Kokia vasara be atostogų? O ir kokios atostogos be kelionių? :) Ir visai nebūtina, kad jos būtų tolimos, nuspėjamai saulėtos ir tingios.
Gyvename "kompaktiškoje" šalyje su pakankamai gerais keliais, kuriais smagiai riedėdami galime lengvai pasiekti net ir tolimiausius savo krašto kampelius. Lietuviškos vasaros orų (ne)nuspėjamumas irgi žavi. Vos 100 kilometrų kelionėje gali mėgautis giedra, pasigėrėti artėjančių lietaus debesų didybe, būti tiesiog "išskalbtas" liūties ir vėl pro vaivorykštės vartus grįžti į saulėtą vakarą. O kur dar daugybė aplankytų, pamatytų ir išbandytų vietų. Kelionės akimirka.
Jauki kaimo turizmo sodyba „Neries kilpa“ įsikūrusi jaunų pušų apsuptyje netoli Neries upės, čia galima ramiai praleisti vakarą ar savaitgalį su šeima ar draugais. Taip pat galite švęsti savo šeimos šventes, krikštynas, vestuves, gimtadienius ir t.t. Mes jums siūlome jaukias pobūvių sales su židiniais - mažojoje salėje telpa 30, didžiojoje - 80 žmonių.
Nuostabaus grožio aplinkoje yra dvi didelės pavėsinės, šašlykinė, Jūsų mažųjų pramogoms yra skirtos supynės, smėlio dėžė, čiuožyklos, žaidimų nameliai. Taip pat yra puikios galimybės pramogauti - pirtelė, kubilas, prie sodybos esančiame miške galima žaisti dažasvydį.
Jūsų patogumui siūlome virtuvės paslaugas - pagaminsime ir patieksime tai, ko pageidausite. Pasaulyje yra daug žmonių su negalia, todėl negalime pamiršti ir jų patogumo. Šią sodybą įrenginėjome į tai atsižvelgdami - jiems yra įrengti specialūs WC, dušas, miegamasis su dvigule lova.
Visos kainos nurodytos su PVM mokesčiu. Sodybos adresas - Neries g.
P(r)asiblaškymo tarp Vilniaus ir Kauno, abiem Neries upės pakrantėmis toli gražu nebuvo nauja idėja. Pirmą kartą šį ratuką apvažiavome 2018 metų gegužę. Gausiai tarp Vilniaus ir Kauno išsibarsčiusias lankytinas vietas pastaruosius dvejus metus, tai ilgesnėmis, tai trumpesnėmis kelionėmis lankėme gana dažnai. Tad susikaupė nemažai įspūdžių, rekomendacijų, kuriomis taip pat labai norisi pasidalinti.
Tad visą kelionę ir pasakojimą apie ją pateiksime atkarpomis, kurias tarsi "Lego" kaladėles kūrybiškai jungdami, derindami prie savo norų ir galimybių galėsite susikurti savąją šio maršruto versiją.
Pirmąją šios kelionės dalies idėją pasufleravo šios vasaros situacija greitkelyje Vilnius-Kaunas. Jei pastaruoju metu bent kartą teko važiuoti šiuo keliu, turbūt patyrėte, kad "greitkelis" virto "lėtkeliu". Gal net tiksliau būtų galima pavadinti slalomo trasa. Didžiulė statybų aikštelė tęsiasi beveik visus 100 kilometrų. Tai ir paskatino paieškoti alternatyvių kelių aplenkti kelio remonto darbus, o tuo pačiu ir aplankyti tikrai įdomias vietas pakeliui.
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai.
Lankytinos vietos netoli sodybos "Neries kilpa"
Vilsos upelio kriokliai
Ties Rykantais nusukę nuo greitkelio ir pavažiavę vos porą kilometrų pasieksite vienintelį tokį Lietuvoje, Vilsos upelį su natūraliais kriokliais. Kriokliai kasmet kinta - vieni išnyksta, kitose vietose atsiranda nauji. Didysis Vilsos upelio krioklys yra maždaug 1,5 aukščio, po kuriuo pasistengus galima ir palysti.
Upelį maitina šaltiniai, tad vanduo labai, labai šaltas bet kartu ir labai švarus. Atvykę automobilį palikite miškelio pradžioje, o iki pat krioklio per mišką (~1 km. jus palydės taką žymintys ženklai). Nepatingėkite paėjėti ir šiek tiek toliau bei pasiekti vietą, kur Vilsos upelis įteka į Nerį.
Šią vietą pasieksite tekeliu vingiuojančiu upelio pakrante. Jūsų pasirinkimu Vilsos upelio pramogos gali būti tiek šio maršruto pradžia, tiek pabaiga.
Keliaujant toliau neskubėkite grįžti į greitkelį.
Vilsos krioklys
Paneriškių skardžio regykla
Nuo Rykantų senuoju akmenimis grįstu keliu pasiekite Paneriškių skardžio regyklą. Keliaudami šiuo keliu būkite atidūs, neleiskite būti užliuliuoti akmeninio grindinio ir padangų bildesio. Nuo kairiajame Neries krante ties Paneriškių kaimu esančio skardžio atsiverianti panorama - viena įspūdingiausių Lietuvoje.
Iš čia galima apžvelgti miškingą Neries slėnį, upės vagoje besiformuojančias salas ir seklumas. Iki regyklos teks truputį paėjėti, tačiau tikrai verta. Apžvalgos aikštelėje įrengtas modernus staliukas dviems. Šis staliukas, Jūs ir už nugaros plytinti Neries panorama - puikus derinys vienam gražiausių kelionės foto kadrui.
Paneriškių apžvalgos aikštelė
Abromiškės ir Elektrėnai
Grįžus į greitkalį, kitas išsukimas iš jo - Abromiškiai ir Elektrėnai. XIX amžiuje dvaras buvo laikomas vienu gražiausiu ir geriausiai sutvarkytu Lietuvos dvarų, jame vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo sukaupta vertinga biblioteka, paveikslų kolekcijos.
1812 m. birželio 27 d. pakeliui į Vilnių Abromiškių dvare nakvojo net pats Napoleonas. Deja, besikeičiantys savininkai, sovietmetis ir galiausiai - gaisras, stipriai nuniokojo dvarą. Šiuo metu dvaras ir aplink esantis parkas vis dar tvarkomas, restauruojami dvaro rūmai.
Pakeliui į Elektrėnų miesto centrą atkreipkite dėmesį į Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčią. Modernios formos bažnyčia - tikras Elektrėnų simbolis. Tiesa, ji žinoma dar ir tuo, kad netrukus po statybų, 1997 m. rudenį, vėtra nuvertė 2 dekoratyvinius bažnyčios pilonus. Tik 2004 m. pilonai buvo atstatyti.
Elektrėnams 60! Ar žinojote, kad Elektrėnų savivaldybė, o ir patys Elektrėnai kaip miestas yra vieni jaunausių Lietuvoje? Elektrėnai įkurti 1960 m. tuščiuose laukuose pradėjus statyti šiluminę jėgainę. Blokinių namų miestą tuo metu kūrė architektai Kazimieras Bučas ir Birutė Kasperavičienė. Pirmajam namui Elektrėnuose pamatai pakloti 1960 m. birželio 29 d.
Vandens saugykla, dabar vadinama Elektrėnų mariomis, sukurta patvenkiant Strėvos upę. Elektrėnų marios - pamėgta buriuotojų ir kitų vandens pramogų mėgėjų vieta. Vasaros metu Elektrėnų marių paplūdimyje gausu čia besiilsinčių žmonių. Tam čia pritaikyta marių pakrantė, įrengta įvairi poilsio ir aktyvių pramogų insfrastruktūrą.
Sakoma, kad dėl elektrinės veiklos marių vanduo visada laipsniu kitu šiltesnis nei kituose ežeruose. Tad mėgstantiems šiltesnį vandenį maudynėms, čia gera vieta išsimaudyti ar šiek tiek pailsėti.
Miesto aikštėje priešais savivaldybės administraciją įrengtas fontanas "Dinaminis labirintas". Nors ir dieną jis žypčioja skirtingomis spalvomis, jų efektas dienos metu menkas. Visu gražumu fontanas sužiba jau sutemus.
Elektrėnų fontanas
Žasliai
Tačiau mūsų kelionės tikslas nėra Kaunas. Planuose noras vėl pamatyti ir aplankyti Čiobiškio-Padalių keltą bei nemažai kitų tikrai įdomių vietų šia kryptimi. Tad mūsų maršrutas iš Elektrėnų krypsta Žaslių kryptimi. Tiesa, norintys pamatyti dar daugiau gali rinktis alternatyvų kelią ir Žaslius pasiekti per Žiežmarius bei Kaišiadoris.
Mažieji Trakai - taip neretai pavadinami Kaišiadorių rajone tarp trijų ežerų išsidėstę Žasliai. Istoriniuose šaltiniuose Žasliai pirmą kartą paminėti 1457 m. Miestelis garsėja tuo, kad čia gyveno žydų, lenkų ir lietuvių bendruomenės. Apsilankyti ir prisiminti šio miestelio istoriją galima iki šiol.
Senųjų Žaslių žydų kapinių kelionės metu taip ir nepavyko aplankyti. Pirmiausia, vienintelį kelią, kuriuo galima pasiekti šią vietą perkasė miestelyje komunikacijas tiesiantys statybininkai. Nenuspėjami Lietuviškos vasaros orai.
Žaslių apylinkėse nepilnai pavyko įgyvendinti ir dar vieną kelionės planą - rasti ir nusifotografuoti prie įdomių miestelių pavadinimų. Nors naršant žemėlapyje Žaslių kaiminystėje matosi išskirtinius pavadinimus turintys kaimai pavyzdžiui Geri vakarai ar Žuvys, surasti ženklą ir nusifotografuoti pavyko tik prie vieno - Konceptas.
Paparčiai
Nors Paparčiuose galima rasti tik "buvusį" dominikonų vienuolyno ansamblį, čia užsukti vis tiek verta. Vienuolyno liko nedaug: vartai ir koplyčia. Prie pat vienuolyno teritorijos gamtos mylėtojai gali aplankyti Paparčių botaninį draustinį. Jame gausu raudonojoje knygoje esančių augalų, ne veltui, tai yra vienas pirmųjų draustinių įkurtų nepriklausomoje Lietuvoje.
Šalia Paparčių - du piliakalniai - Žydkapis ir Pilies kalnas. Kaime yra medinė Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Paparčiai, Buvusio dominikonų vienuolyno pastatų ansamblis.
Budelių piliakalnis
Kitas nurodymas navigacijai - Budelių piliakalnis. Čia gavome pamoką, kad negalima aklai pasikliauti navigacija, o jos pasiūlytą maršrutą reiktų patikrinti. Pasiūlytas trumpiausias kelias tikrai nebuvo geriausias, bet labai gražus. Paklaidinti navigacijos.
Jei ne klaidžioti po rugienas, Budelių piliakalnis pasiekiamas tikrai lengvai. Nuo kelio vedančio prie Čiobiškio-Padalių kelto per Nerį. Neprivažiavus kelto pamatysite nuorodą, kuri ir nukreips jus link piliakalnio. Nors keltu per Nerį kėlėmės jau gal trečią kartą, patys šį piliakalnį skubėdami kelto link vis pravažiuodavome. Bet piliakalnis tikrai vertas, sustoti ir aplankyti.
Piliakalnis įrengtas Neries pakrantėje, į aukštį kyla keliomis pakopomis. Nuo viršūnės atsiveria plati Neries vingių panorama.
Budelių piliakalnis
Čiobiškio-Padalių keltas
Nuo Budelių piliakalnio atsiverianti panorama. Tai srovės varomas lyninis keltas, kuriame nėra nei motorų, nei irklų. Tik tvirtas plieninis lynas prilaiko keltą, o Neries upės srovė nuneša jį į kitą krantą. Vienu metu keltu gali būti keliami net du automobiliai. Bet net ir esant tokiam sunkiam kroviniui keltas stebėtinai tyliai, neskubomis ir atrodo nesunkiai juda skersai upės vagos.
Šis keltas savo istoriją skaičiuoja nuo 1935 metų. Kėlimasis keltu mokamas. Kaina 5 Eur. automobiliui. Persikėlę į kitą Neries krantą kelionę tęsiame Čiobiškio link.
Čiobiškio keltas
Čiobiškio urvas
Šį kartą mūsų tikslas ne pats miestelis, o ankstesnėje kelionėje mūsų praleista vieta - Čiobiškio urvas. Nors informacijos apie urvą internete yra nemažai, nei informacinio stendo, nei nuorodų į šią vietą rasti nepavyko. Gal specialiai (urvas nėra saugus ir baiminantis į jį landžiojančių smalsuolių jis slepiamas), o gal tiesiog taip susiklostė, bet urvą surasti nėra taip paprasta.
Kad pagal koordinates surastame miškelyje esama kažko įdomaus ir lankomo išduoda gerai ištryptas takelis. Jis ir nuveda iki urvo. Urvo gylis beveik 10 metrų. Viduje iš pažiūros du kambariai - tarpusavyje susisiekiančios landos. Ties įėjimu jų aukštis siekia pusantro metro. Geologai įspėja, kad urvas bet kada gali užgriūti. Tad nereikėtų šioje vietoje elgtis neatsakingai.
Urvo sienos sudarytos iš gamtos sucementuoto smiltainio klodų. Nukritus požeminio vandens lygiui birios smėlio detalės iš po smiltainio buvo išplautos ir atsivėrė landa. Urvo prieigose ir dabar gausu biraus smėlio, kuris plaunamas į šalia esantį upelį. Urvas, smėlis ir ant uolų augančios nusvirusios vijoklinės žolės sukuria tikrai įdomų vaizdą.
Musninkai
Nuo Čiobiškio atvykstant į Musninkus, ties miestelio riba, visai šalia kelio stovi mūrinė trijų aukštų koplyčia Karalienei Barborai Radvilaitei. Miestelio centrinė ašis - neogotikinė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia, pašventinta 1865 m. Bažnyčioje yra vertingi mediniai neobarokiniai altoriai.
Šalia bažnyčios neįmanoma nepastebėti ir išskirtinio, patamsėjusios medienos pastato - varpinės. Kaip skelbia informacinė lentelė prie varpinės, ji pastatyta 1868 metais iš senosios, šioje vietoje buvusios bažnyčios medienos. Senoji Musninkų bažnyčios varpinė.
Musninkų bažnyčia
Kernavė
Iš Musninkų tęsiant kelionę Vilniaus link privažiuojame Kernavę. Jai pamatyti, išvaikščioti ir patirti reiktų skirti visą dieną. Užsukus čia po ilgos ir įdomios dienos vargu ar pavyks rasti jėgų bei laiko į Pasaulio UNESCO paveldo sąrašą įtrauktai Kernavei pažinti.
Balto kalno apžvalgos aikštelė
Balto kalno apžvalgos aikštelės panorama. Dar viena regykla maršrute. Nuo aukšto Neries upės skardžio, iš kavinės "Pušinėlis" teritorijoje esančių apžvalgos aikštelių atsiveria puikus vaizdas į Neries vingį ir kitoje Neries pusėje žaliuojančius pušynus.
Prisėdę prie čia įrengtų kavinės staliukų, besigrožėdami vaizdais galėsite užkąsti ar tiesiog ramiai žvelgdami į tolį pasimėgauti kavos puodeliu. Reikia paminėti, kad medinė apžvalgos aikštelė ir laiptai vedantys prie Neries jau gerokai pakežę. Būkite atidūs!
Balto kalno apžvalgos aikštelė
Verkšionių regykla
Na ir pabaigai dar viena rekomendacija, maršruto "Lego" detalė - Kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Šią trasą rekomenduojama įveikti dviračiu, bet ji gali būti ir maršrutu automobiliu. O mūsų atveju maršruto automobiliu dalimi. Tai nuostabūs papildomi ~15 kilometrų vingiuojančių Neries pakrante ir dovanojančių akį džiuginančius vaizdus.
Na, o "P(r)asiblaškymą tarp Vilniaus ir Kauno" maršrutą užbaigti siūlome dar viena, jau penkta (Paneriškių regykla, Budelių piliakalnis, Baltojo kalno apžvalgos aiktelė, Verkšionių ir Ausiutiškių regyklos) maršrute, Neries upės apžvalgos aikštele - Ausiutiškių regykla.
tags: #kaisiadoriu #rajonas #sodyba #neries #kilpa