paskelbia CVP IS ir praneša prie pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams. Tiekėjai pasiūlyme taip pat turi nurodyti, kokia pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Tiekėjas iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą CVP IS priemonėmis.