Sklypų verčių žemėlapiai yra svarbi priemonė planuojant teritorijas, vykdant ūkinę veiklą ir priimant investicinius sprendimus. Lietuvoje šie žemėlapiai naudojami įvairiose srityse, nuo nekilnojamojo turto rinkos analizės iki mokesčių apskaičiavimo ir socialinės paramos skyrimo.
Geoportal.lt Logotipas
REGIA Žemėlapis ir Specialiosios Žemės Naudojimo Sąlygos (SŽNS)
Jau kurį laiką Nekilnojamojo turto registre (NTR) registruojamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pareigą pateikti informaciją ir duomenis apie SŽNS turi įstaigos ar institucijos, dėl kurių vykdomos ūkinės ar kitokios veiklos, atsiranda minėtos sąlygos, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų savininkai.
Registrų centras į REGIA žemėlapį perkėlė visą gautą informaciją apie SŽNS, o nuo šiol pažymėjus konkrečią teritoriją galima sužinoti, kokie konkretūs ribojimai, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, yra taikomi. Jų pateikta informacija leidžia žemės sklypų savininkams ir naudotojams susipažinti su šiais duomenimis ir žinoti, kur ir kokių konkrečiai apribojimų jie turi laikytis“, - sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
„Informaciją apie sklype taikomus veiklos ribojimus teoriškai turėtų žinoti kiekvienas sklypo savininkas ar naudotojas, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių šie ribojimai yra neįvertinami ar ignoruojami ir tuomet tai gali sukelti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai Nekilnojamojo turto registre negalime įregistruoti jau pastatyto nesudėtingo statinio vien dėl to, kad jis patenka į elektros tinklų apsaugos zoną. Šios situacijos būtų galima išvengti jei statytojas ar sklypo savininkas būtų iš anksto pasidomėjęs taikomais ribojimais“, - kalba K. Maksvytis.
Regia Žemėlapis
2020 m. įsigaliojęs naujas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato visas taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos taikomos. Tai ypač svarbu sklandžiam ir skaidriam teritorijų vystymui, ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, investicijų pritraukimui.
Žemėlapis REGIA pasiekiamas adresu www.regia.lt, informaciją apie SŽNS ir dėl to taikomus veiklos ribojimus galima sužinoti žemėlapio meniu pasirinkus sluoksnį „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. Skirtingos SŽNS žemėlapyje žymimos skirtingais sutartiniais ženklais, kurie pateikiami prie kiekvieno sluoksnio turinio skiltyje.
Norint sužinoti konkrečias taikomas apribojimų sąlygas žemėlapyje reikia tiesiog paspausti ant konkrečios teritorijos ir naudotojui bus pateiktas konkrečios SŽNS pavadinimas, unikalus numeris ir taikomos apribojimų sąlygos.
Registrų centro sukurtas atvirųjų duomenų, sprendimų ir viešųjų paslaugų žemėlapis REGIA yra patogus įrankis, sukurtas specialiai savivaldybėms - jų gyventojams, tarnautojams bei jose veikiančiam verslui. REGIA tikslas - sudaryti patogias sąlygas geografine padėtimi grindžiamų sprendimų priėmimui ir palengvinti informacijos mainus.
Klientams aktualiausia REGIA skelbiama informacija siejama su nekilnojamuoju turtu ir čia pateikiamais tiksliais Registrų centro duomenimis: žemės sklypų ribos, NT verčių zonos, vidutinės ir mokestinės rinkos vertės, Adresų registro objektų informacija.
Žemės Verčių Žemėlapiai ir Rinkos Pokyčiai
Per metus, pagal Registrų centro sudarytus žemės rinkos verčių žemėlapius, žemė didžiuosiuose šalies miestuose brango beveik dukart. Tačiau vien džiaugtis valdomu didesniu turtu būtų naivu - žemei brangstant nesnaudžia politikai, jau projektuojantys, kaip iš to proceso išspausti didesnių mokesčių.
Šiandien VĮ Registrų centras oficialiai "Valstybės žiniose" skelbia medžiagą apie Lietuvos žemės vidutinę rinkos vertę (vadinamuosius žemės verčių žemėlapius). Iš statistinės medžiagos matyti, kad kai kuriuose šalies regionuose komercinė bei gyvenamosios paskirties žemė per metus pabrango maždaug du kartus.
"Pokyčiai nei dideli, nei ką. Gyvenimas gerėja, žemė brangsta", - tendencijas filosofiškai vertina Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas spaudai. Valdininkai ramina, kad perskaičiuota žemės vertė įmonių ir gyventojų mokamiems mokesčiams įtakos kol kas neturės.
"Mokesčių tai visiškai neveikia, nuo rinkos vertės jie šiuo metu neskaičiuojami", - tikina Audronė Ciesiūnienė, Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausioji specialistė. Anot jos, trečius metus skelbiamas verčių žemėlapis reikalingas keliais atvejais - parduodant valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, taip pat tam tikrais atvejais parduodant kitos paskirties žemės.
"Todėl ir reikia atnaujinti tuos verčių žemėlapius - rinka kol kas aktyvi, viską kasmet reikia tikslinti", - nurodo p. Ciesiūnienė.
Žemės Mokestis ir Vertės Nustatymas
Pagal įstatymą, žemės mokestis tiek įmonėms, tiek gyventojams šiuo metu yra 1,5% sklypo kainos. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad savivaldybės savo nuožiūra gali atleisti nuo šio mokesčio arba jį sumažinti, todėl mokestis skirtinguose šalies regionuose nevienodas.
Žemės mokesčiui apskaičiuoti naudojamos bazinės žemės kainos buvo nustatytos dar 1994 m., vykdant žemės reformą. Tiesa, vėliau šios kainos Vyriausybės nutarimu buvo kelis kartus indeksuotos (didintos).
"Pasaulyje ši sistema - masinis žemės vertinimas - naudojama kaip nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo bazė", - pripažįsta Arvydas Bagdonavičius, VĮ Registrų centras direktoriaus pavaduotojas kadastrui ir turto vertinimui. Tačiau, anot pašnekovo, Lietuvoje pritaikyti tokio modelio ir, pavyzdžiui, žemės mokesčio skaičiuoti remiantis Registrų centro sudaromais žemės verčių žemėlapiais, nedrįstama.
Vis dėlto, jei reikiami teisės aktai būtų pataisyti, verčių žemėlapiai taptų mokesčio skaičiavimo pagrindu. "Aišku, pritaikant tam tikras lengvatas, skaičiavimo metodiką", - sako jis. Bet kuriuo atveju, taikant tokią metodiką, žemės mokestis kiltų.
Kita vertus, p. Bagdonavičiaus teigimu, žemės verčių žemėlapiai Lietuvoje naudojami sprendžiant, ar suteikti asmeniui socialinę paramą, apskaičiuojant paveldėto turto mokestį. Be to, kylant žemės vertei, gausėja ir Registrų centro pajamos: kuo brangesnis žemės sklypas, kurį pirkėjas nori įregistruoti Registrų centre, tuo didesnį mokestį jis moka.
Registrų centro rengiamais žemės verčių žemėlapiais neseniai susidomėjo parlamentaras Viktoras Muntianas, Seimo vicepirmininkas ir Darbo partijos pirmininko pavaduotojas. Be kita ko, jis svarsto galimybę keisti žemės mokesčio nustatymo taisykles.
"Žemės vertė Lietuvoje labai skiriasi, o mokestis visiems vienodas. Tai nenormalu. Mokestis turi būti adekvatus žemės vertei", - VŽ teigia p. Muntianas.
Verslininkai skeptiškai vertino idėjas peržiūrėti žemės mokesčio skaičiavimo tvarką. Logistikos paslaugas teikianti UAB "Schenker" žemę nuomojasi, tačiau vis tiek moka žemės mokestį. Kita vertus, pasak p. Daukanto, sumažintas žemės mokestis regionuose gali padidinti verslo susidomėjimą provincija.
Nekilnojamojo Turto Vertinimo Metodika
Nekilnojamasis turtas vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244.
- Nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti lyginamosios vertės metodu ir (arba) naudojimo pajamų vertės metodu bei jų deriniais naudojami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys.
- Nekilnojamojo turto rinkos duomenys tikrinami pagal statistinio patikimumo kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkantys duomenys laikomi patikimais ir naudojami nekilnojamojo turto verčių zonoms ir vertinimo modeliams sudaryti.
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tvarkanti įmonė Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, pagal nekilnojamojo turto naudojimo paskirtis nekilnojamojo turto verčių zonoje suskirsto į nekilnojamojo turto grupes ir šioms nekilnojamojo turto grupėms parengia vertinimo modelius nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti.
Atviri Duomenys ir Jų Prieinamumas
Atviri duomenys - tai duomenys, teikiami naudoti visiems naudotojams pagal vieną iš atvirų duomenų licencijų - tarptautinę Creative Commons ar analogišką. Atvirus duomenis galima kopijuoti ir platinti be atskiro leidimo, o dažnai - ir pernaudoti adaptuojant, kuriant išvestinius produktus ar kitais būdais, taip pat siekiant pelno.
Creative Commons BY 4.0
Prieš naudojant duomenų rinkinį, net jei jis atviras, svarbu atkreipti dėmesį į metaduomenyse pateiktą informaciją apie naudojimo ribojimus. LEI portale pasiekiami atviri erdviniai duomenys ir jų peržiūros paslaugos. Visi (ir ne erdviniai) atvirų duomenų rinkiniai pasiekiami Lietuvos atvirų duomenų portale. Šiame portale galima rasti ir nuorodas į duomenų atvėrimą Lietuvoje reguliuojančius teisės aktus. Duomenys atverti pagal tarptautinę Creative Commons Attribution 4.0 licenciją su naudojimo ir platinimo sąlygomis, kurių ženklinimo simbolis CC BY 4.0.
VĮ Registrų Centro Atviri Duomenų Produktai:
- 500x500 m. gardelėmis apibendrinti duomenų rinkiniai
- Gyventojų registro statistika (gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius pagal amžiaus grupes)
- Nekilnojamojo turto registro statistika (gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpų ir pastatų plotas)
- Nekilnojamojo turto sandorių statistika (gyvenamosios (butų) paskirties objektų plotas/sandorių skaičius)
- Nekilnojamojo turto kadastro (NTK) žemės sklypų atviri duomenys
- Adresų registro atviri duomenys
Georeferencinio Pagrindo Kadastras (GRPK)
Georeferencinio pagrindo kadastras (GRPK) - valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs gamtiniai ir antropogeniniai žemės paviršiaus objektai; pagrindinis valstybės erdvinių duomenų rinkinys ir oficialus pagrindinių geografinių duomenų šaltinis. Valdytojas - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, tvarkytojas (skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė) - Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras (GIS-Centras).
Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys teikiami neatlygintinai visiems tikslams (įskaitant komercinį naudojimą). GRPK skirtas visų valstybės kadastrų, registrų, informacinių sistemų ir valstybės institucijų tvarkomų erdvinių duomenų sąveikumui užtikrinti.
Kadastro objektai: Lietuvos Respublikos teritorijos, Baltijos jūros, Kuršių marių, ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų vandens telkinių ribos, kelių, gatvių, geležinkelių, upių, kanalų ir griovių ašinės linijos, pastatų, žemės dangų ribos, geodezinio pagrindo punktai.
Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys yra patikimi ir aktualūs (atitinka realią situaciją, nuolat atnaujinami); nauja versija naudotojams pateikiama kas mėnesį, visos Lietuvos teritorijos atnaujinimas negali trukti ilgiau kaip 3 metus. Žemėlapiai paprastai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per metus.
Georeferencinio pagrindo kadastras įsteigtas 2013 03 13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo.
Žemės Sklypo Kadastriniai Matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.
Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.
Kadastriniai Matavimai ir Statybos Darbai
Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžinieriniai statiniai, žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.
Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.
Lietuvos Erdvinės Informacijos Portalas (Geoportal.lt)
Įvertinti numatomo įsigyti žemės sklypo savybes? Visa tai padaryti dabar paprasta, nes informacijos nereikia ieškoti dešimtyse skirtingų vietų - pakaks vienos lietuviškos interneto svetainės Geoportal.lt. Nuolat atnaujinami duomenys - vienoje vietoje.
LEI portalas yra oficiali valstybės erdvinės informacijos sistema. Informaciją jam teikia patys duomenų tvarkytojai - valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, tyrimų institutai ir kt., o kiekvieno duomenų rinkinio informacija nuolat atnaujinama.
Visų interaktyvių elektroninių paslaugų, kurias teikia LEI portalas, pagrindas - erdviniai duomenys. Jie sudaromi naudojant pažangias GIS technologijas, skirtas darbui su erdviniais duomenimis ir informacija. Georeferencinio pagrindo kadastras (GRPK) yra pagrindas kuriant daugelį erdvinių duomenų rinkinių ar žemėlapių.
LEI Portalo Naudojimas
Kuriant LEI portalą, kuris institucijoms, verslui ir visuomenei teikia oficialius Lietuvos teritorijos geografinius (erdvinius) duomenis, buvo siekiama padidinti darbo su erdviniais duomenimis efektyvumą valstybės institucijose ir įmonėse. Šiuo metu apie 30 procentų portalo naudotojų yra institucijų darbuotojai, kurie naudodamiesi portalu ne tik daug greičiau atlieka savo darbą, bet ir geriau sprendžia problemas, nes labai daug informacijos apie teritoriją pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu.
Šiuo metu 24 įvairios organizacijos, taip pat ir verslo įmonės nemokamai naudoja „GIS-Centro“ sukurtus LEI portalo foninius žemėlapius savo informacinėse sistemose kaip pagrindą kitai geografinei informacijai teikti bei kurti pridėtinės vertės produktus.
Vienas iš tokių pavyzdžių - mobilioji programėlė „Gylis“, kurioje panaudojant Geoportal.lt foninį žemėlapį vaizduojami Lietuvos vidaus vandenų batimetriniai žemėlapiai žvejams, poledinės žūklės mėgėjams, nardytojams ir keliautojams. Šiuo metu galima peržiūrėti 251 Lietuvos vidaus vandens telkinio gylių duomenis.
Dar vienas įdomus ir naudingas dalykas - Lietuvos vietovardžių rinkinys. Jis apima ne tik dabartinius vietovių pavadinimus, bet ir nemažai išnykusių vietovardžių, smulkių geografinių gamtos ir kultūros objektų vardus.
LEI portalui duomenis teikia ne tik Lietuvos institucijos. Duomenis, dengiančius Lietuvos teritoriją, teikia ir Europos aplinkos agentūra bei Europos kosmoso agentūra (ESA). Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM teikia erdvinius duomenis „Natura 2000“ miško vietovių, kuriose iš anksto identifikuoti miškų ūkio veiklos apribojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“.
Duomenų rinkiniai
Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK). Potvynių rizikos objektų ir teritorijų duomenų rinkinys, sudarytas iš duomenų apie: rizikos objektus, kurie užtvindymo atveju gali sukelti atsitiktinę taršą; vandens telkinius, iš kurių imama daugiau kaip 10 kub. Administracinės ribos ir adresai el. Nekilnojamojo turto kadastro el.
tags: #kaip #vadovautis #sklypu #verciu #zemelapiu