Kaip atitenka turtas testamentu nurodytam paveldėtojui

Mirus artimajam tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo, dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą.

Pasak teisininko būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).

Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.

Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.

„Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui.

Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. „Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais“, - sako AVOCAD teisininkas.

Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.

  • Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
  • Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

„Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo.

Testamentas

Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims.

Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius.

1) Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y. Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.

Palikimo priėmimas

Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas.

Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.

Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.

Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus.

Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo.

Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.

Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę.

Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę.

Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kai bankui tampa žinoma apie asmens mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojami. Velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.

„Mano pinigai“ jau rašė, kad mirus artimajam, jo pinigų išleisti negalima, net jei žinote mirusiojo banko kortelės PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis - gali atsitikti taip, kad pinigus paveldės kažkas kitas.

Dabar palikimo priėmimo procedūras palengvina galimybė jas atlikti per nuotolį. Turėdami kvalifikuotą elektroninį parašą, įpėdiniai gali susisiekti su notaru per saugią elektroninę sistemą eNotaras. Jei miręs asmuo buvo sudaręs testamentą, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą konkrečiam įpėdiniui ar įpėdiniams. Civilinis Kodeksas detaliai nustato paveldėjimo tvarką. Pasitaiko atvejų, kai mirus asmeniui įpėdinių nėra, ir turtą paveldi valstybė.

Po artimojo mirties žmonės paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsto paskolas.

„Svarbu žinoti, kad palikimas gali būti priimtas arba atmestas tik visas - paveldėtojas negali priimti kaip palikimą tik turtą, bet nepriimti turėtų paskolų, jeigu tokių būta“, - pabrėžia E. Todėl mirus žmogui, kurio paveldėtoju esate, reikėtų pirmiausia kreiptis į notarą. Tačiau palikimą galima priimti ir pagal turto apyrašą - tai paveldėtojui leidžia apsisaugoti nuo paveldimo turto vertę viršijančių įsipareigojimų.

„Turto apyrašą pagal paveldėtojo prašymą atlieka antstolis. Sudarę turto apyrašą būsite apsaugoti nuo situacijos, kai laikui bėgant sužinote apie velionio įsipareigojimus, kurie viršija jūsų galimybes ar smarkiai pablogina jūsų finansinę situaciją.

Jeigu esate mirusiojo turto paveldėtojas ir žinote apie būsto paskolą, tačiau pats nesate bendraskolis, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į banką ir informuoti apie paskolos turėtojo mirtį. „Pagal galimybes, svarbiausia yra nedelsti, kadangi paskolos mokėjimai nėra nukeliami ir gali kauptis.

Tokiu atveju bankas gali pateikti užklausą į Registrų centro Testamentų registrą, kad išsiaiškintų, kas paveldėjo ar kreipėsi į notarą dėl mirusio žmogaus turto paveldėjimo. Paveldėtojai tuomet informuojami, kad yra atsakingi už mirusio žmogaus skolas bankui bei prašomi ją sumokėti“, - teigia E.

„Kompensacija mokama atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas, tačiau vis tiek gali būti nemaža parama paveldėtojams. Kompensacija išmokama įpėdiniams arba polise nurodytam asmeniui, kuris vėliau gali nuspręsti, ar pinigus panaudoti paskolos likučiui apmokėti, ar kitiems tikslams“, - pataria „Luminor“ banko ekspertas.

Ar testamentas ir dovanojimo sutartis įpareigoja teikti išlaikymą? | Teisinėkonsultacija.lt

Bendrasis sutuoktinių testamentas

Kas yra bendrasis sutuoktinių testamentas? Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Taigi, bendrojo sutuoktinių testamento esmė yra ta, kad sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir vienam iš jų mirus - kitas paveldi visą mirusiojo turtą.

Bendrojo sutuoktinių testamento turinys

Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. (CK 3.89 str., 5.45 str. 1 d.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu. Tai reiškia, kad yra galima situacija, jog sutuoktinio mirtį pergyvenęs sutuoktinis nepaveldės jokio turto, kadangi šis jau gali būti realizuotas, arba pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mažesnę turto dalį, nei ji buvo testamento sudarymo metu.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties. Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų. Tokiu atveju bendrajame sutuoktinių testamente reikia nurodyti dalis arba konkrečius daiktus, kuriems įpėdiniams ir koks turtas, ar jos dalis, atitenka.

Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą, po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą. Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties.

Jeigu sutuoktiniai į savo bendrąjį testamentą kurio nors turto neįtrauktų, po paskutinio iš sutuoktinių mirties šis turtas būtų paveldėtas pastarojo sutuoktinio įpėdinių pagal įstatymą.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t.y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui.

Įpareigojimą vykdyti testamentinę išskirtinę sutuoktiniai gali nustatyti ne tik vienas kitam, bet ir jų paskirtam bendram įpėdiniui, kuriam tokia pareiga atsirastų tik po pergyvenusio sutuoktinio mirties.

Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra. Tai reiškia, kad net jeigu sutuoktiniai bendrajame testamente yra paskyrę savo bendrą įpėdinį, kuris turėtų paveldėti sutuoktinių turtą po pergyvenusio sutuoktinio mirties, šiam įpėdiniui jokio turto gali ir nebelikti, nes pergyvenęs sutuoktinis iki savo mirties gali būti realizavęs visą savo ir mirusiojo sutuoktinio turtą.

Bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas

Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t.y. tokio testamento negali sudaryti bendraturčiai, taip pat asmenys, kurie kartu gyvena, tačiau nėra sudarę santuokos, ar kiti asmenys, kurie tarpusavyje yra susiję teisiniais ar moraliniais ryšiais.

Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje (CK 5.28 str.). Vadinasi, sutuoktiniams testamentą surašius ir jį pasirašius patiems ranka, testamentas būtų laikomas negaliojančiu (CK 5.44 str. 2 d.).

Ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo

Atkreiptinas dėmesys, kad sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą pas notarą, ar konsulinį pareigūną, sutuoktiniams atsiranda įstatyme įtvirtinti ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo. Įstatyme yra numatyta, kad sutuoktinių sudaryti individualūs testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja (CK 5.46 str. 2 d).

Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių nori sudaryti savo asmeninį ar oficialųjį testamentą, pirmiausia, jis turi atšaukti jau sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą. Be to, įstatyme yra numatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes priešingu atveju būtų paneigta mirusiojo sutuoktinio valia (CK 5.49 str. 1 d.).

Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą (vaikai, vaikaičiai ir kt.), o pergyvenęs sutuoktinis netenka jokių teisių į mirusiojo sutuoktinio turtą.

Bendrojo sutuoktinių testamento nauda

Bendrasis sutuoktinių testamentas leidžia sutuoktiniams iš anksto pasirūpinti vienas kito materialine gerove po vieno iš sutuoktinių mirties, t.y. abu sutuoktiniai iš anksto žino, kad vienam iš jų mirus, pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiajam priklausantį turtą.

Bendrasis sutuoktinių testamentas taip pat leidžia išvengti ir ginčų šeimoje po vieno iš sutuoktinių mirties, kadangi pergyvenusiam sutuoktiniui ir mirusiojo sutuoktinio vaikams, jeigu jis jų turėjo, nereikia dalintis mirusiojo turto, atskiriant, kuriam iš sutuoktinių kokia turto dalis priklausė.

tags: #kam #atitenka #turtas #testamente #nurodytam #paveldetojui