Atskirasis skundas - tai pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacinės instancijos teismui. Atskirąjį skundą turi teisę paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, jei mano, kad teismo sprendimas pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.
Lietuva, ratifikuodama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, įsipareigojo, jog civilinės bylos bus nagrinėjamos laikantis nustatytų procesinių taisyklių, kad asmens teisė į tinkamą teismo procesą būtų užtikrinama. Žmogui, manančiam, jog jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, suteikiama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Tam, kad teismo procesas nebūtų žaidimas be taisyklių, teismui tenka pareiga rūpintis, kad būtų laikomasi procesinės tvarkos. Tiek byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis procesinio įstatymo suteiktomis priemonėmis, tiek patiems teisėjams tenka tinkamo teismo proceso laikymosi garanto vaidmuo. Juolab, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslų numato tinkamą įstatymo taikymą nagrinėjant bylas.
Visgi neužtenka vien tik šio principo deklaracijos norminiuose aktuose. Tam, kad jis būtų realus ir veiksmingas būtinos protingos sąlygos, kurios leistų realizuoti vieną iš pagrindinių žmogaus teisių.
Teisingumas, kaip vienas pagrindinių socialinių tikslų, įgyvendina valstybės valdžia - teismai. Galima teigti, jog teisingumo vykdymas yra pamatinis civilinio proceso tikslas, kurio pažeidimas turėtų būti laikomas teisėtumo principo laužymu.
Teisėjas, priimdamas teismo sprendimą, kaip ir bet kuris žmogus gali klysti, tiek aiškindamasis faktines aplinkybes, tiek ir taikydamas įstatymą. Teismo sprendimas gali būti neteisėtas ne tik neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, bet ir dėl esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimo.
Štai kodėl, apeliacinės instancijos teismui konstatavus proceso teisės normų pažeidimus, įtvirtintus LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pirmosios instancijos teismo procesas pripažįstamas niekiniu (tolygu, jog tokiame procese priimto sprendimo negalima pripažinti sprendimu) ir jį būtina pakartoti nuo pradžių, nes kiekvienai šaliai yra suteikta teisė į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme.
Tam, kad šalys neprarastų šios galimybės privaloma bylą grąžinti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pastarasis nėra įvykdęs jam nustatytų procesinių reikalavimų, todėl privalo ištaisyti savo klaidas, padarytas priimant teismo sprendimą. Negrąžinus bylos pirmosios instancijos teismui, teismo proceso dalyvių teisė į tinkamą pirmosios instancijos teismą nebus atstatyta. Tad minimi CPK įtvirtinti pažeidimai sukelia procesinį padarinį, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo.
Net ir aptariant 2002 m. vasario 28 d. CPK I-III dalis projektą, aiškinamajame rašte konstatuojamas teisės į tinkamą procesą pažeidimo faktas, kai nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Ne tik LR CPK, bet ir kiti šalis teisės aktai išskiria esminius proceso teisės pažeidimus bei privalomąjį bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui, konstatavus bent vieną teisės akte įtvirtintą pagrindą.
CPK rengėjai 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse mini procesinius dokumentus - sprendimus, bet visai nereiškia, jog tai netaikoma pirmosios instancijos teismo nutartims, kuriomis byla nėra išsprendžiama iš esmės. Priimant nutartį taip pat gali būti pažeidžiamos esminės civilinio proceso normos, kurios lemia besąlyginį teismo "nutarimo" (ši sąvoka vartojama kaip apibendrinanti teismo procesinį veiksmą) neteisėtumą.
Analizuojant sistemiškai LR CPK normas išaiškėja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą (laikantis nustatytų reikalavimų numatytų CPK 334-335 str.). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p).
Vienas iš pagrindų apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį gali būti CPK 329 straipsnyje išvardinti proceso teisės normų pažeidimai. Jei šis pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas nėra nustatomas, nutartį apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą.
Tai patvirtina ir LAT aiškindamas, jog viena iš proceso teisės normų pažeidimų rūšių yra "taip vadinami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai". Be to šiuos teiginius patvirtina ir Ą. Jokubauskas komentuodamas LR CPK 360 straipsnį dėl kasacinio teismo teisės grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui: "jog byla gali būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatytas absoliutus būtent šio teismo priimto sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.
Lietuvos Respublikoje galiojantis CPK tiesiogiai neįtvirtina teisės į tinkamą procesą principo. Tai nieko keisto, nes dažnai konkretaus principo buvimas nustatomas bei jo turinys yra atskleidžiamas aiškinantis teisės normų visumą, teisės doktriną, teismų praktiką. Kaip teigia D. Žienė "vienas svarbiausių Konvencijos 6 straipsnio elementų yra teisė į teisingą bylos nagrinėjimą".
Vertinant teismo sprendimo teisingumą, dažnai siejama su jo procesiniu teisėtumu, kuris pasireiškia kaip priimto sprendimo atitikimas procesinėms teisės normoms. Tai lemia tinkamo proceso egzistavimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisako, jog per siauras Konvencijos 6 straipsnio nuostatų aiškinimas demokratinėje visuomenėje neatitiktų šiai normai keliamų tikslų. Tad teisės į tinkamą teismo procesą ribos nepasibaigia ties 6 straipsnio 1 dalies pažodiniu tekstu.
Suteikiamos garantijos gali būti nustatomos ir valstybės narės valdžios, kuri privalo užtikrinti Konvencijos normų įgyvendinimą bei laikymąsi nacionalinėje teisėje. Remiantis Lietuvos teisės aktais, šio principo turinį galima nustatyti analizuojant LR Konstitucijos 29, 109, 117 straipsnius bei atitinkamas LR Teismų įstatymo bei CPK nuostatas.
EŽTT 2000 m. spalio 5 d. byloje Aphen Üldözö-Heinek Szövetsege and others v. Hungary pažymėjo, jog šio principo turinys yra labai platus. Analizuojant teismų praktiką bei teisės mokslininkų darbus išryškėja daugybė proceso taisyklių - principų, kurių nesilaikant yra pažeidžiama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. V.Mikelėnas išvardija keliolika šio principo sudėtinių dalių (elementų), kurių bent vieno pažeida reiškia tinkamo proceso nebuvimą.2 Teisės į tinkamą procesą principas išskirtinis, nes jis tiesiogiai persipina su kitais civilinio proceso principais.
Atitinkami principai nulemia adekvatų teisės į tinkamą procesą principo įgyvendinimą. Kaip pavyzdžius būtų galima pateikti: proceso kalbos principą (LR Konstitucijos 117 str., CPK 11 str.), viešumo principą (LR Konstitucijos 117 str., CPK 9 str.), valstybės garantuotos teisinės pagalbos principą (CPK 205 str.) bei daugelį kitų.
Teigiant, jog CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse įtvirtintas procesinis nuostatų pažeidimas lemia teisės į tinkamą procesą pažeidimą, galima daryti išvadą, kad analizuojant minėtą straipsnį bus atskleidžiamos tinkamo proceso principo sudėtinės dalys. CPK 329 str. 3 punktas byloja apie teisėjų sudėties nekintamumo bei betarpiškumo (tiesioginio dalyvavimo) principus, kurie pasisako už teisėjų sudėties nekintamumą bylos eigoje iki pat galutinio procesinio dokumento priėmimo, išskyrus CPK numatytas išimtis; 4 punktas įtvirtina privalomąjį motyvų sprendime ar nutartyje rašymą, kurių nesant galima teigti, jog prarandama apeliacijos teisės įgyvendinimo bei viena iš audiatur et altera pars principo garantijų; 5 punktas, kuris byloja apie teismo posėdžio protokolo privalomumą, esant žodiniam procesui, anot V. Šiu patvirtina teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo vieną iš sąlygų, nes asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo jos tinkamo įgyvendinimo CPK nustatyta tvarka. Taip pat užtikrina teisingą, ekonomišką bylos išnagrinėjimą, atsižvelgiant į bylos specifiškumą.
Trumpai apžvelgus kiekvieną CPK įtvirtintą absoliutų bei santykinai absoliutų sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą, galima teigti, jog ne veltui šis procesinis nuostatų pažeidimas lemia teismo sprendimo negaliojimą. Šios asmens esmines procesines teises, apima daugybę svarbių išvardintų procesinių principų. Jų pažeidimas kartu lemia šalis teisės į tinkamą procesą pažeidimą, nes tinkamą (dalyvaujantiems byloje asmenims) procesą lemia pagrindinių civilinio proceso principų laikymasis pirmosios instancijos teismo proceso metu.
Pažvelkime ir į ankstesnius laikus, kai Lietuvos teisinė sistema rėmėsi kitų valstybių teisės aktais. Kadangi iki 1940 metų Lietuvoje nebuvo spėta parengti savojo Civilinio proceso kodekso, tai tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.) civilinio proceso klausimus reglamentavo carinės Rusijos 1864 m. Civilinės teisenos įstatymas. Civilinės teisenos įstatymas neįtvirtino sprendimo negaliojimo pagrindų įtvirtinimo, o buvo suformuluota griežta taisyklė, jog "Rūmai (omenyje turimi Apeliaciniai Rūmai) turi spręsti kiekvieną bylą, negrąžindami jos Apygardos Teismui iš naujo nagrinėti ir spręsti".
Ši griežta taisyklė, įtvirtinta Civilinės teisenos įstatyme, atrodytų panaikina visas galimybes grąžinti bylą pirmajai instancijai esant esminiams procesiniams pažeidimams. Civilinės teisenos įstatymas nenumatė sprendimo negaliojimo pagrindus, skirtingai nei dabar Lietuvoje galiojantis CPK.
Pagal Civilinės teisenos įstatymą kasacinė instancija buvo Aukščiausiojo Teismo Senatas. Jo esmė, tai jis privalo, panaikindamas apskųstą sprendimą, padaryti jo vietoje naują, bet neturi teisės grąžinti bylą pirmajai instancijai, kad padarytų naują sprendimą panaikintoje vietoje. To dėsnio nesilaikyti praktikoje leidžiama apeliacinėje teisenoje, kai bylos išsprendimas pasirodo ko aiškiausiai nesuderinamas su Civilinės teisenos įstatymo bendrais pradais (4, 6, 11, 12 ir kt. straipsniais).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali:
- palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą,
- panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirajame skunde keliamus klausimus spręsti iš esmės,
- panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos teismų sistema
Teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimai:
| Pažeidimas | Padariniai |
|---|---|
| Esminis civilinio proceso teisės normų pažeidimas | Teismo sprendimas neteisėtas, pripažįstamas negaliojančiu |
| Pirmosios instancijos teismas neištaiso klaidų | Teismo proceso dalyvių teisė į tinkamą pirmosios instancijos teismą neatstatoma |
| Apeliacinės instancijos teismas negrąžina bylos | Šalys praranda galimybę į tinkamą procesą |
Apibendrinant, atskirojo skundo padavimas yra svarbi priemonė užtikrinant teisę į tinkamą teismo procesą. Svarbu žinoti savo teises ir galimybes, kad būtų užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas.