Kaip turtingi žmonės planuoja savo išlaidas

Finansų ekspertai vienbalsiai sutaria, kad rūpintis asmeniniais finansais ir planuoti asmeninį biudžetą svarbu gaunant bet kokio dydžio pajamas. Būtent todėl kiekvienam piliečiui reiktų išmanyti asmeninių finansų tvarkymo pradmenis, nes asmeninų finansų tvarkymas padeda susikurti turtingesnį ir įdomesnį gyvenimą.

Šeimos biudžeto planavimas - svarbus žingsnis siekiant finansinės gerovės.

Kas tie asmeniniai finansai?

Asmeniniai finansai - tai šeimos ar vieno asmens piniginiai reikalai. Paprasčiau tariant - planuotas ir apgalvotas pajamų, laisvų lėšų ir išlaidų derinimas. Jo tikslas - visuomet turėti pakankamai pinigų savo ar savo šeimos poreikiams.

Beje, tai, kad asmuo planuoja lėšas, tai dar nereiškia, kad jam nuo to taps lengviau darbe arba dėl to parduotuvėse atpigs prekės. Tai reiškia, kad žmogus nusistatė savo tikslus: kam jis nori skirti tam tikras pinigų sumas ir panaudoja planavimą šioms pinigų sumoms sukaupti.

Be to, žmonės turi skirtingų tikslų įvairiais laiko tarpais: vieni pasiekiami per trumpą laikotarpį, kiti - per eilę metų. Taigi, asmeniniai finansai padeda atsakyti į klausimus: kiek pinigų reikės asmeniui, jo šeimai, skirtingais gyvenimo etapais? Kaip šių pinigų gauti: uždirbti, taupyti ar pasiskolinti? Kaip šiuos pinigus tvarkyti ir protingai išleisti? Kaip savo turtą apsaugoti ir išsaugoti? Kaip padidinti jo vertę?

Planas, padedantis taupyti

Dažnai girdime žodį biudžetas. Asmeninių finansų biudžetas, paprasčiausiai tariant, tai pajamų ir išlaidų planas. Žmogui jis reikalingas tam, kad padėtų pasirūpinti pinigais: tiek planuotais, tiek neplanuotais atvejais. Kaip bendrais bruožais atrodo asmens biudžetas?

Žmogus popieriaus lape gali susirašyti savo planuotas pajamas (uždarbis, dividentai) ir neplanuotas (laimėjimas loterijoje, dovana, paveldėjimas). Manoma, kad pajamas kontroliuoti yra paprasčiau nei išlaidas. Taigi, pereikime prie išlaidų skilties. Tai, ką išleidžiame, galime paskirstyti į dvi dalis.

1. Nuolatinės išlaidos (pvz. būsto nuoma, transportas (nuolatinis bilietas), mokesčiai, paskolų įmokos, pinigai taupymui).
2. Kintamos išlaidos (maistas, būsto išlaikymas, degalai automobiliui, telefono sąskaitos, maistas kavinėse, asmeninės išlaidos).

Reikia prisiminti ir vienkartines išlaidas: buitinei technikai, drabužiams, pramogoms. Tokias išlaidas taip pat reikia planuoti ir įrašyti asmens finansiniame plane. Čia svarbu priminti, kad vienas svarbiausių šio biudžeto plano ir taupymo sėkmės momentų yra tas, kad išlaidų turi būti mažiau negu pajamų.

Beje, prieš pradedant planuoti asmeninį ar šeimos biudžetą, patariama įvertinti ir savo turimą turtą. Tai reiškia, jog reikia susiskaičiuoti, kokia asmens turimo būsto, automobilio, buitinės technikos, drabužių ir kitų daiktų vertė. Taip pat - koks žmogaus įsiskolinimų dydis. Po šių apskaičiavimų jau pravartu imtis savo tikslų apibrėžimo ir pajamų bei išlaidų lentelių sudarymo.

Taupymo strategijos: planuokite, sekite išlaidas, nustatykite tikslus.

Įdomu ir tai, kad Lietuvoje sugebančių sutaupyti žmonių yra panašiai tiek, kiek ir planuojančių savo asmeninius finansus. Lietuvos banko apklausos duomenimis 2015 m. antrąjį pusmetį mūsų šalyje nors šiek tiek sutaupančių namų ūkių buvo 45,5 proc. Dažniausiai (45,7 % visų sutaupiusiųjų) namų ūkiai nurodė vidutiniškai per mėnesį sutaupę nuo 31 iki 150 Eur.

Ką rodo baimė šeimoje kalbėti finansiniais klausimais?

Vienas dalykas yra finansinis raštingumas. Kai kurie žmonės iš viso nesupranta, kodėl reikia susiskaičiuoti tai, ką turi. Kartais žmonės nori turėti labai daug, bet neturi įgūdžių, kaip su visu tuo tvarkytis. Daugelis svajoja tapti milijonieriais, bet puikiai žinome, kad neretai nutinka taip, jog žmonėms, kurie netyčia ar sėkmės vedami tapo turtingi, labai greitai tų pinigų netenka.

Žmogus iš viso nesupranta, kodėl reikia susiskaičiuoti tai, ką turi. Žmonės tiesiog neturi įgūdžių tvarkytis su pinigais, todėl ir patariu lavinti finansinio raštingumo raumenį ir tai daryti artimiausioje aplinkoje - šeimoje. Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį turiu paminėti - pora neturi nebijoti dalintis pinigais. Tai susitarimas, kuris, mano nuomone, šeimai būtinas.

Finansų valdymo įgūdžiai - jie įgaunami ar atsinešami iš vaikystės? Ar įmanoma save perauklėti, kai 40-ies supranti, kad pusę gyvenimo nė velnio nemokėjai elgtis su pinigais? Pasakysiu drąsiai - jums gali būti ir 60-imt, įgyti finansinį raštingumą įmanoma bet kokiame amžiuje. Aišku, tai yra įgūdžiai, ir kuo anksčiau imame juos formuoti, tuo lengviau klojasi. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į vaikų finansinio raštingumo ugdymą - geriausias pavyzdys visada bus tėvų elgesys.

Kaip tvarkyti šeimos finansus?

Jeigu tai yra vaikų neturinti pora, be finansinių įsipareigojimų, ko gero, gali taip gyventi - vienas šia diena, o kitas - ateitimi. Nors vis tiek, manau, kad konfliktai yra užprogramuoti. Poros įpročiai gali būti skirtingi, bet planai, tikslai ir svajonės, mano nuomone, turi būti bendri.

Biudžetas rodo - kokios yra mano pajamos, kokios yra mano išlaidos, ar man lieka pinigų kam nors kitam? Tai yra pradinis taškas, nuo kurio šeimos turėtų pradėti pokalbį. Kitaip tariant, suvokti, kur jie yra šiandien? Kai aš mokau žmonės tvarkyti savo finansus, rekomenduoju pasidaryti dar vadinamąjį „balansą“. Kiek turto - namų, mašinų, pinigų sąskaitose, investicijų - jie turi? Žinodami savo turtą ir atėmę skolas, supras, koks yra nuosavas šeimos kapitalas. Toks skaičiavimas parodys, ar šeima iš viso turi nuosavų lėšų, tikrojo turto, kurį yra sukaupusi.

Svarbu pastebėti, kad planai, geriausia - į ilgalaikius ir trumpalaikius. Jei šeima yra susikoncentravusi, pavyzdžiui, tik į dabarties gerovės gerinimą, iškart galiu pasakyti - tai prastas planas. Būtina pagalvoti apie ilgalaikius dalykus. Kaip aš gyvensiu tada, kai negausiu tokių pajamų, kokias gaunu dabar - pensinis ar priešpensinis amžius. Jei turiu vaikų - kaip užtikrinsiu vaikams mokslus? Jeigu man kas nors atsitiks, ar aš turiu apsaugas, kurios leistų mano šeimai tęsti gyvenimą be manęs? Apie šiuos aspektus būtina turime galvoti.

Konkretūs patarimai planuojant šeimos biudžetą

Aš turiu priemonę, kuria išbandyti dažnai ir patariu, ji vadinasi - Dr. Dalios Kolmatsui šeimos finansų biudžeto lentelė. Aš ją naudoju, beje, ir mūsų šeimoje. Vadovaudamasi lentele šeima turi susirašyti pajamas, išlaidas, nusimatyti, kiek skirs investavimui, o jeigu planuoja didesnius pirkinius - įsivertini, kada geriausia juos atlikti. Nori gerai gyventi pensijoje - bet kiek pinigų tam reikia?

Kita dalis - ilgalaikiai tikslai, kuriems būtina pasiskaičiuoti. Mes dažnai norime pensijoje gyventi gerai, o ar esame įsivertinę, kokios sumos tam reikės? Paskaičiavus tai, būtina nusimatyti, kokiais būdais to sieksite, kiek reikia atidėti investavimui, taupymui, kad per kažkiek metų tai pasiektumėt.

Dar vienas metodas, kurį labai siūlau naudoti - investavimui ir taupymui atidėti iškart, vos tik gaunate pajamų, o ne tada, kai mėnesio pabaigoje sąskaitoje lieka vos keli eurai. Be to, yra įvairių programėlių ir jos veikia puikiai, aš pati jas naudoju - jos padeda kontroliuoti išlaidas, matyti, kur išleidžiate per daug ar kiek šį mėnesį dar galite sau leisti.

Susirašykite, kiek gaunate, kiek išleidžiate ir kam. Pasitikrinkite, ar telpate į taisyklę - 50 proc. - būtinosios išlaidos, 30 proc. - kintančios išlaidos, 20 proc. - taupymas. Atsakius į šiuos klausimus, jau išeis kelių valandų pokalbis, kuris puikiai parodys, kur esate šiandien.

Turtingi žmonės turi finansinį planą ir jo laikosi

P. Rushas sako, kad turtingi žmonės, kurie laikui bėgant išlaiko ir net didina savo turtą, visada turi platesnį finansinį planą. Daugeliui jo klientų milijonierių finansinis planas reiškia ne tik tai, kaip jie išleis ir sutaupys pinigus.

„Reikia žinoti visus esminius dalykus apie šeimos biudžetą ir išlaidas, apie tai, kokį draudimą jie turi, kaip atrodo jų turto planavimas, kalbant apie teisinius dokumentus, ir jų tikslus, kaip palikti palikimą šeimos nariams arba labdaros organizacijoms“, - sako jis. Dažnai planuojant finansus taip pat atsižvelgiama į mokesčius, darbdavio išmokas ir investavimo planus. Turtingi žmonės gauna tinkamą pagalbą, kad galėtų sudaryti šį planą, ir žino, kokių veiksmų turi imtis šiandien, kad pavyktų jo laikytis.

Turtingi žmonės nesijaudina dėl savo investicijų ir dažnai patys jų nevaldo

Dauguma turtingų žmonių, su kuriais dirba P. Rushas, negalvoja apie prekybą vertybiniais popieriais. Jie negalvoja apie tai, kaip bandyti nustatyti rinkos laiką ar uždirbti daug pinigų iš kitos perspektyvios akcijos. Vietoje to P. Rushas sako, kad skatina klientus į investavimą žiūrėti iš ilgalaikės perspektyvos.

„Mes nesistengiame pergudrauti rinkų. Mes tik norime išnaudoti rinkų galią, kad mūsų investuotojai turėtų kuo didesnę sėkmės tikimybę“, - sako jis „Business Insider“. Dažnai paprasčiausias akcijų pirkimas ir jų laikymas ilgą laiką suteikia didžiausią sėkmės tikimybę. Daugeliui turtingų Rusho klientų investavimas nėra aktyvus procesas - tai kantrybė.

Jie randa būdų, kaip sumažinti mokesčius

Kruopščiai planuodami turtingi žmonės išmoko sumažinti mokėtinų mokesčių sumą. Jie žino, kaip pasinaudoti tam tikromis mokesčių lengvatomis bei paskatomis ir sumažinti mokėtinų mokesčių sumą tiek dabar, tiek vėliau, išėjus į pensiją. Nors mokesčius suprasti gali būti sudėtinga, mokesčių mažinimas yra jų bendro finansinio plano dalis, į kurią atsižvelgiama kiekviename žingsnyje - nuo to, kur investuoti, iki to, kaip dovanoti dovanas. Sumokėti mažiau mokesčių reiškia, kad ilgainiui liks daugiau. Žmonėms, kurie augino savo turtą ir pamažu perėjo į aukštesnes mokesčių grupes, bendrų mokesčių mažinimas yra labai svarbus būdas išlaikyti savo turtą.

Turtingi žmonės į savo finansų planavimą jie įtraukia labdaros teikimą

Turtingi žmonės į savo finansinius planus dažnai įtraukia ir labdarą. Dauguma pasiturinčių žmonių ne tik jaučia pareigą atiduoti pinigus, bet ir turi nemažai mokesčių lengvatų. Labdaros įnašai gali padėti sumažinti bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą, o tai savo ruožtu gali sumažinti pajamų mokesčius ir net „Medicare“ įmokas išėjus į pensiją. Aukojimas turi du tikslus ir gali būti naudingas ne vienu, o keliais būdais.

Turtingų žmonių ryto finansiniai ritualai

Turtingi žmonės laikosi nuoseklių ryto finansinių ritualų, o ne atsitiktinio turto valdymo. Jie atlieka 10 minučių finansinę apžvalgą, sąmoningai apmąsto savo išlaidas, nustato mikroinvesticijų tikslus ir pirmenybę teikia pajamų generuojančiai veiklai, o ne administracinėms užduotims. Daugelis atlieka rytinius pinigų mąstymo pratimus, kad savo smegenis parengtų galimybėms atpažinti. Skirtingai nuo vidutinio žmogaus, kuris tikrina socialinius tinklus, turtingi žmonės kasdien tikrina savo turtą ir automatizuoja turto kaupimo sistemas.

10 minučių finansinės apžvalgos ritualas

Milijonieriai dažnai pradeda savo dieną trumpu, bet apgalvotu finansinės padėties įvertinimu. Užuot obsesyviai stebėję rinkos svyravimus, turtingi žmonės šį laiką naudoja tam, kad būtų informuoti apie savo finansinę padėtį ir prireikus atliktų nedidelius koregavimus. Jie ieško anomalijų, pavyzdžiui, netikėtų mokesčių ar investavimo galimybių, kurios atitinka jų ilgalaikę strategiją. Ši praktika ugdo finansinį sąmoningumą ir padeda išvengti dažnai pasitaikančio atotrūkio tarp pajamų ir išlaidų.

Kasdieninis išlaidų apmąstymas

Turtingi žmonės kasdien prieš pusryčius skiria laiko peržiūrėti vakarykščias išlaidas ir apgalvoti būsimus finansinius sprendimus. Ši praktika padeda susidaryti supratimą apie pinigų srautus ir išvengti impulsyvių pirkimų. Daugelis sėkmingų žmonių naudoja specialias programas ar paprastus užrašų knygutes, kad sekų išlaidų modelius ir nustatytų galimybes nukreipti išteklius į augimą skatinančias investicijas.

Mikroinvesticijų tikslų nustatymas

Be rytinių apmąstymų, turtingi žmonės imasi praktinių veiksmų ir kiekvieną dieną nustato konkrečius mikroinvesticijų tikslus. Šis disciplinuotas požiūris paprastai apima nedidelių, pastovių sumų skyrimą iš anksto nustatytiems finansiniams instrumentams, dažnai prieš pat kasdienes išlaidas. Daugelis sėkmingų investuotojų skiria konkrečią euro sumą arba procentinę dalį nuo dienos pajamų, kurią nedelsiant perveda į dividendus mokančias akcijas, indeksinius fondus arba galimybių sąskaitas. Šie mikroįsipareigojimai laikui bėgant žymiai auga, tačiau psichologiškai lieka valdomi. Pagrindinis skirtumas yra ne kiekis, o nuoseklumas.

Prioritetų teikimas pajamų generavimo veiklai

Nors daugelis žmonių sunkiai nustato kasdieninių užduočių prioritetus, turtingi žmonės savo rytą planuoja taip, kad pirmiausia atliktų pajamas generuojančias veiklas, o tik po to imtųsi administracinio darbo. Šis disciplinuotas požiūris garantuoja, kad produktyviausios valandos bus skiriamos turtui kurti.

Ryto pinigų mąstymo pratimas

Strateginis pinigų uždirbimo veiklos planavimas yra tik vienas iš turto kūrimo aspektų. Ne mažiau svarbus yra ryto pinigų mąstymo pratimas, kurį atlieka turtingi žmonės. Šis sąmoningas protinis pratimas trunka penkias minutes ir apima vizualizaciją bei teigiamus teiginius, sutelktus į finansinius tikslus. Tyrimai rodo, kad šis pratimas aktyvuoja tinklinę aktyvacijos sistemą, parengia smegenis visą dieną atpažinti galimybes.

Finansinės dėkingumo praktikos galia

Sėkmingi turtų kūrėjai įtraukia dėkingumo praktiką į savo rytinę rutiną, taip sukuriant psichologinį pagrindą, kuris padeda priimti geresnius finansinius sprendimus. Pripažindami esamus išteklius ir galimybes, jie ugdo gausos mąstyseną, o ne trūkumo perspektyvą. Tyrimai rodo, kad dėkingumas mažina impulsyvų finansinį elgesį ir didina kantrybę ilgalaikėms investicijoms.

Apklausa apie Lietuvos gyventojų finansinę padėtį

Kaip parodė LRT užsakymu atlikta apklausa, 17 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį šiuo metu vertina blogai. 3 proc. nurodė, kad jiems pinigų neužtenka net maistui, dar 14 proc. Beveik pusė (45 proc.) apklaustų gyventojų savo šeimos finansinę padėtį vertina vidutiniškai. Trečdalis (33 proc.) respondentų savo (namų ūkio) finansinę padėtį apibūdino kaip gerą.

Respondentų taip pat buvo prašoma pasakyti, kokia šiuo metu jiems asmeniškai ar jų šeimai yra didžiausia finansinė našta. Tyrimas parodė, kad dažniausiai gyventojai įvardijo dvi didžiausias finansines problemas - komunalinius mokesčius (17 proc.) ir dideles maisto kainas bei pragyvenimo išlaidas (16 proc.).

tags: #kaip #turtingieji #skaicioja #savi #islaidas